- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 1-22-205/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jurkštienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- J. S., R. K.
- Advokatai
- Jonas Milčius
Proc. sprend. kategorija: 1.2.14.10.;2.3.6.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.;
2012 m. kovo 19 d.
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klasės, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2008-05-19 pagal LR BK 178 str. 2 d. 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str.3 d., 187 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M. tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. jis 2011-06-24 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spirdamas koją, išdaužė R. K. priklausančio pastato lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajam 300 litų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str.3 d.
Kaltinamasis R. M. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t.y. jis 2011-06-24 apie 17 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone, ganykloje, visuotinai pavojingu būdu - padegdamas, sunaikino 500 kilogramų šieno, priklausančio nukentėjusiajam J. S. ir padarė jam 100 litų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2011-06-24 (Joninių šventės dieną) ryte į namus atėjo draugai D. B., S. P., M. V., J. P. Apie 16 valandą nuėjo prie buvusios parduotuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pasikalbėti. Atsirėmęs į langą ir jis suskilo. Tuomet koja spyrė į lango stiklą ir baigė išdaužti. Teigia, kad iki nusikalstamos veikos padarymo buvo išgėręs pora stiklinių alaus, tačiau nusikaltimo padarymui įtakos tai neturėjo. Jei alaus būtų nevartojęs, langą vis tiek būtų išspyręs. Nuo išgerto alaus neapsvaigo. Žinojo, kad pastatas, priklauso nukentėjusiajam R. K., su juo nepiktuoju. Mano, kad į langą spyrę netyčia. Teigia, kad išdauždamas vitrininį lango stiklą, nukentėjusiajam nepadarė 300 Lt turtinės žalos. Mano, jog lango vertė - 50 litų. Tą pačią dieną, po to kai išdaužė R. K. pastato langą, su draugais ėjo į fermą padėti dirbti D. B. Einant per laukus, kilo mintis padegti šieno rulonus. Kam priklauso šienas, nežinojo. Nukentėjusiojo J. S. nepažįsta. Su degtukais uždegęs du šieno rulonus Joninių šventės proga. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė 100 litų žalos. Jos neatlygino, nes nežinojo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2011-06-24 apie 17 valandą telefonu buvo pranešta, kad R. M. išdaužė jam priklausančio pastato langą. Važiavęs pažiūrėti. Vaikinų prie pastato jau nebuvo. Su R. M. nepiktuoju. Kaltinamasis žadėjo langą įstiklinti, tačiau to nepadarė, todėl ir parašė pareiškimą policijai. Vitrininio lango, kurio dydis 1,5 m x 2m x 4 mm, išdaužimu padaryta 300 litų žala, ji neatlyginta, prašo ją priteisti.
Nukentėjusysis J. S. parodė, kad apie jam priklausančių šieno rulonų padegimą laukuose, pranešė telefonu. Kai važiavo pažiūrėti, gaisrinė gesino padegtą šieną. Dviejų šieno rulonų sudeginimu padaryta 100 litų turtinė žala, ji neatlyginta. Nuo ieškinio kaltinamajam atsisako. Nori, kad kaltinamasis daugiau taip nesielgtų.
Liudytojas S. P. parodė, kad 2011-06-24 nuo ryto iki 17 valandos pas R. M. šventė Jonines. Gėrė sidrą ir alų. Kompanijoje buvo jis, J. P., D. B., R. M., M. V. Turėjo nusipirkę po du 2 litrų talpos butelius alaus. Po išgertuvių visi ėjo į fermą, kad padėti D. B. fermoje. (duomenys neskelbtini) kaime sustoję prie buvusios parduotuvės pastato. Tuo metu buvo išdaužtas parduotuvės langas. Kuris iš draugų tai padarė, nematė. Po to per laukus einant į fermą, R. M. uždegė šieno rulonus.
Liudytojas M. V. parodė, kad R. M. 2011-06-24 per Jonines (duomenys neskelbtini) kaime išdaužė buvusios parduotuvės pastato langą ir padegė šieno rulonus. Tą dieną girtavę pas R. M. Visi buvę girti. R. M. sakė, kad reikia Joninių laužo. Dėl šių įvykių buvo apklaustas policijos komisariate ir apie davė teisingus parodymus.
Liudytojas J. P. parodė, kad jis žino, jog R. M. Joninių šventės dieną (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose padegė šieno rulonus ir išdaužė pastato langą. Buvo išgėrę, nes šventė Jonines. Girtavę pas R. M.. Išgėręs apie porą litrų alaus. Padegdamas šieno rulonus, R. M. pasakė „reikia Jonines pratęsti“ ir uždegė šieną. Suprato, kad R. M. gadina svetimą turtą. Po įvykio buvo apklaustas policijos komisariate ir davė teisingus parodymus.
Liudytojas D. B. parodė, kad jam žinoma, jog R. M. (duomenys neskelbtini) kaime išdaužė pastato langą. Prašo remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi visų aplinkybių nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. apklaustas liudytoju parodė, kad 2011 m. birželio pabaigoje pas R. M. su S. P., M. V., J. P. šventė Jonines ir girtavę. Vėliau visi ėjo į fermą padėti jam dirbti. Einant pro neveikiančios parduotuvės pastatą, sustojo išgerti alaus. Geriant alų išgirdo dūžtančio lango stiklus. Kas išdaužė pastato langą nematė, tačiau iš kalbų suprato, kad tai padarė R. M.. Po to, einant link K. S. fermų, laukuose pamatė rūkstant šieno rulonus ir sužinojo, kad juos padegė R. M.
Liudytojas K. S. parodė, jog pernai metų vasarą (birželio mėnesį) pastebėjo laukuose degantį J. S. priklausantį šieną ir paskambino į gaisrinę. Bijojo, kad gaisras laukais gali persimesti prie kaimo gyvenamųjų namų. Tą pačią dieną sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) kaime išdaužtas buvusios parduotuvės pastato, priklausančio R. K., langas. Kaip vietinis gyventojas žino, kad šių vaikinų grupelė visam kaimui kelia nerimą, dažnai girtauja, žmonės jų bijo.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad gaisravietė yra (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone, greta sodybos, esančios nuo gyvenvietės už 150 metrų (b.l.8-9).
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas visiškai įrodyta.
Jo padaryta veika dėl R. K. priklausančio pastato lango išdaužimo kvalifikuotina pagal LR BK 187 str.3 d.(baudžiamasis nusižengimas). Byloje nustatyta, kad R. M. tyčia spirdamas išdaužė vitrininį (1,5 m. x 2 m dydžio) neveikiančios parduotuvės, priklausančios R. K., lango stiklą. Aplinkybę, kad stiklas išdužo nuo spyrio koja, pripažino pats kaltinamasis, kad jis buvo išdaužtas teisme paliudijo visi su R. M. buvę ir tą dieną pas jį girtavę J. P., D. B., M. V., S. P. Kaltinamojo parodymus, kad stiklas suskilo neatsargiai atsirėmus į lango stiklą, o tik paskui, spirdamas koja, pabaigė jį išdaužti, teismas vertina kaip gynybinę kaltinamojo poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti.
Kaltinamojo R. M. veika dėl šieno rulonų, priklausančių nukentėjusiajam J. S. kvalifikuotina pagal LR BK 187 str. 2 d. Visuotinai pavojingu būdu- padegant, kaltinamasis sunaikino nukentėjusiajam J. S. priklausantį turtą, t.y. 500 kilogramų šieno, padarydamas nukentėjusiajam 100 litų turtinę žalą. Kaltinamasis R. M. pripažino padegęs du šieno rulonus, esančius laukuose prie (duomenys neskelbtini) kaimo, „Joninių šventės proga“. Šias aplinkybes patvirtino J. P., D. B., M. V., S. P. Nusikalstama veika baigta, padaryta esant tiesioginei kaltinamojo tyčiai.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo versija, kad jis nusikaltimo padarymo dieną buvo išgėręs tik dvi stiklines alaus ir tai neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, visiškai paneigta kaltinamojo draugų J. P., D. B., M. V., S. P. parodymais, kurie nurodė, kad Joninių šventės dieną visi nuo ryto girtavo pas kaltinamąjį, buvo girti, kad kartu gėrė ir R. M.. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. apklaustas įtariamuoju parodė: „Aš buvau girtas, todėl tiksliai pasakyti negaliu, kodėl aš spyriau į R. K. priklausančio pastato lango stiklą“.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. M. teigimas, (išsakytas teisiamojo posėdžio metu) jog R. K. priklausančio lango stiklą išdaužė „netyčia, taip gavosi, atsirėmiau ir išdužo“ rodo jo nenuoširdumą, siekimą sušvelninti ar išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. ).
Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas: baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą (BK 11 str., 12 str.), padaryta turtinė žala, ji neatlyginta. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. R. M. du kartus teistas arešto bausmėmis, tame tarpe už nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d., (tyčinio turto sunaikinimą padegant), teisumai išnykę. Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo keturias galiojančias nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 186 str.,129 str.,178 str.,1 d., 178 str.2 d., nesimoko ir nedirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad R. M. linkęs vagiliauti, neturintis aiškaus gyvenimo tikslo, nepastovaus charakterio jaunuolis. Teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinamajam nustatytas lengvas protinis atsilikimas.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamajam anksčiau už nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos arešto bausmės, už administracinių teisės pažeidimų padarymus skirtos baudos ir administraciniai areštai nepaveikė R. M., kad jis laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų ir už šių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. turi psichikos sutrikimą, nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jauno amžiaus, padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, vienas iš nukentėjusiųjų- J. S.- kaltinamajam pretenzijų neturi, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis už įstatymu numatytos bausmės vidurkį.
Nukentėjusiojo R. K. 300 litų civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Nukentėjusiajam J. S. atsisakius nuo civilinio ieškinio, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 304-305 str., 307 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos
-pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir
šešiems mėnesiams.
-pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.- 20 parų arešto bausme.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu
paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą
vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-01-25
iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, R. M. palikti kardomąją priemonę
Priteisti iš R. M. 300 litų žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K.
Procesą dėl J. S. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio
apygardos teismui per šį teismą.