Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lateko lizingas“ ieškinį atsakovui S. B. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3.1.Teismas atsisakė apginti psichinę negalią turinčio asmens teises ir teisėtus interesus, netinkamai vadovavosi teisės principais, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Atsakovo atstovas pateikė teismui medicininės išvados kopiją, kurioje nurodyta, kad atsakovas S. B. serga paranoidine šizofrenija. Ši liga gali turėti reikšmės nustatant, ar jis tam tikroje srityje gali nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šis dokumentas yra pakankamas pagrindas abejonių dėl S. B. neveiksnumo atsiradimui. Jei paaiškėtų, kad sandorio metu atsakovas S. B. nesuprato savo veiksmų esmės, jo atstovams atsirastų pagrindas ginčyti sandorį, o teismui – naikinti už akių priimtą sprendimą.

4.1.Atsakovas pats sugebėjo apmokėti įmokas nuo 2015-07-13 į ieškovės sąskaitą, teisingai įrašė sutarties numerį, mokėjo palūkanas nuo 2016-02-15 iki 2016-07-13 (9 kartus iš eilės) kiekvieną mėnesį nuo 5 iki 15 dienos, kaip tai numatyta pagal vartojimo kredito sutartį. Kadangi atsakovas sugedėjo teisingai pasinaudoti kortele, mokėjo nurodytas palūkanas nurodytomis vartojimo kredito sutartyje dienomis, pagrindo manyti, kad atsakovas negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, nėra. Atsakovo psichikos sveikatos būklės nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

6. Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikią atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 20 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko S. B. kreditorės naudai skolą: 1 072,24 Eur delspinigius, 3,39 Eur metines palūkanas už priteistą sumą, 5 proc. nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo 6,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2016-06-29 S. B. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2016 m. birželio 20 d. teismo įsakymo, nurodydamas, kad su teismo įsakymu nesutinka, nes visus įsiskolinimus refinansavo greitųjų kreditų įmonė, kuriai jis moka kiekvieną mėnesį nustatytas įmokas. Ieškovė UAB „Lateko lizingas“ pateikė ieškinį dėl 1 049,71 Eur įsiskolinimo pateikimo po prieštaravimų. 2016 m. liepos 18 d. teismas priėmė ieškovės ieškinį ir atsakovui nustatė 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2016-07-25, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku atsakovas nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių

8. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyvios šalies teisės ir teisėti interesai ir, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

9. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2016-07-25. Sprendimas už akių priimtas 2016 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad dėl to byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

10. Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas teismui pateikė medicininės pažymos kopiją, kurioje nurodyta, kad atsakovas S. B. serga paranoidine šizofrenija. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskiruoju skundu atsakovas pripažįsta, kad yra paėmęs ir naudojęs nurodytą kreditą, kad yra padaręs eilę įmokų, tačiau atsakovo atstovas teigia, jog esama situacija leidžia manyti, kad sandorio sudarymo metu atsakovas galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atstovas pažymėjo, kad atsakovas negalėjo atstovui pakomentuoti susiklosčiusios situacijos ir pateikti adekvačių duomenų apie faktines aplinkybes ar savo veiksmų suvokimą sandorių sudarymo metu, todėl atstovas manė, kad nėra galimybės paruošti teismui pakankamai argumentuoto ir konkretaus atsiliepimo į ieškinį .Atsakovo atstovas nurodė, kad bendravimo su klientu metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad civilinio proceso metu galėjo būti pažeistos psichinę negalią turinčio asmens teisės.

11. Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmonės su psichine negalia yra globojami valstybės. Valstybės pareiga globoti žmones su psichine negalia reiškia, be kita ko, teisinę tokių asmenų apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese ir kt. Viena iš teisinės apsaugos formų – asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, pripažinimas neveiksniu toje srityje arba asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, pripažinimas ribotai veiksniu toje srityje, kartu paskiriant tokiam asmeniui atitinkamai globėją arba rūpintoją, kuris gina neveiksnaus arba ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo ir atlieka kitas įstatyme numatytas pareigas (CK 2.10, 2.11, 3.238–3.247 straipsniai).

12. CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumą, kuris siejamas išimtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiškia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, būdamas teisiškai visiškai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiškai negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savarankiškai priima sprendimus dėl civilinės bylos.

13. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsniu) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-138-969/2016).

14. Pažymėtina, kad tik pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįsta teismo abejonė gali būti laikoma pagrindu teismui sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl byloje dalyvaujančio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Tokiais duomenimis laikytini, pvz., byloje esantys medicininiai duomenys apie asmens psichinę sveikatą, akivaizdžiai neadekvatus asmens elgesys teismo posėdžio metu, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-138-969/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovo su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikta medicininio pažymėjimo kopija, kurioje nurodyta medikų išvada, kad atsakovas S. B. serga paranoidine šizofrenija, yra pakankamas pagrindas, kad teismui kiltų abejonių dėl S. B. neveiksnumo.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.