Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L. ir D. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo įvykdyti psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 299,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - kontrabandą - laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų devyniems mėnesiams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, L. L. automobilis „Audi A4“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), ir 500 eurų konfiskuoti.

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. amfetamino, - laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos – amfetamino - kontrabandos organizavimo - laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - laisvės atėmimu dešimčiai metų aštuoniems mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo organizuoti psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - kontrabandą - laisvės atėmimu ketveriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, D. Š. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu - apie 3 000 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų - apie 3 000 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino - kontrabandos organizavimo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu - 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos – amfetamino, - laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų - 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino - kontrabandos darymo, - laisvės atėmimu ketveriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir R. S. nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

R. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – apie 3 000 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - amfetamino, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų - apie 3 000 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - amfetamino, - kontrabandos darymo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl R. S. nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, 2006 m. spalio 27 d. apie 18 val. iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, namo, esančio Vyšnių g. 6, Šiauliuose, garaže neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, neteisėtai gabeno ją iš Šiaulių miesto į Pasvalio miestą ir 2006 m. spalio 27 d. apie 19 val. 30 min. namo, esančio Šermukšnių g. 14, Pasvalyje, kieme perdavė šią psichotropinę medžiagą R. S. .

Be to, D. Š. organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą: perdavė R. S. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, o R. S. surado kurjerius – du asmenis, kuriems kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti ir kurie, paslėpę psichotropines medžiagas automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , žemų dažnių kolonėlėje, 2006 m. spalio 28 d. apie 00 val. 45 min. per Saločių muitinės postą, išvengdami muitinės kontrolės, kirto Lietuvos-Latvijos sieną ir per Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijas gabeno psichotropines medžiagas į Suomijos Respubliką, tačiau 2006 m. spalio 28 d. apie 13 val. Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Iklos muitinės poste patikrinimo metu juos sulaikė.

Be to, D. Š. ir L. L. , turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, veikdami bendrininkų grupe, 2006 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. garaže, esančiame Vyšnių g. 6, Šiauliuose, iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, paslėpė psichotropines medžiagas po automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , posparniais, po ko D. Š. ir L. L. gabeno psichotropines medžiagas Šiaulių mieste, kol prie namo, esančio Dubijos g. 25, juos sulaikė policijos pareigūnai.

Be to, D. Š. pasikėsino organizuoti psichotropinių medžiagų kontrabandą: veikdamas kartu su L. L. ir su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, 2006 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. garaže, esančiame Vyšnių g. 6, Šiauliuose, paslėpė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - po automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), posparniais, nurodė L. L. psichotropines medžiagas nugabenti į Suomijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2006 m. lapkričio 2 d. apie 21 val. 25 min. prie namo, esančio Dubijos g. 25, Šiauliuose, L. L. sulaikė policijos pareigūnai.

L. L. , veikdamas kartu su D. Š. ir su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, pasikėsino įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą: 2006 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. namo, esančio Vyšnių g. 6, Šiauliuose, garaže po automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , posparniais paslėpė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - ir vykdė nurodymą psichotropines medžiagas nugabenti į Suomijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2006 m. lapkričio 2 d. apie 21 val. 25 min. prie namo, esančio Dubijos g. 25, Šiauliuose, L. L. sulaikė policijos pareigūnai.

R. S. , turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, 2006 m. spalio 27 d. apie 19 val. 30 min. namo, esančio Šermukšnių g. 14, Pasvalyje, kieme iš D. Š. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos – amfetamino, - ir neteisėtai gabeno jas iki namo, esančio Vilties g. 14A, Pasvalyje, kieme esančio garažo, kur tą pačią dieną apie 19 val. 40 min. perdavė psichotropinės medžiagos kurjeriams - dviem asmenims, kuriems kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

R. S. , veikdamas kartu su D. Š. ir dviem asmenimis, kuriems kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti, vykdė psichotropinių medžiagų kontrabandą: surado kurjerius - du asmenis, kuriems kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti, ir 2006 m. spalio 27 d. apie 19 val. 40 min. namo, esančio Vilties g. 14A, Pasvalyje, kieme esančiame garaže perdavė šiems asmenims psichotropinių medžiagų - 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, o vykdydami R. S. nurodymą kurjeriai paslėpė psichotropines medžiagas automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemų dažnių kolonėlėje ir 2006 m. spalio 28 d. apie 0 val. 45 min. per Saločių muitinės postą, išvengdami muitinės kontrolės, kirto Lietuvos-Latvijos sieną ir per Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijas gabeno psichotropines medžiagas į Suomijos Respubliką, tačiau 2006 m. spalio 28 d. apie 13 val. Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Iklos muitinės poste patikrinimo metu juos sulaikė.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog apeliantas suprato, kad disponuoja psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau, pasak apelianto, teismas neįvardijo, kokiais įrodymais tai nustatyta. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo išskirti įrodymus, pagrindžiančius kiekvieno iš nuteistųjų kaltę atskirai.

Teismas nuosprendyje taip pat nurodo, kad jis (apeliantas) A. I. garaže matė plastikinius butelius, solidolą, todėl turėjo suprasti, kad po automobilio posparniais slepiamos psichotropinės medžiagos. Nuteistasis neneigia, kad slėpė plastikinius butelius po automobilio posparniais, tačiau tuo metu jie jau buvo apvynioti lipniąja juosta ir jis nežinojo, kas buteliuose yra. Teigia, kad nematė, kas paruošė butelius, nuo pat pirmos apklausos tvirtino, jog jo dėdė D. Š. pasiūlė nuvežti paketus į Suomiją, sakė nebijoti, nes nesmirda. Apeliantas teigia, kad žinojo, jog dėdė yra verslininkas, dėl to manė, kad gabens pinigus ar brangakmenius, o buteliai buvo apvynioti folija ir lipniąja juosta tam, kad kertant sieną neperšviestų rentgeno aparatas. Tai, kad buvo panaudotas solidolas, jis nežinojo.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas A. I. parodė, kad D. Š. su L. L. kalbėjosi būtent apie psichotropinių medžiagų gabenimą į Suomiją. Tačiau teismas visiškai ignoravo 2006 m. lapkričio 6 d. įtariamojo apklausą, kurios metu A. I. į klausimą, ar L. L. žinojo, kas yra buteliuose, atsakė, jog jam susidarė nuomonė, kad apeliantas nežinojo, ką turėtų vežti į Suomiją. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo ištirti visus bylos duomenis ir po to pasisakyti, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitų ne. Mano, kad šiuo atveju jį teisinanti aplinkybė buvo pamiršta. Teigia, kad A. I. apklausų prieštaravimus buvo galima pašalinti teisiamajame posėdyje, tačiau pastarasis pasislėpė nuo teismo ir taip dar kartą patvirtino, kad nesirengia laikytis įstatymų, todėl jo parodymus reikia vertinti kritiškai. Taip pat teismas nepasisakė, kodėl netiki D. Š. parodymais, kai jis teigė, kad L. L. nesakė, ką reikės vežti, o sakė: „Nebijok, nesmirda.“ Apeliantas pažymi, kad nusikaltimai, kuriais jis yra kaltinamas, padaromi tik tyčia, todėl jo kaltę galima nustatyti tik išanalizavus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Apie šiuos požymius turi būti sprendžiama pagal nustatytus objektyviuosius požymius. L. L. mano, kad byloje nustatyti objektyviosios pusės požymiai rodo, jog jį apgavo, todėl jis nežinojo, jog automobilyje slepiama psichotropinė medžiaga. Pažymi, kad nuosprendis negali būti pagrįstas spėjimais ar prielaidomis. Priešingai, nuosprendis turi būti grindžiamas neabejotinais, teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais būdais, o visos kilusios abejonės dėl asmens kaltumo turi būti sprendžiamos kaltinamojo naudai.

Be to, teismas nepagrįstai pripažino jį nusikalstamos veikos organizatoriumi, kadangi jo vaidmuo tik antraeilis. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atskleidė viską, ką žinojo apie A. I. veikas, bei nurodo, kad būtent pastarasis viską organizavo, įkalbėjo ir įtraukė jį daryti nusikaltimus. Mano, kad A. I. savo „prisipažinimu“ norėjo tik laimėti laiko, kad galėtų pasislėpti nuo teismo.

Teigia, kad supranta savo kaltę, savo ir kitų bendrininkų veikos pavojingumo visuomenei laipsnį. Pažymi, kad jis nėra asociali asmenybė, turi šeimą, jo žmona neįgali, jis ją išlaiko, tėvai pensininkai ir neįgalūs, be to, pakeitus kardomąją priemonę - suėmimą apeliantas įsidarbino ir materialiai padeda artimiesiems. Todėl visos išvardytos aplinkybės švelnina jo atsakomybę, o bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę.

Prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

D. Š. , L. L. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų skundus atmesti, tačiau nuosprendį dėl D. Š. ir L. L. nuteisimo dėl pasikėsinimo padaryti kontrabandą pakeisti ir jų veiką perkvalifikuoti į rengimąsi padaryti kontrabandą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. Š. ir L. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų L. L. ir D. Š. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad D. Š. ir L. L. , turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, veikdami bendrininkų grupe, 2006 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. garaže, esančiame Vyšnių g. 6, Šiauliuose, iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, - paslėpė psichotropines medžiagas po automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), posparniais, po ko D. Š. ir L. L. gabeno psichotropines medžiagas Šiaulių mieste, kol prie namo, esančio Dubijos g. 25, Šiauliuose, juos sulaikė policijos pareigūnai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad visais atvejais D. Š. nurodydavo asmeniui, dėl kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kokį kiekį psichotropinių medžiagų reikia įsigyti, minėtas asmuo tas medžiagas įsigydavo ir tuomet jos būdavo perduodamos D. Š. , o jis savo ruožtu perduodavo kitiems asmenims, kurie psichotropines medžiagas gabendavo į Suomiją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. lapkričio 2 d. darant nusikalstamą veiką dalyvavo ir L. L. , įvykiai klostėsi tokia pačia tvarka. D. Š. susitarė su L. L. , kad šis nuveš prekę į Suomiją, tada pasakė asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, kad šis paruoštų prekę (kalbama buvo apie tris paketus) (t. 1, b. l. 52-55, 202-204, t. 4, b. l. 63-66). 2006 m. lapkričio 2 d. D. Š. ir L. L. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas asmenį, dėl kurio byla išskirta, į garažą ir jame po automobilio posparniais paslėpė tris plastikinius paketus. Išvažiavus iš garažo Dubijos g. 25, Šiauliuose, juos sulaikė policijos pareigūnai. Iš šių aplinkybių matyti, kad minėtas psichotropines medžiagas įgijo D. Š. iš asmens, dėl kurio byla išskirta, o L. L. jų neįgijo. Jo užduotis buvo nugabenti šias psichotropines medžiagas į Suomiją ir jas perduoti nenustatytiems asmenims, tačiau pats L. L. negalėjo tomis medžiagomis disponuoti savo nuožiūra - nei suvartoti, nei parduoti, nei perduoti kam nors kitam. Kadangi L. L. negalėjo laisvai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis savo nuožiūra, nėra jokio pagrindo jo veiksmų vertinti kaip psichotropinių medžiagų įgijimo, todėl šis požymis turi būti pašalintas iš nuosprendžio nustatomosios dalies. Tokia L. L. veikos kvalifikacija atitinka ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 12 punkte nurodoma, kad paprastai laikomos yra tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs arba įgijęs. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju L. L. veiksmų vertinti kaip psichotropinių medžiagų įgijimo nėra pagrindo.

Perkvalifikavus R. S. veiką pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, jam skiriama tokio paties dydžio bausmė, kaip ir ta, kuri buvo skirta įvertinus jo veikas kaip nusikaltimo darymą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nustatytą aktyvų R. S. vaidmenį padarant šį nusikaltimą, jo veiksmų apimtį ir mano, kad dėl kitokio bendrininko rūšies įvertinimo nuteistojo padaryta veika netapo iš esmės lengvesnė ar švelniau baustina.

Pažymėtina, kad byloje nenustatyta ir L. L. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad apeliantas nežinojo, kokias medžiagas gabens į Suomiją. Tai, kad D. Š. apeliantui neįvardijo, kokį krovinį reikės vežti, reiškia, kad L. L. suprato, jog vežamas daiktas gali būti bet kas, taip pat ir psichotropinė medžiaga. Apeliantas teigia, kad, kai teiravosi D. Š. , ką reikės vežti, šis atsakė: „Nebijok, nesmirda.“ Tada L. L. pagalvojo, jog narkotikai smirda, ir iš to padarė išvadą, kad tai ne narkotikai. Tačiau teismas mano, kad šį D. Š. pasakymą reikia interpretuoti ir kitaip - nesmirda, t. y. nesijaučia narkotinių medžiagų kvapo. L. L. teigia, kad D. Š. jį apgavo ir jis (L. L. ) nežinojo, jog automobilyje slepiama psichotropinė medžiaga. Tačiau pats D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo apklausoje, tiek teisme nurodė, kad jis nesakė L. L. , ką reikės vežti, o L. L. ir neklausė. Tai rodo, kad L. L. sutiko vežti į Suomiją bet ką, taip pat ir psichotropines medžiagas, jis nesiėmė jokios iniciatyvos, kad įsitikintų, jog gabenama medžiaga nėra psichotropinė. D. Š. neįvardijo, ką reikės vežti, tačiau ir nesakė L. L. , jog tai tikrai ne narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Todėl D. Š. nutylėjimo nėra pagrindo vertinti kaip pasyvios apgaulės, panaudotos L. L. suklaidinti. Nustatytos faktinės aplinkybės - paketų įpakavimas, jų slėpimo aplinkybės, atlygio už nuvežimą dydis - rodo, kad L. L. negalėjo nesuprasti, kad medžiaga, kurią jis sutiko nugabenti į Suomiją, yra psichotropinė ar narkotinė. Byloje nenustatyta jokių kitokių aplinkybių, kurios būtų leidę L. L. manyti, kad medžiaga, kurią jis ketino nugabenti į Suomiją, yra ne narkotinė ar ne psichotropinė.

Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla tuomet, kai asmuo neteisėtai disponuoja labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal minėtą normą atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios. L. L. teisingai skunde nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje uždrausta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent apskritai suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 17 punkto nuostatos. L. L. taip pat suvokė ir tai, kad psichotropinių medžiagų kiekis yra labai didelis. Tai matyti iš 2006 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 65-68). Be to, iš L. L. , D. Š. ir A. I. parodymų matyti, kad L. L. vien tik už paketų nuvežimą į Suomiją buvo pažadėtas 1 tūkstančio eurų atlygis, o prieš išvykstant garaže A. I. davė jam (L. L. ) 500 eurų kelionpinigių, kurie pas jį buvo rasti ir paimti asmens kratos metu 2006 m. lapkričio 2 d. (t. 2, b. l. 22). Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad nustatytos bylos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog L. L. suprato, kad jo automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , po posparniais paslėpta medžiaga yra psichotropinė ir kad neteisėtai gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, ir norėjo šias medžiagas gabenti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

L. L. skunde teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog jis žinojo, kad turės gabenti psichotropines medžiagas, rėmėsi A. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau visiškai ignoravo 2006 m. lapkričio 6 d. jo, kaip įtariamojo, apklausą, per kurią A. I. aiškiai parodė, jog jam susidarė įspūdis, kad L. L. nežinojo, ką turės vežti į Suomiją. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie subjektyviuosius požymius L. L. veikoje, rėmėsi A. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose šis parodė, kad D. Š. su L. L. kalbėjosi būtent apie psichotropinių medžiagų gabenimą į Suomijos Respubliką. Pažymėtina, kad A. I. apklausiamas 2006 m. lapkričio 6 d. taip pat nurodė, kad beslėpdami butelius D. Š. ir L. L. kalbėjo, jog tuos butelius su narkotinėmis medžiagomis veš į Suomiją. Tačiau šioje apklausoje į klausimą, ar Daliaus draugas (L. L. ), kuris su Daliumi buvo atvažiavęs į garažą, žinojo, ką turi paslėpti automobilyje, A. I. atsakė, kad mano, jog Daliaus draugas nežinojo, ką jie slėpė automobilyje (t. 1, b. l. 151-152). Tačiau apklausiant A. I. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, toks klausimas nebuvo užduotas, todėl A. I. parodymai apie šias aplinkybes iš tikrųjų nėra aiškūs. Kadangi nagrinėjant bylą apygardos teisme A. I. nebuvo apklaustas ir abejonės pašalintos nebuvo, todėl apygardos teismas konstatuodamas, kad L. L. suprato, jog medžiaga, kurią jis turi nugabenti į Suomiją, yra psichotropinė, negalėjo remtis tokiais A. I. parodymais. Nežiūrint to minėta aplinkybė byloje nustatyta remiantis visuma kitų byloje surinktų įrodymų.

D. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jį pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi, nes jo vaidmuo buvo tik antraeilis. Šie apeliacinio skundo motyvai atmestini.

Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. BK 24 straipsnio 4 dalyje pateikiama nusikaltimo organizatoriaus samprata nurodo baigtinį alternatyvių veikų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. pažinojo asmenį, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, kaip galintį gauti psichotropinių medžiagų, Rusijos Federacijoje surado asmenis, kurie nupirks psichotropines medžiagas, ir asmenį, kuris rūpinsis šių medžiagų nugabenimu į Suomiją, t. y. R. S. . Iš D. Š. , taip pat R. S. ir A. I. parodymų, duotų apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais vykdomos informacijos kontrolės metu asmenų fiksuotų pokalbių matyti, kad D. Š. susitarė su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, t. y. 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje yra 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, kontrabandos. Nuteistasis 2006 m. spalio 27 d. šias psichotropines medžiagas įgijo iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, ir jas bei nusikaltimui padaryti reikiamus pinigus, taip pat telefono numerį, kuriuo nuvykus į Suomiją reikia paskambinti ir susitarti dėl psichotropinių medžiagų perdavimo, padavė R. S. , o šis viską perdavė kurjeriams, kurie, paslėpę psichotropines medžiagas automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , žemų dažnių kolonėlėje, 2006 m. spalio 28 d. apie 00 val. 45 min. per Saločių muitinės postą, išvengdami muitinės kontrolės, kirto Lietuvos-Latvijos sieną ir per Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijas gabeno psichotropines medžiagas į Suomijos Respubliką, tačiau 2006 m. spalio 28 d. apie 13 val. 00 min. Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Iklos muitinės poste patikrinimo metu juos sulaikė pareigūnai. Byloje nustatyta, kad gabenant psichotropines medžiagas D. Š. visą laiką palaikė ryšius su R. S. ir buvo informuojamas apie kelionės eigą, taip pat duodavo nurodymus dėl nusikalstamos veikos. Iš 2006 m. lapkričio 2 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo prieduose užfiksuoto 2006 m. spalio 27 d. pokalbio matyti, kad D. Š. skambino R. S. , kuris informavo, jog viskas gerai ir kurjeriai tuoj išvažiuos į Suomiją. D. Š. teiravosi R. S. , ar jis turi telefono numerį, kuriuo reikės skambinti nuvažiavus į Suomiją. R. S. atsakė, kad kai kurjeriai nuvyks į Suomiją, telefono numerį nusiųs jiems, tačiau D. Š. liepė nesiųsti, o perduoti („tai davai geriau taip duok, nesiuntinėk“). Jie susitarė susitikti, kad D. Š. perduotų R. S. telefono numerį (t. 1, b. l. 12, 36-37). Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad kai gabenant psichotropines medžiagas iškilo problema - kurjeriai negalėjo įsigyti bilietų į keltą, perkeliantį į Suomiją, kurjeriai apie tai informavo R. S. , o šis D. Š. , su kuriuo buvo derinama, ką daryti toje situacijoje (t. 1, b. l. 38-41). Iš bylos medžiagos matyti, kad kontrabanda buvo rengiama D. Š. susitarus su asmeniu, dėl kurio byla išskirta (t. 1, b. l. 21-22). Tuo pačiu metu D. Š. tarėsi su R. S. , kad šis surastų kurjerius, kurie nugabens medžiagas į Suomiją. Rengiant ir darant šį nusikaltimą, D. Š. palaikė ryšius tiek su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, tiek su R. S. , tiek su asmenimis Rusijos Federacijoje. Šios aplinkybės rodo, kad D. Š. iš tikrųjų parengė nusikalstamą veiką, t. y. 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, kontrabandą, ir jai vadovavo, nes jis aktyviai rūpinosi tuo, kad psichotropinės medžiagos būtų paruoštos išvežti, surasti kurjeriai, asmeniškai perdavė jas R. S. ir domėjosi, kaip klostosi reikalai kelionės metu, taip pat sprendė jos metu iškilusias problemas. Dėl to, kad D. Š. parengė minėtų psichotropinių medžiagų kontrabandą ir jai vadovavo, jis pagrįstai pripažintas šio nusikaltimo organizatoriumi.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad D. Š. organizavo rengimąsi padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą. Jis susitarė su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos, per R. S. ieškojo asmenų, kurie galėtų psichotropines medžiagas nuvežti į Suomiją, tačiau, pastarajam jų neradus, D. Š. pats surado kurjerį, t. y. L. L. . D. Š. 2006 m. lapkričio 2 d. iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, įgijo psichotropinių medžiagų -1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - ir kartu L. L. paslėpė jas po automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , posparniais. Rengdami šį nusikaltimą D. Š. vėlgi palaikė ryšį tiek su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, tiek su R. S. , tiek su asmenimis iš Rusijos Federacijos. Būtent D. Š. nurodė asmeniui, dėl kurio byla išskirta, kiek reikia paruošti psichotropinių medžiagų kontrabandai („tris“) (t. 1, b. l. 53-54). Kai R. S. negalėjo surasti kurjerio, D. Š. pasiūlė prekes į Suomiją nuvežti L. L. , už tai pažadėdamas sumokėti 1 000 eurų ir dar 500 eurų kelionpinigių. Po to rūpinosi psichotropinių medžiagų slėpimu - nupirko medžiagas joms supakuoti, slėpė medžiagas automobilyje po posparniais, nurodė L. L. telefono numerį asmens, kuriam jis turės paskambinti, nuvykęs į Suomiją, davė kitus nurodymus dėl kelionės. Visa tai rodo, kad D. Š. buvo ir šio rengimosi padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą organizatorius, nes būtent jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.

D. Š. skunde teigia, kad jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo tik antraeilis, o būtent A. I. viską organizavo ir įkalbėjo bei įtraukė jį į nusikaltimų darymą. Dėl A. I. vaidmens padarant nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti, nes byla dėl jo yra išskirta ir šiuo metu nėra išnagrinėta. Tačiau teigti, kad D. Š. vaidmuo buvo antraeilis, nėra jokio pagrindo. Tiek iš D. Š. , tiek iš R. S. , L. L. parodymų, taip pat iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautų įrodymų matyti, kad D. Š. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo vienas aktyviausių. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei fiksavimas buvo atliktas teisėtai, todėl gauti įrodymai pagrįsti (t. 5, b. l. 12, 29-30). Būtent D. Š. palaikė ryšius su asmenimis iš Rusijos, su kuriais derindavo užsakymus, gaudavo iš jų pinigus už pristatytas psichotropines medžiagas, taip pat palaikė ryšius ir su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, - tardavosi su juo dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, paruošimo jas išvežti kontrabanda, įgydavo iš jo psichotropinių medžiagų. D. Š. palaikė ryšį ir su R. S. , kuris ieškodavo kurjerių, perduodavo jiems iš D. Š. gautas psichotropines medžiagas ir pinigus kelionei, taip pat telefono numerį, kuriuo nuvykus į Suomiją kurjeriai turėdavo paskambinti dėl psichotropinių medžiagų perdavimo. Kelionės metu R. S. informuodavo D. Š. apie jos eigą, derindavo iškilusių problemų sprendimą ir kita. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas mano, kad be D. Š. psichotropinių medžiagų kontrabanda praktiškai negalėjo vykti, kadangi būtent jis palaikė ryšius su asmenimis iš Rusijos, kurie užsakydavo psichotropines medžiagas, o vėliau už jas atsiskaitydavo pinigais. Dėl išvardytų priežasčių D. Š. vaidmens laikyti antraeiliu nėra jokio pagrindo.

D. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino tas aplinkybes, kad jis nusikalto pirmą kartą. Nors yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bet ir padėjo tiriant bylą atskleisti nusikalstamas veikas bei užkirsti kelią tolesnei bendrininkų grupės veiklai. Apeliantas taip pat prašo skiriant bausmę taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes L. L. ir D. Š. , tinkamai taikė bendruosius bausmės skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų skiriant bausmę L. L. taikymo pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi nurodyti, dėl kokių išimtinių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus parengtos „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos“ matyti, kad skirdami bausmes pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir parinkti ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. L. L. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, skiriant bausmę tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo, kadangi jis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai nesigaili, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šias veikas, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamų veikų, taip pat nėra kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nėra nustatytos bent dvi L. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai, kad L. L. dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama veiką kvalifikuojanti aplinkybė – psichotropinių medžiagų įgijimas - taip sumažėjo kaltinimo apimtis, neduoda pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos net ir švelniausios bausmės paskyrimas L. L. prieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad D. Š. taip pat nėra pagrindo skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti švelnesnių, nei sankcijose numatytos, bausmių, kadangi byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kadangi visos tiek apeliaciniame skunde nurodytos, tiek byloje nustatytos aplinkybės gali būti įvertintos skiriant bausmę pagal bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus. Tokia išimtine aplinkybe teisėjų kolegija nelaiko ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštą, iš kurio matyti, kad D. Š. padėjo išaiškinti kitas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių (psichotropinių) medžiagų disponavimu (t. 5, b. l. 17). Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Š. padarė du labai sunkius nusikaltimus, organizavo vieno sunkaus nusikaltimo padarymą bei organizavo rengimąsi padaryti sunkų nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai yra itin pavojingi visuomenei, o sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į aktyvų D. Š. vaidmenį padarant nusikaltimus, nuteistųjų nusikaltimų motyvus, t. y. siekimą pasipelnyti iš nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertino nuteistųjų asmenybes - D. Š. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas patenkinamai (t. 4, b. l. 133), L. L. anksčiau teistas du kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 148). Teismas nustatė vieną D. Š. bei L. L. atsakomybę, neteisėtai disponuojant labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, sunkinančią aplinkybę - jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalis 1 punktas). D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Apygardos teismas D. Š. ir L. L. paskyrė švelnesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes. Teismas šias bausmes subendrindamas teisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Apeliacinio teismo nuomone, šios bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistųjų asmenybes bei užtikrina bausmės tikslus ir paskirtį, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą. Dar labiau švelninti šių bausmių nėra jokio pagrindo.

Tai, kad D. Š. nuo pat suėmimo pradžios atskleidė ikiteisminio tyrimo pareigūnams viską, kas buvo jam žinoma apie asmenis, dalyvavusius darant nusikaltimą, nėra pagrindas švelninti paskirtas bausmes, kadangi ši aplinkybė negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tačiau tiek D. Š. , tiek R. S. , tiek L. L. , tiek asmens, dėl kurio byla išskirta, nusikalstamos veikos buvo žinomos policijai ir išaiškintos ne remiantis D. Š. parodymais. Asmens požiūris į padarytą nusikalstamą veiką nustatomas ne pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinus pranešimo apie padarytą nusikaltimą aplinkybes, duotų parodymų turinį, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą. Taigi nėra pagrindo pripažinti D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai kad D. Š. nuoširdžiai gailisi, teismas įvertino pripažindamas kaip apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai, kad jis turi šeimą, neįgalią žmoną, kurią išlaiko, pensininkus ir neįgalius tėvus, dirba ir materialiai padeda artimiesiems, nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtas bausmes. D. Š. atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nors D. Š. nustatyta mišri nerimo ir depresijos reakcija, tačiau ji nesiekia specifinio psichikos sutrikimo lygio (t. 5, b. l. 109-113). Tačiau vien tik dėl šios aplinkybės D. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) skirti švelnesnę bausmę arba švelninti jau paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, D. Š. ir L. L. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dėl D. Š. , L. L. ir R. S. nuteisimo pakeisti.

D. Š. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) už psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino - kontrabandos organizavimą, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu - 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvylikai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

L. L. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai metų devyniems mėnesiams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Dėl L. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad L. L. 2006 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. garaže, esančiame Vyšnių g. 6, Šiauliuose, iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino.

R. S. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu - 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos amfetamino paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.