Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2512-324/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2512-324/2016, dėl nurodytos ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1566-479/2016, sujungimo.

Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Divex“ ieškinį atsakovui A. P., trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 56-87 panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės nustatant, kad UAB „Divex“ veiksmuose nėra visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų ir atmetant paciento A. P. reikalavimą atlyginti žalą. Ieškinys pareikštas pagal žalos padarymo vietą (CPK 27 straipsnio 8 punktas, 30 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei UAB „Divex“, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, A. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma iš atsakovės priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Be kitų aplinkybių, ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 56-87 išvadomis. Ieškinys pareikštas pagal ieškovo (atsakovės paciento) gyvenamąją vietą.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateikiama informacija apie Kauno apygardos teisme ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-2512-324/2016 ir Nr. e2-1566-479/2016, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi šalių ginčą nusprendė, kad pareiškėjui A. P. UAB „Divex“ padarė žalą, tačiau pareiškėjo A. P. reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo tenkinti iš dalies. UAB „Divex“ ir A. P., nesutikdami su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, abi civilinės bylos yra glaudžiai susijusios, jose turėtų būti nustatinėjamos panašios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sujungti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2512-324/2016 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1566-479/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-2512-324/2016 prie civilinės bylos Nr. e2-1566-479/2016.

Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2512-324/2016 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.