Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-07 · Administracinė byla Nr. eI-4567-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
eI-4567-423/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00666-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Atsakovas
R. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4567-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00666-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.2 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

atsakovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui R. S., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama:

1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- NŽT) direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. akto Nr. ŽVP-511-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo R. S. 0,0855 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje;

2. Patvirtinti NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. akto Nr. ŽVP-536-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo R. S. 0,1756 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje;

3. Nustatyti, kad atsakovui R. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. ŽVP-511-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,0855 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)dydis yra 937 Eur;

4. Nustatyti, kad atsakovui R. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. aktu Nr. ŽVP-536-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,1756 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)dydis yra 1 771 Eur;

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 4 d. raštais „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ Nr. 2-7738 ir Nr. 2-7733 informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiais pranešimais atsakovas taip pat buvo informuotas apie tai, kad pagal projekto sprendinius iš jam priklausančio 0,1652 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)visuomenės poreikiams bus paimama 0,0855 ha dydžio dalis, taip pat, jog iš jam priklausančio 0,7885 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., visuomenės poreikiams bus paimama 0,1756 ha dydžio dalis,

NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. ŽVP-511-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,0855 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 937 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 371 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 566 Eur.

NŽT direktorius 2018 m. gruodžio 5 d. aktu Nr. ŽVP-536-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,1756 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 1 771 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 2 vertė – 761 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 1 010 Eur. Vertinimo ataskaitos dėl abiejų sklypų buvo parengtos UAB „Capital vertinimas“, atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo D. G.,

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 2-15625 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2018 m. lapkričio 30 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-511-(1.18.) bei 2018 m. gruodžio 5 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-536-(1.18.), pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu Pareiškėja taip pat informavo atsakovą, kad jei minimi aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Šalies argumentai

Kadangi atsakovas per nustatytą terminą NŽT žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašė, pareiškėja, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo. Pareiškėja 2019 m. kovo 13 d. pervedė NŽT aktuose nurodytas sumas – 937 Eur ir 1 771 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 2-2378 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.

Atsakovas. R. S.teismo posėdžio metu žemės paėmimo aktams neprieštaravo.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir NŽT atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka. Teigė, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojo D. G. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamo turto?tipą, paskirtį, jo dislokacijos ir fizines savybes, palyginant panašaus Nekilnojamojo turto sandorių kainas. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, minėtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta atsakovo paimamos žemės vertė yra teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. lapkričio 30 d. akto Nr. ŽVP-511-(1.18.) ir 2018 m. gruodžio 5 d. akto Nr. ŽVP-536-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus valstybės vardu bei pradėti žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl trečio ir ketvirto reikalavimo – atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties, sklypo Nr. 1 naudojimo būdas – kiti ūkinių miškų sklypai, o sklypo Nr. 2 naudojimo būdas nenustatytas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad abiem žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla.

Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 nurodyta Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė – 371 Eur bei Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 nurodyta Žemės sklypo Nr. 2 vertė 761 Eur nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ vertintojas D. G., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių, į bylą nepateikė atsiliepimo, posėdžio metu prieštaravimų neišreiškė, todėl teismas vertina, jog atsakovas nurodytam atlyginimo dydžiui neprieštarauja ir dėl to ginčo byloje nėra.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą 0,0855 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., yra 937 Eur, o atlyginimo dydis už paimtą 0,1756 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., yra 1 771 Eur.

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 735,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato tiektas paslaugas, kurias sudarė pareiškimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas ir rašto dėl nedalyvavimo 2019-05-09 teismo posėdyje parengimas.

Atsakovas su prašymu nesutiko, kadangi byloje nesant ginčo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys - Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais su ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P 131 patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministeriją viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.

Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas žemės paėmimo aktų patvirtinimui ir atlyginimo dydžiui neprieštaravo, todėl iš esmės ginčo šioje byloje nėra, jos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Nustatyti, kad atsakovui R. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. ŽVP-511-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,0855 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., dydis yra 937 Eur.

Nustatyti, kad atsakovui R. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. aktu Nr. ŽVP-536-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,1756 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dydis yra 1 771 Eur.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAsta Urbonienė