- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- N-575-7824-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 01.00 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 50, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė nustatyta tvarka leisti patikrinamas, ar nėra neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 18 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 25 parų administracinį areštą. Teismas konstatavo, kad A. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, A. V. asmenybę – sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Jis nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes automobilio nevairavo. Išvakarėse jis su draugais žvejojo prie ežero, o automobilį į Gruzdžiuose esančią degalinę atvairavo E. J.. Pasak apelianto, kartu sėdėdami automobilyje, jie laukė atvykstančio A. M., kuris turėjo paimti automobilį, o jį kartu su E. J. nuvežti prie ežero. Apelianto teigimu, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, kai prie jų priėjęs degalinėje buvęs asmuo, kaip jis suprato, gamtos apsaugos pareigūnas, paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas paprašė, kad pareigūnas parodytų jo pareigas patvirtinančius dokumentus, tačiau šis jų nepateikė, o iškvietė policijos pareigūnus. Apeliantas nurodo, kad atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad jis automobilio nevairavo ir vairuoti nesiruošė, todėl tikrintis blaivumą atsisakė. Šias aplinkybes gali patvirtinti vaizdo įrašas, kuris bus pateiktas vėliau, bei E. J..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo sprendimą dėl A. V. priimti remiantis turimais byloje surinktais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir vengė neblaivumo patikrinimo. Nuobauda už šį pažeidimą – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantas transporto priemonės nevairavo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatinėdamas bylos aplinkybes, rėmėsi byloje esančiais, tiesiogiai pažeidimo fakto nemačiusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aplinkos apsaugos inspektoriaus tarnybiniu pranešimu (b. l. 9-11) ir kita rašytine bylos medžiaga, tačiau konstatuotina, kad vien tik rašytiniai pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, o ypač, kai byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra pakankamai informatyvūs. G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jiems nuvykus į įvykio vietą, aplinkos apsaugos inspektorius P. T. paaiškino, kaip buvo sulaikytas vairuotojas, tačiau detaliau šių aplinkybių nenurodė (b. l. 10). Kito pareigūno V. L. tarnybiniame pranešime neužfiksuotos net tokios aplinkybės (b. l. 9). Tuo tarpu aplinkos apsaugos inspektoriaus P. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jam su kitais inspektoriais būnant degalinėje, automobiliu atvažiavo du jaunuoliai, kuriems išlipus, jie įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus. Paprašius vairuotojo pateikti pažymėjimą, jaunuolis, kuris vairavo automobilį atsisakė, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. V. nuo paaiškinimo atsisakė (b. l. 3), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 2, 23), o apeliaciniame skunde jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia, nurodydamas, jog transporto priemonės nevairavo, o jiems su draugu sėdint automobilyje, prie jų priėjęs degalinėje buvęs asmuo, kaip jis suprato, gamtos apsaugos pareigūnas, paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 30). Pažymėtina, jog P. T. pateikta A. V. sulaikymo versija nevisiškai atitinka paties A. V. pateiktą jo sulaikymo versiją. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu tai, ką A. V. sulaikymo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, policijos pareigūnams aiškino pats A. V. bei kartu su juo buvęs ir, pasak A. V., automobilį vairavęs E. J.. Atsižvelgiant į šioje byloje tiriamo pažeidimo pobūdį, akivaizdu, jog pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra liudytojų parodymai, tačiau pirmosios instancijos teisme jie nebuvo apklausti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neapklausęs liudytojų – policijos ir aplinkos apsaugos pareigūnų bei E. J., ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-164/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4309/2010).
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepakankamai motyvuotas. Teismas pažymėjo, kad A. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančia bylos medžiaga, tokiu būdu įrodymus tiesiog išvardindamas, tačiau detaliau neanalizuodamas, nepasisakydamas dėl jų įrodomosios reikšmės.
Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.