- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-264-417/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo K. J. ir A. J.(toliau K. ir A. J.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas K. ir A. J. 2008-11-05 skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuroro S. Jesevičiaus 2008-08-04 ir 2008-08-18 nutarimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. liepos 25 d. K. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybą dėl 2008-07-10 Lietuvos LR STT Klaipėdos valdybos specialisto Tomo Kasperaičio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Klaipėdos miesto ONKTS vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008-08-04 ir 2008-08-18 priėmė nutarimus netenkinti K. J. skundo dėl 2008-07-10 Lietuvos LR STT Klaipėdos valdybos specialisto Tomo Kasperaičio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2008-11-05 buvo gautas K. ir A. J. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Sigito Jasevičiaus 2008-08-04 ir 2008-08-18 nutarimo panaikinimo.
Apylinkės teismas 2008-11-14 nutartimi pareiškėjų K. ir A. J. skundą atmetė, nes dėl gali būti, kad nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos 1991 m. ir 1995 m. lapkričio 30 d., yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. ir A. J. pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-14 nutartį bei įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorą S. Jasevičių pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus, paskirti rašysenos ekspertizę, nustatyti, ar klastoti dokumentai yra prieš jiems paduodant skundą teisėsaugos pareigūnams, ar prieš daugiau metų. Taip pat įpareigoti apklausti skunde nurodytus liudytojus ir nustatyti faktines aplinkybes apsilankant įvykio vietoje. Pareiškėjai nurodo, kad Tauragės apskrities viršininko administracijai Žemės tvarkymo departamento Šilalės žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas A. J. prašymas dėl tėvo K. J. paveldimos žemės nuosavybės teisių atkūrimo, ji buvo nacionalizuota 1940 metų liepos 22 d.
Pareiškėjai pažymi, jog iš priede pateikiamų dokumentų matosi, kad A. J. priklauso 37 ha žemės. Nurodo, kad 2007 metų spalio 31 d. pateikus prašymą dėl minėto žemės sklypo suformavimo, suprojektavimo ir administracinių veiksmų atlikimo gautas atsakymas ir prie jo pridėtas priedas, iš kurių matosi, kad suklastotų dokumentų pagrindu atkurta nuosavybės teisė tik 15 ha.
Pareiškėjų manymu, buvo suklastotas prašymas grąžinti K. J. 15 ha žemės, nes nėra pasirašytas A. J., o ties pavarde, kur yra parašas, akivaizdžiai matosi, kad pasirašė J. J., nes daug rašysenos požymių sutampa.
K. ir A. J. nurodo, kad fizinių asmenų, pasidalijusių žemę, sutarties lape, kuriuo notarė Viliutė Stankevičienė patvirtino žemės pasidalijimą, ties A. J. pavarde yra ne jo parašas. Pareiškėjų įsitikinimu, pasirašyti galėjo J. J., nes visuma raštų Žemėtvarkos tarnybos tarnautojo R. Bukauskio patvirtinti, o šis lapas nepatvirtintas. Pažymi, jog jis netvirtintas todėl, kad pas notarę V. Stankevičienę niekada nesilankė ir apie jokias žemės dalybas su niekuo nesitarė, žemės nedalijo ir dėl šio klausimo nebuvo parašęs įgaliojimo.
Pareiškėjai pažymi, kad J. J. piktnaudžiaudama pareigomis galėjo klastoti dokumentus. Jų nuomone, tai įrodoma ir priede pridedamais raštais, kurių pagrindu buvo reikalaujama nepagrįstų dalykų, grasinama ir panašiai.
Nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos J. J. padarė 50 000 litų turtinės žalos, nes tiek kainuoja17 ha žemės.
K. ir A. J. nurodo, kad prokuroras ir teismas atmesdami pateiktus reikalavimus savo sprendimuose visiškai nenurodė motyvų, argumentų, dėl ko atsisako patenkinti reikalavimus. Pažymi, kad teismui buvo pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad prieš pateikiant skundą teisėsaugai buvo suklastoti žemės nuosavybės teises įrodantys dokumentai, tačiau tyrėjų šie dokumentai įvardijami kaip klastojimas prieš dešimt ir daugiau metų. Pareiškėjų manymu, tik rašysenos ekspertizė galėtų įrodyti dokumentų klastojimo laiką, asmenis ir pareigūnus. Tačiau teismas šiuo klausimu visiškai nepasisako.
Pareiškėjų manymu, prokuroro ir teismo motyvai, jog skunduose nurodyti faktai apie nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi, paremti nesusijusiomis aplinkybėmis, nurodant, neva jau minimos nusikalstamos veikos buvo tirtos ir nutarimais skundai atmesti K. ir A. J. įsitikinimu, taip buvo įrodyta pareiškėjų pažeista teisė į tinkamą informaciją apie priimtus procesinius dokumentus.
K. ir A. J. pažymi, kad jokių akivaizdžiai neteisingų faktų apie tai, kad skundai dėl įtariamųjų nusikalstamos veikos yra nepagrįsti, nei pareiškėjų skunduose, nei prokuroro nutarime nėra, todėl pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 3 str. l d. l p., 168 str. l d. taip pat nėra.
Pareiškėjų įsitikinimu, teismo išvados, jog medžiagoje nėra jokių duomenų, kad įtariamieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus, nepagrįstos. Tokios išvados, K. ir A. J. įsitikinimu, padarytos neįvertinus skunduose paminėtų konkrečių aplinkybių apie įtariamųjų veiksmus, nutartyje nukrypta nuo skundų esmės prie antraeilių dalykų, dėl to visiškai nekalbama apie ikiteisminio tyrimo procesą dėl įtariamųjų asmenų, dėl organizuotos gaujos veiksmų šiuo klausimu nėra vertinimo.
Pareiškėjai K. ir A. J. atkreipia dėmesį, jog skundo esmę sudaro tai, kad organizuota gauja – Tauragės apskrities viršininko administracijos darbuotojai, nusikalstamai bendrininkaudami su notare V. Stankevičiene, akivaizdžiai viršydami tarnybinius įgaliojimus, klastojo bylos medžiagą, siekdami išvengti pelnytos bausmės dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 str., 228 str., nes buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Todėl, pareiškėjų manymu, tokie įtariamųjų tyčiniai veiksmai yra akivaizdus nusikaltimas asmeniui ir jo turtinėms vertybėms. Todėl nepradėjus ikiteisminio tyrimo nei pareiškėjų, nei jų nurodytų asmenų apklausti neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamasis kodeksas – sistematizuotas, aukščiausiąją teisinę galią turintis teisės aktas – baudžiamasis įstatymas, kuris nustato, kokios pavojingos veikos yra nusikalstamos, ir jas uždraudžia, nustato teisines tokių veikų padarymo pasekmes – bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones bei priverčiamąsias medicinines priemones, baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Viena iš baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygų yra tai, kad ji turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui – priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė. Būtent dėl išvardytų priežasčių baudžiamojo įstatymo leidėjas nustatė terminus, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kuriems suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjai K. bei A. J. tiek į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tiek į kitas teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl tariamai nusikalstamų veikų padarytų dar 1991 m. ir 1995 m. lapkričio 30 d. Akivaizdu, kad nuo įtariamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laikas, atitinkamai 17 ir 13 metų, LR BK 95 str. l d. l p. nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas arba aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Be to, baudžiamojo proceso įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. numato, kad net pradėtas baudžiamasis procesas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad po įvykių, kurių teisėtumą ginčija pareiškėjai, praėjo laikas, po kurio patraukimas baudžiamoji atsakomybėn yra negalimas. Todėl apylinkės teismo 2008-11-14 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjų skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė visų 2008-11-05 pateiktame skunde nurodytų argumentų. Tai, kad apylinkės teismas išsprendė tik esminius skundo klausimas, negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios skundžiamoji nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymėtina, jog apylinkės teismui pagrįstai konstatavus, jog yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, dėl to baudžiamasis procesas yra negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas( BK 95 str.1 d. 1 p., BPK 3 str. 1 d. 2 p.), kitų skunde nurodytų klausimų sprendimas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais taptų beprasmiškas ir niekinis, nes, kaip konstatuota, baudžiamasis procesas šiuo atveju negalimas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
pareiškėjų K. ir A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-14 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.