- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-16
- Bylos Nr.
- N-556-701-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas P. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P. S. vadovauja medžioklei 2005 m. birželio 8 d. (medžioklės lapas Nr. 040525) ir 2005 m. liepos 13 d. (medžioklės lapas Nr. 040540) neleistinu medžioklės metu Preičiūnų medžioklės plotų vienete, nesant rajono veterinarinės maisto tarnybos žvėrių apdorojimo aikštelės apžiūros akto, liudijančio aikštelės tinkamumą naudoti. Medžioklės metu medžiotojas V. S. ir V. T. sumedžioja po vieną šerną. Medžioklės vadovas nesilaikė veterinarijos reikalavimų medžioklėje. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 26.13, 49 punktus (aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 511), 76.2 punktą (aplinkos ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. D1-255). P. S. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 dalį.
Institucijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatuota, kad P. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam skirta 1150 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad padaryta 606 Lt žala gyvūnijai. P. S. šį nutarimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nubaustas nepagrįstai. Paaiškino, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 26.13 punktas reikalauja, kad medžioklės vadovas privalo užtikrinti, jog sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumestos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi veterinarinės priežiūros reikalavimų. Negalėjo būti nubaustas už tokių taisyklių pažeidimą, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime jam tai nėra inkriminuojama. Be to, nutarime minėtu laiku žvėrių dorojimo atliekos buvo sumestos į atliekų duobes ir skrodžiant juos buvo laikomasi veterinarinės priežiūros reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad Preičiūnų medžiotojų būrelio vadovas yra valdybos pirmininkas V. V. Pagal savo pareigas pastarasis privalo užtikrinti, jog visos žvėrių dorojimo aikštelės atitiktų veterinarijos reikalavimus ir būtent jis neturėjo teisės išduoti medžioklės lapo, kaip leidimo medžioklei. Nurodė, kad nepagrįstai nubaustas ir už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punkto pažeidimą, kadangi būrelio valdybos pirmininkas V. V. turėjo gauti rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą (Preičiūnų medžiotojų būrelio įstatų 15 punktas būtent jį įpareigoja atstovauti būreliui kitose organizacijose ir žinybose). Taip pat negalėjo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 76.2 punkto, kadangi, pareiškėjo manymu, Preičiūnų medžiotojų būrelio plotai nėra koks nors draustinis ar rezervatas. Pažymėjo, kad nutarime nurodytu laiku buvo medžioklės vadovu, bet juo tapo tik V. V. paskirtas. Todėl turi būti nubaustas V. V.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi P. S. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad galimi Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininko V. V. padaryti medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nepanaikina P. S. atsakomybės, kadangi šiuo atveju numatyta atsakomybė lygiagrečiai tiek medžioklės vadovui, tiek būrelio pirmininkui. Teismas nurodė, kad P. S., kaip medžioklės vadovas, negalėjo medžioti Preičiūnų medžioklės plotų vienete, nes būreliui nebuvo išduota valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos galiojanti pažyma, jog žvėrių pirminio apdorojimo aikštelė, esanti Preičiūnų medžiotojų būrelio medžiokės plotų vienete, atitinka veterinarinius sanitarinius reikalavimus ir leidžiama ja naudotis.
Šalies argumentai
P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį ir Institucijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neįsigilino į skunde išdėstytas aplinkybes, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūno paaiškinimu, jog sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių veterinariniai leidimai yra išduodami tik iki medžioklės sezono pabaigos, t. y. tik iki balandžio 1 d. Pažymi, kad apdorojimo aikštelės nesugenda per kelis didžiojo sezono mėnesius, po balandžio 1 d. prasideda mažasis medžioklės sezonas – medžiojami plėšrūnai sėlinant ir tykojant, todėl medžiotojai neturėtų kur dėti su nušiurusiais kailiais sumedžiotų žvėrių lavonų, jei jų nemestų į sanitarines duobes. Teigia, kad būrelio valdybos pirmininkas V. V. 2004 m. spalio 29 d. būreliui iš naujo gavo leidimus naudoti pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles. 2005 m. rugpjūčio 1 d. leidimai naudotis aikštelėmis vėl buvo išduoti. Preičiūnų medžiotojai visada turėjo leidimus eksploatuoti žvėrių apdorojimo aikšteles ir turėjo galimybes medžioti šernus. Tai patvirtina ir pridedama Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma. Apeliantas nesutinka, kad savo veiksmais padarė žalą gamtai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Nurodo, kad P. S. neteisingai vertina išduotas pažymas (2004 m. gegužės 5 d. Nr. 1 ir 2004 m. spalio 29 d. Nr. 16). Pažyma Nr. 1 buvo išduota įrengtai aikštelei Paežerių miške, o pažyma Nr. 16 aikštelei, įrengtai Legminės miške, todėl šių dviejų duotų pažymų negalima vertinti kaip tai pačiai aikštelei. Aikštelių stovis medžioklės sezono metu keičiasi, todėl jų tinkamumas nustatomas ne ilgiau kaip vienam medžioklės sezonui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu). Teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, o šiuo atveju į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 511, toliau – ir Taisyklės). Apeliantas kaltinamas pažeidęs Taisyklių 26.13, 49, 76. 2 punktų reikalavimus.
Taisyklių 26.13 punkte numatyta medžioklės vadovo pareiga užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Priimtame teismo baigiamajame akte neaptariama, ar 2005 m. birželio 8 d. ir 2005 m. liepos 13 d. vykusių medžioklių metu sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos buvo sumestos ne į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes.
Veterinarijos taisyklės draudžia medžioti tose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai nėra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros akto, liudijančio aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelės tinkamumo naudoti terminas nustatomas rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialisto (Taisyklių 49 punktas). P. S. kaip medžiotojas ir medžioklės vadovas pripažįstamas nepaisęs aptariamos nuostatos – medžiojęs ir vadovavęs medžioklėms tose plotuose kur nebuvo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių apžiūros aktų, liudijančių aikštelių tinkamumą naudoti, tačiau surinktų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti tokios išvados.
Iš administracinėje byloje esančios Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos „Dėl sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių pažymų išdavimo“ matyti, kad Preičiūnų medžiotojų būreliui buvo išduotos trys pažymos dėl sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių patikrinimo: Nr. 1 išduota 2004 m. gegužės 5 d., Nr. M 16 2004 m. spalio 29 d., Nr. 9 2005 m. rugpjūčio 1 d. Pirmosios instancijos teismas šių pažymų, išskyrus 2005 m. rugpjūčio 1 d., prie administracinės bylos nepridėjo, jų neanalizavo, nevertino, kas galimai suponavo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų (patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550, toliau – ir Reikalavimai) 8 punkte pasisakyta, jog pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių tinkamumo terminas nustatomas teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojo, bet negali būti ilgesnis kaip vienas medžioklės sezonas. Pažymų nepridėjimas prie administracinės bylos šalina galimybę nustatyti, kokiam terminui jos buvo išduotos, t. y. užkerta kelią pasisakyti iš esmės dėl Taisyklių 49 punkto pažeidimo, inkriminuojamo P. S. Teismo posėdžio metu apklaustas institucijos priėmusios administracinio teisės pažeidimo nutarimą atstovas dėl aikštelių tinkamumo naudoti termino paaiškino, kad viena pažyma galiojo iki 2005 m. kovo 31 d., 2004 m. išduota pažyma galiojo iki 2005 m. kovo 31 d., o pažyma Nr. 9 galiojo iki 2005 m. balandžio 1d. Šie paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaraujantys logikai (pažyma Nr. 9 išduota 2005 m. rugpjūčio 1d., o jos galiojimo laikotarpis nurodomas iki 2005 m. balandžio 1 d.; b.l. 31). Taigi lieka neaiškus ne tik aikštelių tinkamumo naudoti terminas, bet ir kokiems medžioklės plotų vienetams buvo surašyti aikštelių apžiūros aktai (b.l. 29).
Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą turėtų aiškintis, ar 2005 m. birželio 8 d. ir 2005 m. liepos 13 d. vykusių medžioklių metu sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos tikrai buvo sumestos ne į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes, išsireikalauti ir pridėti prie bylos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių apžiūros aktus, liudijančius (ar paneigiančius) apie 2005 m. birželio 8 d. ir 2005 m. liepos 13 d. medžioklės vietose įrengtas žvėrių pirminio apdorojimo aikšteles ir jų galiojimo terminus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.