Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-1-878/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
2-1-878/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00489-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Ieškovas
Ž. S.
Išvadą teikia
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1-878/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00489-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos 76.4.; 78.2.1.; 96.7.; 99.1.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 116. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. J.,dalyvaujant ieškovei Ž. S. ir jos atstovei advokatei R. M.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui V. A. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Ž. S. ieškiniu prašė pripažinti, kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis jo sūnus, priteisti iš atsakovo V. A. G. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo V. A. G. S. išlaikymo įsiskolinimą už devynis mėnesius, t.y. nuo 2009 m. birželio 24 d. iki 2010 m. kovo 24 d., iš viso 3600 Lt, priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. S., kurio tėvas yra atsakovas V. A., tačiau gimimo įraše jis nėra nurodytas sūnaus tėvu, nes vaikas gimė ieškovei nesusituokus su atsakovu. Atsakovas savo tėvystę geranoriškai pripažinti atsisakė. Su atsakovu ji susipažino 2006 m. pradžioje Ispanijoje, kur abu dirbo. Po keturių mėnesių nuo pažinties apsigyveno kartu bute, kurį ji nuomojosi kartu su mama V. S.. Maždaug po metų bendro gyvenimo ieškovė pastojo, prieš sūnui gimstant, su atsakovu grįžo į Lietuvą ir apsistojo pas jos tėvus. Gimus sūnui G., jį augino ir prižiūrėjo kartu su atsakovu, kuris niekada neneigė savo tėvystės. Kai sūnui buvo septyni mėnesiai, atsakovas išvyko ieškoti darbo į Angliją, ir dabar jie bendrauja tik telefonu. Prieš pastodama, ieškovė intymius santykius palaikė tik su atsakovu, todėl dėl jo tėvystės neabejoja. Apie jos artimą draugystę su atsakovu žinojo tik jų tėvai, keletas draugų. Atsakovas nuo pat šeimos palikimo išlaikymo sūnui neteikia ir juo nesirūpina. Vaiką išlaiko tik viena ieškovė, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnį, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Duomenų apie atsakovo pajamas neturi, tačiau jis yra darbingas, neturi sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių, todėl yra pajėgus teikti išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį ieškovė skiria apie 800 Lt. Didesnę dalį šios sumos skiria sūnaus maitinimui bei vitaminams, maisto papildams, sauskelnėms, kūno higienos priežiūrai. Sūnus greitai išauga rūbelius, todėl kas mėnesį naujiems rūbams įsigyti skiria apie 100 Lt. Sūnus gimė neišnešiotas, labai mažo svorio, dėl to teko gulėti ligoninėje, vaikas nuolat stebimas medikų, nes jo svoris iki šiol neatitinka jo amžiaus. Dėl šios priežasties yra nusilpusi ir sūnaus imuninė sistema, todėl jis dažnai serga. Ieškovė pragyveno iš kas mėnesį gaunamos 500,71 Lt motinystės pašalpos ir 97,50 Lt išmokos vaikui, iš viso 598 Lt, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena tėvams priklausančiame name. Todėl ji vos išgali tenkinti minimalius sūnaus poreikius, finansiškai pagal išgales dar padeda tėvai. Sūnus gyvena kartu su ja, tai reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti sūnui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku: priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams( Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas sūnumi, gimusiu (duomenys neskelbtini), nesirūpina ir jam išlaikymo neteikia nuo pat jo gimimo, nors kaip tėvas, privalo jį išlaikyti, todėl iš atsakovo turi būti priteistas įsiskolinimas nuo 2009 m. birželio 24 d. iki 2010 m. kovo 24 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 400 Lt, iš viso 3600 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad susipažinusi su atsakovu, su niekuo daugiau intymių santykių nepalaikė. Atsakovas jos nėštumu džiaugėsi, laukė vaiko gimimo. Grįžusi į Lietuvą, iki vaiko gimimo ir vėliau su atsakovu ieškovė gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) kaime. V. A. dalyvavo gimdyme, su ja 5 paras buvo Kaune antroje ligoninėje. Jis niekad neabejojo savo tėvyste. Iki vaikui suėjo pusė metų, jie augino vaiką kartu, paskui atsakovas išvažiavo į užsienį užsidirbti pinigų. Gimus vaikui, ji nenorėjo vaiko tėvu įrašyti V. A., nes buvo ant jo supykusi, kad jis gėrė, į ją buvo paleidęs peilį. Po mėnesio, kai ji pati paprašė V. A. jį įrašyti vaiko tėvu, šis įsižeidė ir nesutiko. Su vaiku anksčiau važiuodavo pas atsakovo tėvą į (duomenys neskelbtini), yra buvusi su vaiku pas V. A. seseris, tačiau dabar ryšių nepalaiko, atsakovo giminės su ja nebendrauja. Sūnus turi problemų dėl kalbos, lankosi pas logopedą. Ieškovė dabar dirba kasininke parduotuvėje „IKI“, per mėnesį gauna 850 Lt. Neturi jokio turto, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime pas savo tėvus. Už vaiką gauna tik 55 Lt socialinę išmoką, jokių pašalpų negauna. Už darželį nemoka, tik per mėnesį į darželio fondą moka 10 Lt. Pinigų vaikui išlaikyti nepakanka, todėl ją ir vaiką paremia jos tėvai. Atsakovo turtinė padėtis ieškovei nežinoma. Jis prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo 2009 m. birželio.

Atsakovas V. A., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b.l. 148), į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas, kuriam tinkamai įteiktas ieškinys ir jo priedai (b.l. 12), atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, teismui nepranešė apie savo gyvenamosios vietos adreso (b.l. 20) pasikeitimą, todėl byloje buvo paskelbta jo paieška (b.l. 31). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui 2012 m. lapkričio 16 d. raštu teismą informavus apie nustatytą atsakovo V. A. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 63), atsakovo paieška nutraukta, procesiniai dokumentai buvo siunčiami policijos nustatytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas ir toliau proceso eiga nesidomėjo. Teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi jam už neatvykimą į teismo posėdį paskyrė 1000 Lt baudą (b.l. 114). Tačiau netgi ir po to atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gyvena užsienio valstybėje, nereaguoja į teismo jam skiriamas procesines nuobaudas ir nėra galimybės jį atvesdinti į teismo posėdį, pripažintina, kad nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje. Todėl byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje ieškinio reikalavimams pritarė (b.l. 14). Institucijos atstovė teismo posėdyje išvadą ir ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad ieškovė su sūnumi gyvena tėvams priklausančiuose namuose, kur jai ir vaikui skirtas atskiras kambarys, gyvenimo sąlygos geros. Ieškovė dirba parduotuvėje „IKI“ pardavėja, vaikas ugdomas darželyje „Pasaka“, jis prižiūrimas, poreikiai tenkinami pagal išgales, ieškovei padeda tėvai. Sūnui G. teikiama logopedo pagalba. Vaiko priežiūra tenka rūpintis ieškovei, nes atsakovas V. A. dingęs prieš 3 metus, jis nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš G. S. gimimo liudijimo matyti, kad tėvo duomenys jame nenurodyti (b.l. 5). Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma patvirtina, kad Ž. S. viena augina sūnų G. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. CPK 388 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvystės nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Atsakovui vengiant dalyvauti teismo posėdyje, nors teismas ėmėsi pirmiau jau nurodytų priemonių atsakovo dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti, nėra galimybės gauti mokslinių įrodymų - DNR ekspertizės išvados įrodyti giminystės ryšį, todėl vertintini kiti įrodymai, patvirtinantys atsakovo tėvystę.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai I. R., V. S., R. S., A. P., Š. S. patvirtino, kad Ž. S. Ispanijoje susipažino su V. A. ir ten pradėjo gyventi kartu, iš Ispanijos jie grįžo kaip pora, ieškovei jau pastojus. Visi liudytojai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji su V. A. bendrai, kaip sugyventiniai, gyveno Kaune ir pas ieškovės tėvus (duomenys neskelbtini) kaime iki vaiko gimimo, kad atsakovas lankė vaiką pagimdžiusią ieškovę ligoninėje, taip pat atsakovas po vaiko gimimo kartu su ja ir vaiku gyveno pas ieškovės tėvus, kurį laiką rūpinosi vaiku, vaiką pripažino savu, neneigė savo tėvystės. Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina buvus bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą iki vaiko gimimo ir po jo, bendrą vaiko auklėjimą kelis mėnesius po jo gimimo. Todėl pripažintina esant pakankamą pagrindą nustatyti, jog atsakovas V. A. yra ieškovės sūnaus G. S. tėvas, o šis yra jo sūnus (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CPK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.3 straipsnį įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Ieškovė dirba, gauna faktiškai minimalų atlyginimą (b.l. 154-156), jos turtinė padėtis sunki, tą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1276-1582 (b.l. 91) buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, neturi nuosavo būsto ir kartu su sūnumi gyvena tėvų namuose. Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Duomenų apie jo blogą sveikatos būklę ar kitus išlaikytinius byloje nepateikta.

Priteisiant išlaikymą vadovaujamasi lygybės principu, kad vaikas privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Iš ieškinyje išdėstytų motyvų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiam sūnui G. S. išlaikymo neteikia. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, nesidomi jo lavinimu, nėra jokių duomenų, jog jis ir anksčiau teikė išlaikymą sūnui, ieškovei vienai tenka absoliuti pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė pagal finansines galimybes teikia vaikui išlaikymą, tačiau ji viena, gaudama tik minimalias pajamas, negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko ugdymui ir vystymui. Nesant duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė už ieškovės, duomenų, jog jis nedarbingas ar turi kokių nors sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, pripažintina, jog atsakovas turi objektyvią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas negali minimalizuoti atsakovo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo ir didesnę dalį vaiko išlaikymo naštos perkelti ieškovei. Todėl pripažintina, kad abu tėvai išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama ir į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000 Lt per mėnesį. Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius bei jų išlaikymui skiriamų lėšų dydį teismui nepateikė, tačiau jos nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra protingos ir racionalios, kad užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyrius). Nesant pagrindų nustatyti didesnę nei vidutinė vaiko poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas, būdamas darbingas ir sveikas, privalo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vaiko amžių ir tai, jog jis neturi jokių specialiųjų poreikių, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt iki vaiko pilnametystės yra tenkintinas visiškai. Tiek motinai, tiek tėvui vaikui skiriant po 400,00 Lt, bus užtikrintas vaikui reikalingas minimalus išlaikymo poreikis (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Tiek ieškovė, tiek teismo apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas, gimus vaikui, greitu laiku išvyko į užsienį ir vaiku visiškai nesirūpina. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 24 d. iki 2010 m. kovo 24 d., t.y. iki ieškovės kreipimosi į teismą yra susidariusi išlaikymo skola. Duomenų, kad atsakovas šiuo laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą, nėra. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2010 m. balandžio 15 d., prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už devynis mėnesius. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skaičiuojant po 400,00 Lt per mėnesį, tenkintinas, ir iš atsakovo priteistina iš viso 3600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 9 mėnesius, skaičiuojant po 400,00 Lt už mėnesį (CK 3.200 straipsnis). Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidos -400,00 Lt (b.l. 152) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Iš ieškovo taip pat valstybei priteistinos 125,10 Lt pašto išlaidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) ir 382,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 (keturis šimtus) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010 m. balandžio 15 d. iki G. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šias pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina Ž. S..

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 24 d. iki 2010 m. kovo 24 d. po 400,00 (keturis šimtus) Lt periodinių išmokų už vieną mėnesį, iš viso 3600,00 (tris tūkstančius šešis šimtus) Lt.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 382,00 (tris šimtus aštuoniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir 125,10 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, ir 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė