Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-95-1058/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
AN2-95-1058/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01381-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-95-1058/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01381-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kuria Z. K. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant M. B. (M. B.) veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2022 m lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį M. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su VPK 2022 m lapkričio 7 d. nutarimu Z. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi netenkintas Z. K. skundas, VPK 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog M. B. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Z. K., prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą, tenkinti jo skundą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Z. K. teisinę argumentaciją. Atkreipiamas dėmesys, jog KET 150 straipsnis nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į teritoriją arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Ši sąlyga yra formali ir galioja nepriklausomai nuo eismo intensyvumo, nuo sustojimo laiko ar vairuotojo buvimo automobilyje ir tuo labiau teisė negali būti sąlygota M. B. žodžiais: „jei būtų pasakęs gražiai, kad patrauktų mašiną, būtų pasitraukęs“ ir teismo žodžiais: „tikėtina, kad pareiškėjui pageidaujant išvažiuoti iš turgaus teritorijos nebūtų tam jokių kliūčių“.

3.2. Pareiškėjo vertinimu, M. B. paaiškinimas, kad jisai realiai niekam netrukdė, nešalina jo atsakomybės padarius nusižengimą, nes KET nenumato jokių išimčių. O taip pat galimai administracinį pažeidimą padariusio M. B. argumentai, kad tik 10 minučių laukė vaiko iš mokyklos nėra pakankami statyti automobilį neleistinoje vietoje, ypač kai (duomenys neskelbtini) mokyklos yra toliau nuo aptariamos aikštelės.

3.3. Nurodoma, kad visiems vairuotojams yra privaloma laikytis KET reikalavimų ir jų neinterpretuoti ar taikyti išimtis, kurios teisės aktuose nėra numatytos. Be to, pažymima, jog nagrinėjamu atveju Z. K. reakcija į panašius atvejus yra tiesiogiai susijusi su jo turgaus administratoriaus pareigomis.

3.4. Tvirtina, kad policijos pareigūnai neištyrė KET pažeidimo, visos pastangos buvo dedamos nukreipti bylą kita linkme arba apkaltinti jį patį nebūtais dalykais. Neteisingai įvertino įvykį neva dėl jo kaltės sukelto konflikto, o ne kaip KET pažeidimą. Be to, pareigūnai neteisingai aprašė įvykio aplinkybes ir vaizdo įrašas buvo iškraipytai pateiktas byloje. Tyrėjas priėmė nutarimą nepradėti baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 3 dalį ir iš karto nevertino ar buvo KET pažeidimas. Tam, kad būtų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas turėjo teikti skundą su prašymu. Policija teismo posėdžio metu pateikė sugadintą įrašą, kurio buvo neįmanoma peržiūrėti, visi M. B. žodžiai policijos priimami kaip faktai, o pareiškėjo nuvertinami. Teismo posėdžio metu apeliantas pateikė savo turimą vaizdo įrašą, todėl teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad pareigūnai akivaizdžiai iškreipė situaciją.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti Z. K. skundo, nes jame nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame sprendime, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis. Nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde ginčija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai nepanaikino VPK 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, M. B. atžvilgiu.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog M. B. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstytos išvados dėl aptariamos situacijos faktinių aplinkybių, jos pagrįstos išsamiu ir nešališku duomenų vertinimu, kuriuo remiantis atmestas Z. K. skundas. Vien tai, jog administracinį nusižengimą tirianti institucija ar teismas šią susidariusią situaciją vertino ne taip, kaip apelianto manymu turėjo, savaime negali reikšti, jog dėl to apylinkės teismo nutartis yra netesėta ir nepagrįsta.

7. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Pagal ANK atsako tik tas, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Iš čia seka, kad tam, jog asmens veiksmai būtų pripažinti administraciniu nusižengimu, jie turi ne tik atitikti ANK įvirtinto konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau ir būti pavojingi. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumo, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai yra pasiekę administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į jų objektyviuosius (mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.) ir subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

9. KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Pagal KET 150.8 punktą, sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 79 punktas numato, jog transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimas inicijuotas M. B. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis neleistinoje vietoje pastatė savo transporto priemonę. Nors Z. K. teigia, jog M. B. 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 15.30 val. pažeidė KET taisykles, t. y. M. B. automobilis „Audi“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užtvėrė privažiavimą prie užtvaro į turgaus teritoriją, taip trukdė į turgų atvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių eismui, tačiau tokie apelianto pagrįsti tik iš dalies.

11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog visiems vairuotojams yra privaloma laikytis KET reikalavimų ir jų neinterpretuoti ar taikyti išimtis, kurios teisės aktuose nėra numatytos, tačiau kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgti į vietą, kurioje sustojęs automobilis, sustojimo trukmę, aplinkybes ir kitus faktorius.

12. M. B. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad atvykęs prie (duomenys neskelbtini) turgelio sustojo prie aikštelės esančiame keliuke, prie krašto, ir laukė savo vaiko. Automobilis buvo užvestas. Tokius M. B. parodymus patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti kaip įvažiavime, prie užtvaro, arčiau kairiosios važiuojamosios dalies krašto, prisiparkuoja automobilis. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog kitam automobiliui prasilenkti su M. B. stovinčiu automobiliu, ar įvažiuoti/išvažiuoti iš turgaus stovėjimo aikštelės būtų neįmanoma arba labai sudėtinga dėl važiuojamojoje dalyje stovinčios klombos. Automobilis stovi arčiau, nei 5 m nuo sankryžos (mašinos priekis ribojasi su įvažiavimo pradžia) ir jokių tokį stovėjimą leidžiančių ženklų nėra. Taigi aptarti įrodymai atitinka Z. K. argumentą, jog M. B. automobilis užtvėrė įvažiavimą į stovėjimo aikštelę ir taip galėjo trukdyti eismui. Formaliai vertinant tokią situaciją, objektyvioji M. B. veiksmų pusė atitiktų KET 150.10 ir 150.8 punktuose draudžiamus veiksmus, kita vertus, kaip minėta, būtina įvertinti ir subjektyviuosius asmens veiksmų požymius, kurie šiuo atveju nesiekia administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo.

13. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sustojus M. B. automobiliui ties įvažiavimu, vairuotojas neišlipo, maždaug po 30 sekundžių prie jo priėjo Z. K. ir parodė į užtvaro pusę. Kaip teigė teismo posėdyje – liepė pasitraukti nuo įvažiavimo, bet M. B. atsakė „na ir kas“. Tuo pačiu vaizdo įraše užfiksuota, kad ties M. B. stovėjimo vieta vyksta pakankamai intensyvus eismas, tačiau nei vienas automobilis ties užtvaru nestovi ir išvažiuoti neketina, taip pat nematyti, kad kas nors būtų norėjęs įvažiuoti į užtvertą teritoriją. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, stovėjimo įvažiavime laikotarpiu M. B. automobilis nesudarė jokių realių kliūčių judėti kitoms transporto priemonėms ar pėstiesiems.

14. Z. K. parodymai, jog M. B. mašina būtent jam trukdė išvažiuoti yra nepakankami pažeidimo konstatavimui, kadangi jokios bylos aplinkybės jų nepatvirtina. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas prie M. B. mašinos priėjo kaip pėstysis ir nėra duomenų, kur tuo stovėjo jo automobilis, jei apskritai juo naudojosi. Kaip parodė M. B., jis aptariamoje vietoje buvo sustojęs trumpam, net neišjungęs variklio, nes laukė savo sūnaus, esant poreikiui būtų praleidęs bet kurį automobilį. Tokius asmens parodymus paneigiančių duomenų nėra. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad M. B. automobilio variklis nebuvo išjungtas, vairuotojas iš mašinos nebuvo išlipęs, todėl esant realiam poreikiui iš tiesų turėjo galimybę nedelsiant pasitraukti nuo įvažiavimo.

15. Aktualu ir tai, kad stovėjimas ties užtvaru truko labai trumpą laiką, iki 5 minučių, iš esmės visą tą laiką Z. K. bendravo su mašinos vairuotoju, o šiam nuo automobilio pasitraukus, M. B. perstatė jį toliau nuo užtvaro ir atlaisvino įvažiavimą. Taigi, įvertinus faktą, jog sustojimas neleistinoje vietoje truko itin trumpai, tai, jog automobilis visą laiką buvo užvestas ir pats vairuotojas buvo automobilyje, vairuotojo veiksmai nesukėlė sutrikimų eismo sraute, darytina išvada, jog M. B. veiksmai jam sustojus neleistinoje stovėti vietoje nors ir neatitiko KET 150.10 ir 150.8 punktų reikalavimų, nepasiekė administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo. Priešingas ir pernelyg formalus SEAKĮ 2 straipsnio 79 punkto aiškinimas neatitiktų protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų.

16. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog policijos pareigūnai ketino apkaltinti pastarąjį nebūtais dalykais ir pateikti iškraipytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Sugadinto vaizdo įrašo pateikimas nėra apelianto versijos, kad pareigūnai neva ketino iškraipyti įvykio aplinkybes, patvirtinimas. Nors bylos nagrinėjime teisme iškilo techninė kliūtis, tačiau netrukus ji buvo pašalinta apeliantui pateikus vaizdo įrašą savo turimoje laikmenoje, kurią ir vertino apylinkės teismas priimdamas procesinį sprendimą.

17. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau ir patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi įvertino visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, kurių pakanka pagrįsti administracinio nusižengimo nebuvimo faktą, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nutrauktos administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį M. B. atžvilgiu pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Z. K. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė