Kauno apylinkės teismo nutarimas

2023-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-855-667/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-10-24
Bylos Nr.
II-855-667/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00710-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
D. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-855-667/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00710-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.8.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14215-2023 (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14215-2023 (duomenys neskelbtini)) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 75 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad D. T. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 25 d. 18.48 val., vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio žengti pėsčiojo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. T., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nutarime motyvuojama tuo, kad „pėsčiasis iš anksto dairosi į kelią akivaizdžiai rodydamas ketinimą eiti per perėją“ ir „kai pėsčiasis prieš pat eismo juostą ketino žengti į pėsčiųjų perėją“ jis nesustabdė transporto priemonės ir jo nepraleido. Kelių eismo taisyklių 30 punkte apibrėžta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad pėsčiasis žengė ir įžengė į pėsčiųjų perėją jau po to, kai jo vairuojama transporto priemonė ją pravažiavo, o sustojęs prieš pat eismo juostą nebuvo visai, todėl prašo panaikinti šį nutarimą bei paskirtą nuobaudą, kadangi KET pažeidimo šioje situacijoje nebuvo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad, Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų įrodančių, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą Pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Byloje yra pateikti du vaizdo įrašai, vienas vaizdo įrašas yra fiksuotas policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pareiškėjo automobiliui artėjant link šviesoforu nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pėsčioji jau yra prieš pat važiuojamosios dalies kraštą. Pėsčioji prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją stabteli, žiūri į kelią ir Pareiškėjo krypties eismo juostą. P. P. vairuojamai transporto priemonei pėsčioji įžengia į pėsčiųjų perėją. Aplinkybės, kad pėsčioji pasukusi galvą į kairę pusę ir stabtelėjusi prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją laukė, kol Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė sustos ir ji saugiai galės įžengti į pėsčiųjų perėją. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pėsčiasis žengė ir įžengė į pėsčiųjų perėją po to, kai jo vairuojama transporto priemonė pravažiavo pėsčiųjų perėją, o sustojęs pėsčiasis prieš pėsčiųjų perėją nebuvo visai, remiantis šiais motyvais jis argumentuoja, kad nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo. Institucija su tokiais Pareiškėjo argumentais ir motyvais visiškai nesutinka. Akivaizdu, kad pėsčioji į pėsčiųjų perėją įžengė tik Pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei pravažiavus perėją, kadangi Pareiškėjas nesustojo ir nepraleido pėsčiosios įžengti į pėsčiųjų perėją. Argumentai, kad pėsčioji nebuvo pilnai sustojusi prieš pėsčiųjų perėją nešalina Pareiškėjo prievolės sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir įsitikinti ar pėsčiasis neketina eiti per perėją. Byloje užfiksuotos aplinkybės, kad pėsčioji jau yra prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketina žengti į perėją, tačiau prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją ji stabteli, žiūri į kairę važiuojamosios dalies pusę (į Pareiškėjo važiavimo krypties kelią) patvirtina pėsčiojo vienintelį siekį - tai yra pereiti per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę. Taip pat svarbu paminėti, kad faktą, jog pėsčioji buvo prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketino žengti į pėsčiųjų perėją, patvirtina tai, kad nuo to momento, kai Pareiškėjas nepraleido pėsčiosios į pėsčiųjų perėją ir pėsčioji buvo priversta stabtelti ir palaukti, kol Pareiškėjas pravažiuos pėsčiųjų perėją, pėsčiajai pakako vos trijų žingsnių, kad ji atsidurtų važiuojamojoje kelio dalyje. Šios aptartos aplinkybės, atitinka KET 30 punkte numatytas aplinkybes kada vairuotojai privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir praleisti pėsčiuosius. Šiuo atveju, nors ir pėsčioji nestovėjo, tačiau ji buvo prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketino įžengti į pėsčiųjų perėją, tačiau ji į pėsčiųjų perėją nebuvo praleista. Kelių eismo taisyklėse neišreikštas reikalavimas praleisti tik tuos pėsčiuosius, kurie stovi, akivaizdu, kad jeigu pėsčiasis ketina įžengti į pėsčiųjų perėją ar į ją žengia, natūralu, kad jis juda, tai yra eina, žengia. Remiantis vaizdo įrašais pėsčioji Pareiškėjui buvo matoma jau iš toliau, jis ne tik, kad turėjo galimybę, tačiau ir privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų pėsčiąjį į pėsčiųjų perėją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas byloje yra pateikęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos aplinkybės, kad jis puikiai matė pėsčiąją prie pėsčiųjų perėjos, kuri būdama prie pėsčiųjų perėjos žiūrėjo Pareiškėjo vairuojamo automobilio kryptimi. Pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad prieš pėsčiųjų perėją jo važiavimo greitis nekinta, tai yra nesumažėja, Pareiškėjas greičio prieš pėsčiųjų perėją nesulėtina ir nesiima jokių veiksmų, kad įsitikintų ar nėra ketinančių eiti per perėją pėsčiųjų. Remiantis vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, Institucijos nuomone Pareiškėjui kilo pareiga sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir praleisti į pėsčiųjų perėją pėsčiąjį, kuris buvo prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketino įžengti į pėsčiųjų perėją. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą, taip pat pabrėžtina, kad šį nusižengimą užfiksavo policijos pareigūnai, kurie buvo nusižengimo vietoje ir realiai matė nusižengimo aplinkybes. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Institucija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad artėdamas prie perėjos jis sulėtino greitį, ir įvertinęs, kad jis nespės prieiti prie pat važiuojamosios dalies, važiavo toliau. Pėsčiasis nespėjo prieiti ir sustoti prie važiuojamosios dalies, laukdamas galimybės įžengti. KET 30 punktas nereikalauja praleisti pėsčiojo dėl to, kad jis dairosi, o ketinimas atlikti veiksmą nėra tolygu jo atlikimui. Tuo tarpu taisyklėse numatyta, kad pėsčiasis turi būti atlikęs arba atliekantis konkrečius veiksmus, kad galiotų reikalavimas jį praleisti sulėtinant greitį arba sustojant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14215-2023 (duomenys neskelbtini) už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 75 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad D. T. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 25 d. 18.48 val., vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio žengti pėsčiojo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė ir nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7 ir 165 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Pareiškėjas nepripažįsta padaręs nusižengimą, nurodė, kad pėsčiasis žengė ir įžengė į pėsčiųjų perėją jau po to, kai jo vairuojama transporto priemonė ją pravažiavo, o sustojęs prieš pat eismo juostą nebuvo visai. Pėsčiasis nespėjo prieiti ir sustoti prie važiuojamosios dalies, laukdamas galimybės įžengti, todėl KET pažeidimo šioje situacijoje nebuvo.

Iš KET 30 punkto turinio akivaizdu, kad vairuotojas turi praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Nagrinėjamu atveju Institucija sprendė, kad pareiškėjo automobiliui dar būnant prieš pėsčiųjų perėją pėsčioji jau yra prieš pat važiuojamosios dalies kraštą, stabteli, žiūri į kelią, į pareiškėjo krypties eismo juostą.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis pritaria pareiškėjo skundo argumentams, kad tiek Institucijos, tiek pareiškėjo pateiktuose vaizdo aiškiai ir akivaizdžiai matosi, kad artėjant D. T. vairuojamam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų perėjos, pėsčioji taip pat dar tik artėja prie jos, užbaigdama paskutiniuosius žingsnius, ir sustoja tik tuomet, kai pareiškėjo vairuojamas automobilis yra prieš pat perėją arba važiuoja per ją.

Pažymėtina ir tai, kad KET 44 punktas numato, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, nes priešingas, staigus, neatsižvelgiant į kitus eismo dalyvius pėsčiojo įžengimas į važiuojamąją dalį sukeltų pavojų transporto priemones vairuojantiems eismo dalyviams. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad automobiliui sustoti reikalingas tam tikras stabdymo kelias, staigus automobilio stabdymas jam važiuojant automobilių sraute kelia pavojų ne tik paskui važiuojančioms transporto priemonėms, bet yra pavojingas ir šalia važiuojamosios kelio dalies esantiems pėstiesiems, todėl KET numato pareigą transporto priemonių vairuotojams artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ne absoliučiai visais atvejais, o tuomet, kai reikia praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Vertinant pėsčiosios veiksmus ir elgesį pagal byloje esančio vaizdo įrašo medžiagą aiškiai matosi, kad pėsčioji, atėjusi prie perėjos, bando pereiti važiuojamąją kelio dalį vertindama galimybes tai padaryti saugiai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdu, kad pėsčioji bandydama pereiti važiuojamąją kelio dalį būtent ir įvertino, ar tai daryti saugu, ji stabteli, ir tik po D. T. vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) praleidimo žengė į pėsčiųjų perėją, todėl laikytina, kad D. T. vairuojamas automobilis, kai pėsčioji sustoja prie važiuojamosios kelio dalies, jau yra privažiavęs pėsčiųjų perėją ir nekelia jokio pavojaus ir neįtakoja pėsčiosios elgesio, todėl daryti išvadą, kad D. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nėra jokio pagrindo.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismo manymu, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, vertinusi pareiškėjo D. T. veiksmus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl Institucijos nutarimas laikytinas nepagrįstu ir yra naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį D. T. atžvilgiu nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. T. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14215-2023 (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius