- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- I-3203-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02562-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai O. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja O. P. 2015-05-06 pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) teismui pripažinus, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims; 2) atnaujinus praleistą terminą, priimti pareiškėjos skundą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priteisimo; 3) panaikinti 2015-04-22 atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) sprendimą Nr. (6.5)I-2662 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 4) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 566,55 Eur dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 1–7).
Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 2008-06-30 jai paskirta senatvės pensija, kuri nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai nebuvo išmokėta 1 566,55 Eur pensijos, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_SP15-39443 nuspręsta pareiškėjai kompensuoti tik dalį neišmokėtos pensijos, t. y. 826,15 Eur (2 852,52 Lt). Kadangi pensijos nepriemoka susidarė dėl Konstitucijai prieštaravusių teisės aktų nuostatų taikymo, pareiškėja siekia apginti Konstitucijoje įtvirtintas teises ir reikalauja, kad būtų kompensuota visa neišmokėtos pensijos dalis.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–23). Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuojama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatomis. Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-10 sprendimą Nr. PE_SP15-39443 priėmė, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. bei 7 str. 1, 2, 4–6 d. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensavimo įstatyme nenustatyta tvarka, pagal kurią turi būti kompensuojamos senatvės pensijos, kurios buvo perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas. Mano, kad pareiškėjai kompensuotina suma apskaičiuota teisingai, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti pagrindas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo neišmokėtą pensijos dalį.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–42). Paaiškino, kad skunde teismui pareiškėja prašo panaikinti tik VSDFV 2015-04-22 sprendimą Nr. (6.5) I-2662, tačiau mano, kad pareiškėja iš esmės ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_SP15-39443 apskaičiuotą neišmokėtos pensijos dalies kompensuojamosios sumos dydį. Pažymėjo, kad VSDFV, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimas Nr. PE_SP15-39443 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai kompensuotina senatvės pensijos suma ir jos išmokėjimo terminai nustatyti teisingai, todėl nėra pagrindo tenkinti jos skundą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seime 2015-04-30 yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas, kuriuo numatoma kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. ir 5 str. 1 d. nuostatų taikymo negautas senatvės ir valstybinių pensijų dalis. Priėmus ir įsigaliojus pensijų kompensavimą nustatančiam įstatymui, dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir 8 str. nuostatų taikymo negautos pensijų dalys bus išmokėtos jame nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jai turėtų būti priteista visa nekompensuota neišmokėtos pensijos dalis.
Teismo posėdyje atsakovių atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 56).
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo VSDFV 2015-04-22 sprendimo Nr. (6.5) I-2662 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos teisės į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 26). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_SP15-39443 nusprendė kompensuoti pareiškėjai 826,15 Eur (2 852,52 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. bei 7 str. 1, 2, 4–6 d. nuostatų taikymo, taip pat nustatė kompensuotinos senatvės pensijos dalies mokėjimo terminus ir dydžius (b. l. 35). Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-13 sprendime Nr. PE_SP15-54971 apskaičiuotu kompensuotinos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiu, pareiškėja 2015-04-08 pateikė skundą VSDFV, prašydama pakeisti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą ir apskaičiuoti jai visą priklausančią neišmokėtos pensijos dalį, t. y. 1 566,55 Eur (5 408,99 Lt) (b. l. 50). VSDFV 2015-04-22 sprendimu Nr. (6.5)I-2662 pareiškėjos prašymą atmetė ir nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendime Nr. PE_SP15-39443 kompensuotina pensijos suma ir jos išmokėjimo terminai nustatyti teisingai, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 8–9). Pareiškėja nesutinka su VSDFV 2015-04-22 sprendimu Nr. (6.5)I-2662, mano, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, jai turėtų būti kompensuota visa laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos pensijos dalis.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, buvo numatyta kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, todėl neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes, įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
Įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, nustatantį valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. ir 7 str. 1, 2, 4, 5 ir 6 d. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus.
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimo Nr. PE_SP15-39443 ir VSDFV 2015-04-22 sprendimo Nr. (6.5)I-2662 matyti, kad jie priimti vadovaujantis Kompensavimo įstatymu, t. y. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_SP15-39443 apskaičiuota kompensuotina pensijos dalis, kuri laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai nebuvo išmokėta dėl taikytų Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatų taikymo. Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad pagal šį įstatymą kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, nurodytas šio įstatymo 1 str. 1 d., skirtumas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatų taikymo ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai nebuvo išmokėta 826,15 Eur (2 852,52 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (b. l. 36–37). Būtent tokią sumą VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_SP15-39443 ir ginčijamu VSDFV 2015-04-22 sprendimu Nr. (6.5)I-2662 pareiškėjai nuspręsta kompensuoti.
Pažymėtina, kad dėl apskaičiuotos kompensuotinos senatvės pensijos dalies teisingumo ir nustatytų pensijos išmokėjimo terminų pareiškėja ginčo nekelia, tačiau mano, kad tuo pačiu sprendimu turėjo būti apskaičiuota ir kompensuotina senatvės pensijos, neišmokėtos dėl taikytų Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų, dalis. Pažymėtina, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, nustatantį praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką. Esant šioms aplinkybėms, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo, bus kompensuotos vadovaujantis nurodyto įstatymo, įsigaliojusio nuo 2015-08-01 nuostatomis. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimo Nr. PE_SP15-39443 ir ginčijamo VSDFV 2015-04-22 sprendimo Nr. (6.5)I-2662 priėmimo metu Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas nebuvo priimtas, todėl nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei VSDFV neturėjo teisės priimti sprendimą dėl taikant Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas pareiškėjai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies kompensavimo.
Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 3 str., senatvės pensijos kompensuojamosios sumos (susidariusios dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo) bus apskaičiuotos ir mokamos be pensijų gavėjų prašymų. Senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokėta 2016–2018 metais (2 str.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. pareiškėjai išaiškintina, kad, vadovaujantis anksčiau nurodyto įstatymo nuostatomis, bus atliekami kiti veiksmai (priimami sprendimai) dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies kompensavimo.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais. VSDFV 2015-04-22 sprendimas Nr. (6.5)I-2662 priimtas vadovaujantis Kompensavimo įstatymo nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės senatvės pensijos dalį yra išvestinio pobūdžio, todėl negali būti tenkinamas. Atitinkamai nevertintinas ir pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priteisimo.
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos O. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.