Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012 m. balandžio mėn. 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asm. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d. , 284 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis N. M. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą peržengdamas būtinosios ginties ribas, o būtent 2011 m. gegužės 28 d., apie 21 val.25 min., Basanavičiaus aikštėje, Marijampolės mieste, vykusios „Miesto dienos“ šventės metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, iš pistoleto „PM“, Nr. OP3346K, tyčia šovė į V. Č., pataikydamas į kairės kojos blauzdą, taip padarydamas nukentėjusiam V. Č. kairio blauzdikaulio kaulo atvirą lūžimą, kairės blauzdos šautinę žaizdą, kairio blauzdinio nervo trauminį pakenkimą, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis N. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų pavasarį kartu su žmona J. M. ir draugu A. B. atėjo į Basanavičiaus a. vykusią Miesto dienos šventę. Nuėjus prie palapinės nusipirkti valgyti, priėjęs V. Č. sudavė jam kumščiu vieną kartą į smilkinį sakydamas „ko taip šustrai vaikštai, šedžiau“, tuo metu aplinkui buvo daug žmonių. Pavadino jį Šedžiumi, nes jis buvo laimėjęs per LNK rodytą Šedžiaus antrininkų konkursą. Prieš tai V. Č. buvo skambinęs telefonu, nurodydamas jam atsisakyti užsakymo - namo stogo dengimo, sakė, kad priešingu atveju bus blogai. Jis sužinojo, kad V. Č. priskiriamas nusikaltėlių pasauliui ir tai suprato kaip grasinimą. Po smūgio sudavimo V. Č. brolis A. Č. jam pasakė, kad „ar žinai, su kuo turėsi reikalų“. Po tokio V. Č. elgesio šventės metu jis suprato, kad tokie žmonės nejuokauja. Nenorėdamas veltis į konfliktą, su J. M. paėjo toliau, iš paskos ėjęs V. Č. pasakė, kad jį subadys, tačiau jo rankose jokio įrankio nematė. Kartu su V. Č. iš paskos ėjo ir daugiau žmonių. Jis pats su savimi turėjo legaliai laikomą pistoletą „Makarov“, todėl iš dėtuvės jį išsitraukė, ant rankos buvo užsimetęs striukę ir iš po striukės parodė V. Č. ginklą, kad jis atstotų. Po to J. M. pasakė „atsitrauk“ ir jis traukėsi, o V. Č. jiems besitraukiant spyrė žmonai į nugarą. Tuomet jis nusitaikė V. Č. į koją ir šovė, matė, kad pataikė V. Č. į koją. Šūvio metru V. Č. buvo atsisukęs į jį veidu. Kiti žmonės tuo metu nuo jų buvo 10-15 metrų atstumu. J. M. surėkė jam bėgti, nes V. Č. brolis taip pat buvo išsitraukęs ginklą ir nusitaikęs į jį, ir jis pabėgo. Pats buvo blaivus. Visi šie veiksmai vyko labai greitai. Gynė ir save, ir žmoną, jis pats turėjęs galvos traumą ir žinojo, kad jeigu jį sumuš, jis liks invalidas. Kitiems žmonėms negalėjo sukelti pavojaus, šovė į koją taikliai. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad su kaltinamuoju jo jokie santykiai nesieja, jo nepažinojo, kartu nesportavę, jam neskambinęs. Pripažino, kad jį pravardžiuoja „čigonu“. Kaip viskas vyko nelabai atsimena. Kartu su vaikais buvo atėjęs į Miesto dienos šventę Basanavičiaus gatvėje, buvo vartojęs alkoholio. Praeidami su kaltinamuoju prasilenkė, prasistūmė rankomis, ar jis jį į bakstelėjo, ar kaip, tačiau specialių užkabinimų nebuvo. Jis, norėdamas paklausti, kodėl kaltinamasis taip blatnai vaikšto, ėjo link jo prie palapinės. Kaltinamasis stovėjo su striuke ant rankos. Pagalvojęs, kad čia ne vieta aiškintis, apsisuko eiti atgal ir pajuto skausmą kojoje. Kaltinamajam į veidą nesudavė, ar darė ką nors jo žmonai- neatsimena. Jis pats pas kaltinamąjį jokio ginklo nematė. Jam buvo pataikyta į kairės kojos blauzdą netoli kelio, iš nugaros pusės. Kai po skausmo suklupo, pamatė, kad brolis A. Č. taip pat išsitraukė ginklą. Jis pats nei ginklo, nei peilio neturėjo. Su kaltinamuoju konflikto dėl stogo dengimo nebuvo. Jam jokios žalos nėra,- koją turi, svarbu gyvas liko, nori viską greičiau pamiršti.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2011 m. gegužės 22d. kartu su vyru N. M. ir pažįstamu A. B. buvo Miesto dienos šventėje, Basanavičiaus aikštėje. Priėjus prie palapinių, kur prekiaujama maistu, prie N. M. prisistatė grėsmingai nusiteikęs V. Č., ėmė vadinti „Šedžiumi“. Kabinėjimasis vyko keletą minučių, V. Č. grasino „į veidą žirnius sugrūsiu“ ir trenkė vieną kartą kumščiu N. M. į veidą. Ji paklausė, kodėl sudavė, tai V. Č. rėkė „nori, kad tavo bobą sieros rūgštim apipilčiau“. Ji su N. M. traukėsi link aikštės centro, V. Č. su draugais sekė iš paskos. N. M. pagrasindamas išsitraukė ir parodė V. Č. ginklą, kad atstotų, ir vėl pasislėpė jį. N. M. ėjo atbulas link paminklo, ji ėjo paskui vyrą ir pajuto spyrį į nugarą, nuo spyrio ji nenukrito, tačiau pasistūmėjo į priekį. Tada vyras šovė į tą, kuris spyrė. Atsisukusi pamatė arčiausiai jos stovintį V. Č., jis stovėjo veidu į juos. Po šūvio V. Č. lyg sustingo, užsiėmė koją ir ėmė rėkti. V. Č. brolis taip pat buvo išsitraukęs ginklą. Ji pasakė vyrui bėgti ir jis pabėgo. Prie pat jų žmonių nebuvo, tačiau aikštėje žmonių dar buvo, šventė nebuvo pasibaigusi. Nuo suduoto smūgio N. M. veidas buvo raudonas, o jai tą vakarą nugarą skaudėjo. Prieš savaitę iki šio įvykio N. M. jai buvo sakęs, kad jam skambino „Čigonas“, grasino, kad jis neatliktų užsakovui stogo dengimo darbų, nes bus blogai. N. M. buvusi smarkiai sutrenkta galva ir užpuolimo metu pirma mintis buvo, kad jų nesumuštų, kad mūsų nesumuštų-viskas greitai įvyko, nebuvo kada galvoti apie policiją, vyrui jau buvo trenkta į veidą, aplinkiniai žmonės nereagavo, kai jie traukėsi, juos 6-7 metrus sekė, spyrė jai, moteriai, gal būtų ir kitas spyris, gal tas kitas, kur ginklą laiką, būtų šovęs, todėl ir gynėsi.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2011 gegužės pabaigoje, kartu su broliu V. Č. buvo Miesto šventėje, Basanavičiaus aikštėje. Su kaltinamuoju gal prasilenkė, matė einančius kartus N. M. ir V. Č., tačiau ką jie kalbėjo-negirdėjo, jų mušantis nematė. Po to išgirdęs šūvį, atsisuko ir pamatė gulintį brolį V. Č.. Kaltinamasis buvo už 8-9 metrų ir rankoje turėjo pistoletą „Makarov“, laikė jį rankoje atkištą ir traukėsi atbulas. Kai jis pribėgo prie brolio, kaltinamasis, jį pamatęs, bėgo. Jis pats taip pat turėjo ginklą, jį vydamasis kaltinamąjį buvo trumpam išsitraukęs. Kaltinamąjį sulaikė prie kavinės „Kampas“. Jis pats N. M. pažįsta, su juo kartu dirbęs. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 1, b. l. 42-43), kur jis nurodęs, jog iš V. Č. girdėjęs, kad N. M. užsiima stogų dengimu, firmos konkuruoja dėl užsakymų, o jo brolis taip pat ruošėsi užsiimti šia veikla.

Liudytojas V. S. parodė, kad Miesto dienų metu eidamas kartu su P. K. ir E. R. Basanavičiaus a., prie paminklo, pamatė, kad stumdosi du vaikinai, vienas vaikinas sudavė ranka ar spyrė, kitas suklupo. Tas kuris stovėjo, apsisuko eiti, paskui jį ėjo mergina. Vaikinas, kuris suklupo, atsistojo, spyrė merginai, mergina nenukrito, tik į priekį paėjo. O tas kur ėjo, kai pamatė, kad spyrė merginai, išsitraukė ginklą ir šovė. Kur šovė nematė, tik matė, kad kitas vaikinas už kojos susiėmęs. Šių vaikinų jis nepažinojo ir veidų neįsidėmėjo, šį vaizdą matė praeidamas už kokių 4-5 metrų. Toje vietoje buvo daug žmonių. Jie patys nubėgo toliau į minią šokas buvo. Renginys tęsėsi toliau, bet jie po tokio įvykio jau nenorėjo būti šventėje.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis, V. S. ir P. K. per Miesto dienų šventę Basanavičiaus aikštėje pamatė du besistumdančius žmones, smulkiai kaip jie grūmėsi neatsimena. Matė, kad kaltinamasis su moterim apsisuko ir ėjo, o nukentėjusysis spyrė moteriai iš nugaros, o kaltinamasis atsisuko ir vieną kartą šovė. Ar atsisuko tuo metu nukentėjusysis neprisimena. Jie buvo nuo šių asmenų apie 7 metrų atstumu. Kai šovė, jis su P. K. pabėgo, o V. S. dar liko, bet vėl atėjo prie jų. Aplink buvo daugiau žmonių.

Liudytojas P. K. parodė, kad Miesto dienų metu eidamas su draugais matė, kad Basanavičiaus a. stumdėsi pora vyrų, išgirdo šūvį, kilo sąmyšis. Jis su draugu nuėjo toliau. Kas šovė- nematė, taip pat nepastebėjo, kas nuo šūvio nukentėjo. Jie praėjo pro besistumdančius gal 5 metrų atstumu, matė, kad prie vaikinų buvo ir mergina, vienas iš vaikinų spyrė merginai ar ją stūmė. Šventėje toliau jis neliko, nejauku pasidarė, kai tokie dalykai darosi. Buvo aikštėje daugiau žmonių.

Liudytoja V. Č. parodė, kad kartu su vaikais buvo Basanavičiaus a. vykusioje miesto dienų šventėje. Laukiant eilėje prie žaidimų, draugė jai pasakė, kad jos vyrą peršovė. Pati būdama aikštėje šūvio negirdėjo. Vyras V. Č. buvo sužalotas, buvo peršauta koja. Paklausus kas įvyko, kažkas pasakė „Šedžius“. Daugiau įvykio aplinkybių iki šios dienos vyras nepapasakojo.

Liudytojas V. Z. parodė, kad buvo šventėje, prie paminklo Basanavičiaus aikštėje. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Būdamas šventėje Basanavičiaus g. pamatė einantį atbulą vyrą su ginklu rankose ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Šio žmogaus jis neįsidėmėjo. Ar šiuo ginklu šaudė- nematė. Aplink šį vyrą žmonių nebuvo.

Liudytojas I. V. parodė, kad būdamas šventėje Marijampolėje, Basanavičiaus aikštėje iš girdo už 20-30 metrų nuo jo triukšmą, riksmus, nuėjo pažiūrėti, kas darosi. Priėjęs pamatė gulintį žmogų, kvietė greitąją med. pagalbą, kažkas kalbėjo, kad šaudėsi, buvo sumaištis.

Liudytojas D. J. parodė, kad renginio, vykusio Basanavičiaus a., Marijampolės m. metu, jo motina prekiavo palapinėje maisto produktais. Jis buvo pas motiną ir būdamas palapinės viduje išgirdo šūvį, pamatė nuo paviljono už 20 m krentantį žmogų Išgirdęs šūvį pamatė, kad kaltinamasis rankose laikė kažką panašaus į pistoletą. Prie jo, šalia, žmonių nebuvo. Nukentėjusysis krito, ant vienos kojos, nugara. Žmogus su ginklu bėgo link viešbučio. Renginys nebuvo pasibaigęs, dėl šūvio buvo sumaištis.

LR BPK 276 str. 1d., 4d. pagrindu buvo perskaityti liudytojo A. B., kurio apklausti teismo posėdyje nebuvo galimybės, kadangi jis ilgam išvykęs, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui. ( t. 1, b. l. 38-40 ). Liudytojas parodęs, kad 2011 05 28, apie 21.30 val. jis kartu su draugais Nerijumi ir J. M., buvo Basanavičiaus a., Marijampolės m., kur vyko renginiai Miesto dienos proga. Stovėdamas eilėje prie palapinės, kur buvo prekiaujama maisto produktais, matė, kad N. M. kalbasi su kažkokiu tamsių plaukų vyriškiu, po keleto sekundžių pamatė, kad N. M. stumdosi su tuo pačiu vyriškiu, pastebėjo, kad Nerijaus skruostas, paraudęs. Kadangi prieš tai to paraudimo nebuvo, pagalvojo, kad jam į veidą sudavė tas vyriškis, su kuriuo jis stumdėsi. Po to Nerijus ir tas vyriškis pradėjo trauktis į šalį nuo palapinės ir jis staiga išgirdo šūvio garsą, nuo tos vietos, į šonus pradėjo bėgioti žmonės, kurių ten buvo labai daug, kilo sąmyšis, ir toje maišalynėje jis pametė N. M. iš akių. Ginklo, iš kurio buvo šauta, jis nematė. Kitą N. M. jam dar pasakė, kad kažkas įspyrė į nugarą jo žmonai. Tuo metu, kai buvo šauta, jis nuo N. M. buvo apie 10 m atstumu, o tarp jų buvo daugybė žmonių, vaikų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 528/11(09)nurodyta, kad V. Č. nustatytas kairio blauzdikaulio kaulo atviras lūžimas, kairės blauzdos šautinė žaizda, kairio blauzdinio nervo trauminis pakenkimas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir iššaunant iš šaunamojo ginklo 2011-05-28. Aprašomojoje dalyje nurodyta, jog 1 cm skersmens žaizda yra kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kairio blauzdikaulio priekinėje pusėje matosi metalinis svetimkūnis (b.l. 14, t.1 ).

Iš daiktų pateikimo protokolo seka, kad gydytojas V. M. pateikė geltonos spalvos deformuotą kulką, išimtą iš V. Č. kojos (b.l.131, t 1 )

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 415/11(09) nurodyta, kad N. M. 2011-06-02 apžiūros metu išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. 2011-05-28 įvykio metui jis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l.25, t. 1 ).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 414/11(09) nurodyta, kad 2011-06-02 apžiūros metu J. M. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. 2011-05-28 įvykio metui ji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l.27, t.1)

Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėti kelnės, batai ir kojinės, priklausantys V. Č., kuriuos jis vilkėjo sužalojimo metu. Apžiūros metu nustatyta, kad sportinių kelnių kairėje klešnėje iš nugarinės pusės matoma 8mm skersmens skylutė, esanti 47 cm nuo klešnės apačios skylutė bei rusvos spalvos dėmės bei kairės klešnės priekinėje dalyje 47 cm aukštyje nuo apačios matosi 0,5 mm skersmens skylutė, aplik ją rusvos spalvos dėmių nesimato, ant puskojinių matosi rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l.16-22, t.1 )

Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo bei pačių dokumentų seka, kad N. M. pateikė leidimą Nr. 1239, išduotą 2011-01-17 Marijampolės AVPK, laikyti (nešioti) ginklą- pistoletą „PM“, Nr. OP3346K, pistoletą PM Nr. 0P3346K bei , ginklo dėtuvę su 7 vnt. šovinių (b.l. 132-135, t. 1 ).

Iš asmens blaivumo nustatymo akto seka, kad N. M. tikrinimo 2011-05-28 22 val. 07 min. rezultatas 0,00 prom. ( b. l. 138, t. 1).

Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad A. Č. išduotas leidimas Nr.1229 laikyti( nešiotis ) savigynai pistoletą PM kal.9x18 nr. NG 3582 ( b. l. 109-110, t. 1 ).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą, neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų-šūvio iš savigynai turėto pistoleto į nukentėjusiojo koją, nukentėjusiajam V. Č. buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas. Kaltinamasis parodė, kad šiuos veiksmus jis atliko gindamas save ir savo sutuoktinę nuo V. Č. neteisėtų veiksmų. Nors nukentėjusysis parodė, kad jokio konflikto, išskyrus neprasilenkimą, tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis N. M. ir liudytoja J. M. parodė, kad pirmasis viešoje vietoje, esant aplinkui pakankamai pašalinių žmonių, prie N. M. prikibo nukentėjusysis-iš pradžių žodžiais, po to sudavė smūgį kumštimi N. M. į veidą, N. M. papriekaištavus dėl suduoto smūgio, grasino žodžiais išsakydamas, kad apipils sieros rūgštimi jos veidą, ėjo kartu su kitais asmenimis paskui kaltinamąjį ir liudytoją, bandant jiems pasišalinti, netgi kaltinamajam parodžius, jog turi ginklą, sekė juos bei įspyrė liudytojai N. M. į nugarą ir tik tada, po šio spyrio kaltinamasis N. M. šovė į nukentėjusiojo kojas. Netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Juos iš dalies patvirtina bešališkų, atsitiktinai pro įvykio vietą ėjusių, liudytojų V. S., E. R., P. K. parodymai, kurie patvirtino, kad matė besistumdančius du vyrus, vienas iš jų įspyrė moteriai į nugarą ir tada kitas iššovė, o taip pat iš perskaitytų liudytojo A. B. parodymų seka, kad jis matė jog po to, kai N. M. stumdėsi su kitu vyriškiu, N. M. veidas buvo paraudęs. Nors teismo medicinos specialisto išvadose, atlikus nukentėjusiųjų apžiūrą po kelių dienų, išorinių smurto žymių nekonstatuota, tačiau skausmą galima sukelti ir nepaliekant išorinių smurto žymių. Esant šiems įrodymams teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis N. M. iššaudamas vieną kartą nukentėjusiajam į koją, sunkų kūno sužalojimą jam padarė po jo bei jo sutuoktinės atžvilgiu nukentėjusiojo V. Č. panaudoto smurto veiksmų.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios būtinosios ginties situacija. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu, nors realaus pavojingo kėsinimosi ir nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. Č. kėsinimasis į kaltinamojo N. M. ir jo žmonos J. M. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Tiek konflikto iniciatorius, tiek asmuo, kuris pirmas panaudojo smurtą ir toliau puolė kaltinamąjį ir jo sutuoktinę, buvo nukentėjusysis V. Č.. Nukentėjusiojo kėsinimasis buvo akivaizdus, nes žala jau buvo daroma - buvo suduotas smūgis į veidą N. M., išsakyti grasinimai žodžiais subjauroti liudytojos J. M. veidą, įspirta jai į nugarą jau po to, kai kaltinamasis parodė turintis ginklą). Toks nukentėjusiojo agresyvus elgesys vertinamas kaip realus ir akivaizdžiai prasidėjęs pavojingas sveikatai ir gyvybei kėsinimais. Buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kuriai dar nepasibaigus, t. y. iš karto po to, kai V. Č. įspyrė J. M., N. M. turėtu su savimi savigynai skirtu ginklu vieną kartą šovė nukentėjusiajam V. Č. į kojas ir taip peržengė būtinosios ginties ribas. Tai, kad nustatyta, jog pataikė į užpakalinę kojos pusę, nereiškia, kad šovė į jau nueinantį V. Č., kai kėsinimais jau buvo pasibaigęs, nes kaip seka iš apklaustų asmenų parodymų, viskas vyko labai greitai ir judesių metu. Šiuo atveju šūvį į kojas teismas vertina kaip padarytas peržengus būtinosios ginties ribas ne tik dėl gynybos įrankio panaudojimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos ar ne būtinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir besikėsinančiojo asmenybę, jo ankstesnį elgesį, santykius su besiginančiuoju, visumą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pažinojo jau anksčiau, jo parodymais žinojo, kad jis siejamas su nusikaltėliais, prieš šį įvykį skambindamas telefonu nukentėjusysis išreiškė grasinimus nurodydamas atsisakyti darbo-užsakovo stogo dengimo. Pastarąją aplinkybę patvirtina ne tik kaltinamojo ir liudytojos N. M. parodymai, bet iš dalies nukentėjusiojo brolio A. Č. parodymai. Tačiau šioje įvykio situacijoje, įvertinus tai, kad kėsintasi viešoje vietoje, šventės metu, esant aplinkui daugiau konflikte nedalyvaujančių žmonių, V. Č. neturint jokio įrankio, V. Č. kėsinimasis nebuvo toks pavojingas N. M. ir jo sutuoktinės sveikatai ar gyvybei, jog šias vertybes buvo galima apginti tik šaunant netgi ne įspėjamąjį šūvį į orą, o iš karto tiesiai į nukentėjusįjį ir jį sunkiai sužalojant, kaltinamojo anksčiau turėta trauma negali būti pagrindas rinktis gynybos priemonę ir būdą- šaunmąjį ginklą. N. M. gynyba aiškiai neatitiko V. Č. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Įvertinęs visas bylos aplinkybes:- N. M. panaudoto prieš V. Č. veiksmo pobūdį, panaudotą įrankį- šovė nukentėjusiajam į kojas ginklu, kurio galingumas ir galimos sukelti pasekmės pataikius į kūną kaltinamajam buvo žinomos, jis šį ginklą laikė teisėtai, susipažinęs su ginklo laikymo ir naudojimo taisyklėmis, sužalojimo lokalizaciją, teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kokių iš jų atsiradimo.

Aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. M. veikdamas būtinosios ginties situacijoje, peržengdamas būtinosios ginties ribas, iššovė iš legaliai turėto pistoleto nukentėjusiajam V. Č. į kojas, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veika atitinka baudžiamųjų įstatymų normas, įtvirtintas BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.

Kaltinamajam inkriminuota ir tai, kad jis šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Nors šiuo atveju nusikalstami veiksmai padaryti viešoje vietoje, tačiau kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad pirmasis konfliktinę situaciją viešoje vietoje sukėlė nukentėjusysis V. Č., o kaltinamasis veikė būtinosios ginties situacijoje, ir šiuo atveju šaunamasis ginklas buvo panaudotas ne siekiant pažeisti viešąją tvarką, pademonstruoti savo viršenybę kitų atžvilgiu, sutrikdyti rimtį, pažeisti kitų žmonių teises, o siekiant apginti save, nors ir peržengus būtinosios ginties ribas Todėl šiuo atveju, nors veika padaryta viešoje vietoje, viešojo renginio metu, vien tik objektyvieji veikos požymiai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad kaltinamasis padarė idealios sutapties būdu ne tik sunkų sveikatos sutrikdymą peržengiant būtinosios ginties ribas, bet ir viešosios tvarkos pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms jis pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas, kai nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1d. 1 p. ). ).

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė gindama viešąjį interesą Valstybinės ligonių kasos vardu pareiškusi 9822,28 Lt civilinį ieškinį dėl V. Č. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai, 2012-02-27 sudaręs su Valstybine ligonių kasa Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 79-813 ( b. l. 75, t. 2 ). Pateikta sutartis dėl žalos atlyginimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, todėl ji tvirtintina ir procesas dėl ieškinio nutrauktinas ( LR CPK 42 str. 1d., 2d., 293 str. 5 p., BPK 113 str., 115 str.).

Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas bei kad veikos padarymui įtakos tyrėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 2p., 6 p., 9p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

N. M. padarė sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą, tačiau jo veika nebuvo iš anksto suplanuota, smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu jis panaudojo dėl susiklosčiusios situacijos įvykio vietoje. N. M. neteistas. Kaltinamasis administracine tvarka baustas už negrubių KET pažeidimą, dirba, charakterizuojamas gerai.

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). N. M. padarė sunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje yra numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įgyvendinant teisingumo principą, teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, tokie atvejai numatyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. BK 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog būtinosios ginties ribas peržengusiam asmeniui bausmė gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu. LR BK 62 str. 1d. nustatytų sąlygų visumos kaltinamajam nėra, tačiau teismas sprendžia, kad skiriant jam bausmę gali būti taikoma LR BK 62 str. 2d. Be sąlygos, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, yra nustatytos dar dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nukentėjusiajam nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, jis civilinio ieškinio nepareiškęs, kaltinamasis sudaręs susitarimą su Valstybine ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, mokėjimą išdėstant sutartyje nurodytu laikotarpiu, teismas sprendė, kad šis susitarimas tvirtintinas. Taip pat teismas sprendžia, kad yra ir kitos kaltinamojo asmenybę bei jo nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančios aplinkybės. N. M. nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, jis veikė spontaniškai dėl susiklosčiusios situacijos atsakant į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Iš nukentėjusiojo parodymų ir pozicijos teisiamojo posėdžio metu seka, kad jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, jokių išliekamųjų neigiamų padarinių jam nėra. N. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus pripažindamas savo kaltę. Jis nusikalto pirmą kartą, dirba, turi šeimą. Teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu bausmės, susijusios su izoliavimu nuo visuomenės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principams. Teismas, neskirdamas N. M. su laisvės atėmimu susijusios bausmės, suteikia galimybę pastarajam įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta tuo metu susiklosčiusių aplinkybių ir situacijos, ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu taikytinos LR BK 62 str. 2d. 5p ir 3d. 3 p. nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta LR BK 135 str. 1d. sankcijoje. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant bausmę , nesusijusią su izoliavimu nuo visuomenės- laisvės apribojimą, nustatant bausmės dydį esmine aplinkybe pripažįstamas veikos pobūdis ir pavojingumas, ir nors nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skirtina didesnė negu vidurkis laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. ir pritaikius LR BK 62 str. 2d. 5 p., 3d. 3 p. skirti laisvės apribojimą 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams, įpareigojant per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 ( vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais , nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. LR BK 68 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- teisės laikyti ir nešioti ginklą atėmimą 2 ( dvejiems ) metams.

N. M. pagal LR BK 284 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str. 1d. 1 p., 303 str. 5d. 1p.).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Patvirtinti 2012 m. vasario 17 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 79-813, sudarytą tarp kaltinamojo N. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ( Skolininko) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos(Išieškotojo), pagal kurią N. M. įsipareigoja žalą -9822,28 Lt -Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2012-03-31 dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į išieškotojo sąskaitą LT 21730001000248433 „Swedbank“ AB, po 163,71 Lt, pirmąjį įnašą įsipareigoja sumokėti iki 2012-03-31. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą Skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 d., nurodyme pervesti pinigus Skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti Skolinko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį. Išieškotojui pareikalavus, Skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas. Pasibaigus nustatytam sutarties terminui, Skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su Išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui Skolininkas nėra visiškai atsiskatęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją. Skolininkui nevykdant nurodytų įsipareigojimų du kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-Kulką, išimtą iš V. Č. kojos, saugomą byloje, sunaikinti;

-V. Č. kelnes, batus ir kojines, pagal pakvitavimą grąžintus V. Č., grąžinti V. Č. pilnam disponavimui;

-Leidimą N. M. laikyti ir nešioti ginklus-persiųstą Licencijavimo grupės specialistams, palikti šioje institucijoje;

-pistoletą „PM“, Nr. OP3346K, ginklo dėtuvę su 7 vnt. šovinių-saugomus Marijampolės AVPK , konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui prie LR vyriausybės.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.