Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1614-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
1-1614-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26587-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
E. S., S. K., R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-164-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26587-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam M. G.,nukentėjusiesiems E. S., S. K., R. V.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Griftona“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lavoriškių km., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis 2018-04-12, apie 20.05 val., vairuodamas SIA „Uni Credit Leasing“ Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą <...>.“, ir 108 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą <...> transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. <...>.“, t. y. važiavo Vilniuje, Tūkstantmečio g., antra eismo juosta, įvažiuodamas iš Tūkstantmečio g. į Dariaus ir Girėno g., į įkalnę, nepasirinko saugaus greičio, posūkyje į dešinę nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su Dariaus ir Girėno g. link oro uosto važiavusiu automobiliu Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Opel Insignia keleivis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir keleivė S. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio Volkswagen Jetta vairuotojas R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo su draugais, nesuvaldė automobilio posūkyje, atsitrenkė į automobilį Jetta, o draugai buvo pristatyti į ligoninę. Vairuotojo pažymėjimą turi 8 metai. Automobilis buvo imtas lizingu jo įmonei. Jo vertė – apie 3.500 Eur. Jo automobiliui buvo apgadintas priekis, iššovė oro pagalvės, bamperis, sparnas, radiatoriai, nukentėjo vairuotojo pusė, o Jettai buvo sugadinta automobilio priekinė dalis. Nuo smūgio tas automobilis trenkėsi į šaligatvio atitvarą ir buvo išmuštas galinis ratas. Sonatai buvo sužalotas pirštas, Erik ir Remigijus turėjo nežymų sutrenkimą. Su ieškiniu pilnai sutinka, žalą atlygins. Ketina važiuoti į Norvegiją atidirbinėti už klaidas. Yra baustas už KET pažeidimus, turėjo 12-a taksi automobilių, buvo valdytoju, tad baudos automatiškai persikėlė jam. Taksi vairuotojai pradėjo kaupti tas baudas. Yra turėjęs baudų. Yra baustas už KET pažeidimą – už pasukimą ne toje vietoje, kartą už viršytą greitį, pora kartų buvo naktį pasibaigęs draudimas. Kiti pažeidimai administruoti jam, nes buvo valdytoju. Buvo daug automobilių, o jis vienas juos prižiūrėjo, visų pažeidimų dabar neišvardins. Buvo pora kartų baustas dėl draudimo neturėjimo, kiti automobiliai už tą patį pažeidimą buvo vairuojami kitų asmenų. Sutinka, kad buvo pažeidimas dėl vairavimo naudojant mobiliojo ryšio priemonę, baustas už įvažiavimą į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimas. Tai seni pažeidimai. Jis nedirbo dienomis, o važinėjo tik naktį. Per pastaruosius metus padarė tik vieną pažeidimą. Civilinio ieškinio neatlygino, nes darė pavedimą iš užsienietiškos sąskaitos ir jo pinigai kažkur dingo. Tada nutarė, kad geriau būsiu nubaustas už tai, ką padarė. Tai jam turi būti gera pamoka visam gyvenimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-04-12, apie 20 val., Vilniuje jis važiavo automobiliu Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. G.. Jis kartu su Arnu ir Sonata išėjo iš prekybos centro „Ikea“ ir sutiko M. G., šiam niekas neskambino, tiesiog netyčia susitiko prie prekybos centro „Ikea“. M. G. pasisiūlė juos pavežti iki jo namų. Jis atsisėdo galinėje sėdynėje iš kairės, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo Sonata, o gale iš dešinės – Arnas. Jiems važiuojant iš prekybos centro „Ikea“ link jo namų, M. G. jau viršijo leistiną greitį ir važiavo apie 100 km/val. greičiu, jie dar visi šiam sakė, kad šis nelėktų, bet šis toliau važiavo. Jiems važiuojant priekyje buvo kelio vingis į kairę, bet, kadangi buvo didelis greitis, jų automobilis neįvažiavo į kelio vingį, o išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su kitu automobiliu – taksi, žalios spalvos. Po smūgio abu automobiliai liko stovėti vietoje. Po įvykio jį ir Arną iš karto išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iš kur po apžiūros buvo paleistas. Jam yra pranešta, kad dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d., jam yra išaiškinta teisė kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo, o esant reikalui, kreiptis su civiliniu ieškiniu (I t., b. l. 44-45, 46).

Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-04-12, apie 19.45 val., ji kartu su Arnu ir Eriku išėjo iš prekybos centro „Ikea“, jai reikėjo važiuoti prie prekybos centro „Mada“, o Erikas su Arnu norėjo važiuoti pas Eriką į namus, į Zanavykų g. Jiems išėjus iš prekybos centro „Ikea“, jie sutiko M. G., šis jų bendras pažįstamas, kuris pasisiūlė juos pavėžėti, iš pradžių turėjo nuvežti Eriką ir Arną, o paskui ją iki prekybos centro „Mada“. Jie sutiko ir atsisėdo į M. G. vairuojamą automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už vairuotojo sėdėjo Erikas, o už jos sėdėjo Arnas. Jiems pradėjus važiuoti M. G. važiavo viršijant greitį, koks tiksliai buvo greitis, ji nurodyti negali, bet akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo ženkliai viršytas. Jie dar visi sakė M. G., kad šis sumažintų važiavimo greitį, šis atsakė, kad viskas gerai, kad nepanikuotų. Jiems važiuojant priekyje, buvo posūkis į kairę. Prieš posūkį M. G. net nemažino važiavimo greičio, šis kaip važiavo, taip ir važiavo, ir, jiems įvažiavus į posūkį, automobilis nuo greičio pradėjo slysti į priešpriešinę eismo juostą ir, išslydęs į ją, atsitrenkė į žalios spalvos taksi automobilį „A2B“. Po įvykio į ligoninę išvežti buvo Arnas su Eriku, o ji važiavo kartu su Arnu. Iš karto po įvykio jos medikai neapžiūrėjo, nes ji atsisakė, kadangi tuo metu atrodė, kad nieko baisaus nėra, tik atsiradus skausmams ir tinimui ji naktį grįžo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ją apžiūrėję medikai nustatė piršto kaulo lūžimą. Jai yra pranešta, kad dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d., taip pat paaiškinta, kad dėl žalos gali kreiptis į draudimo bendrovę bei išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio (I t., b. l. 56, 58).

Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-04-12, apie 20 val., vairuodamas automobilį Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Dariaus ir Girėno gatve. Oro sąlygos buvo geros, giedra, kelio danga – sausas asfaltas. Privažiuojant viaduką per Tūkstantmečio gatvę nuo prekybos centro „Ikea“ atlėkė dideliu greičiu automobilis Opel Insignia, kurio vairuotojas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Opel Insignia priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinės dalies kairį kampą. Jam po susidūrimo skaudėjo kaklą, todėl tą pačią dieną kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Eismo įvykio metu buvo sugadinti abu automobiliai. Nuo smūgio skilo jo mobilaus ryšio telefono „Samsung J7“ ekranas. Jam nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl sveikatos sutrikdymo į draudimo bendrovę nesikreipė (I t., b. l. 68, 69).

Apklaustas kaip liudytojas A. Š. parodė, jog šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl nebuvo galimybės su juo susisiekti. 2018-04-12 jis dirbo degalinėje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 17. Apie 19.30 val. pas jį į darbą atvažiavo Sonata su Marcinu ir juos su Eriku paėmė iš degalinės. Jie visi keturi važiavo į „Ikea“ prekybos centrą. Automobilį vairavo M. G.. Parduotuvėje buvo apie 15 minučių ir iš parduotuvės M. G. juos vežė į namus, į Naujininkus, į Zanavykų gatvę. Kokiu automobiliu jie važiavo, neprisimena. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, kairėje pusėje, o Erikas – dešinėje pusėje. Saugos diržais prisisegę nebuvo. Išvažiavus iš „Ikea“ prekybos centro ir kylant į kalną, kur reikia užvažiuoti ant tilto, M. G. pagarsino muziką ir pradėjo didinti greitį. Jie šį drausmino, tačiau tuoj automobilis posūkyje pašoko į orą ir jie susidūrė su priešpriešiais važiavusiu Taxi automobiliu. Po eismo įvykio juos nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten medikai apžiūrėjo ir išleido į namus. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, vairuotojui M. G. pretenzijų neturi ir neturės (I t., b. l. 30).

Apklaustas kaip liudytojas T. G. parodė, jog jis dirba UAB „Amber Vilnius“, kuri yra sudariusi sutartį su UAB „Amber Motors“ dėl bendrovei priklausančių automobilių. 2018-04-12 jų bendrovei priklausantis automobilis Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. T16524, kurį vairavo R. V., pateko į eismo įvykį bei buvo nepataisomai sugadintas. Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino 7 079,00 Eur žalą dėl sugadinto automobilio. Jų įmonei dėl sugadinto automobilio Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. T16524, žala atlyginta, bendrovė jokių pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio nepateiks (I t., b. l. 20).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ramilio Polatovo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog po 2018-04-12, apie 20.05 val., įvykusio eismo įvykio Tūkstantmečio – Dariaus ir Girėno g. sankryžoje, Vilniuje, abu vairuotojai – M. G. ir R. V., buvo blaivūs (I t., b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot specialisto išvadoje nurodyta, jog E. S. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinėje blauzdoje, priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, paviršinės žaizdos kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot specialisto išvadoje nurodyta, jog S. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinės plaštakos V-to piršto srityje, dešinės plaštakos V-to piršto vidurinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot specialisto išvadoje nurodyta, jog R. V. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairėje plaštakoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot specialisto išvadoje nurodyta, jog A. Š. diagnozuotas kairio peties, kairio kelio ir stuburo sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (I t., b. l. 28).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuotos automobilių Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtys po eismo įvykio. (I t., b. l. 12).

Papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyti tokie išoriniai automobilio Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: sugadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai rūko žibintai; taip pat nurodyti tokie išoriniai automobilio Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: sugadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (I t., b. l. 13).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą <...>.“, ir 108 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą <...> transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. <...>.“, t. y. važiavo Vilniuje, Tūkstantmečio g., antra eismo juosta, įvažiuodamas iš Tūkstantmečio g. į Dariaus ir Girėno g., į įkalnę, nepasirinko saugaus greičio, posūkyje į dešinę nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su link oro uosto važiavusiu automobiliu, kurį vairavo R. V.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Opel Insignia keleivis E. S., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir keleivė S. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio Volkswagen Jetta vairuotojas R. V., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Kaltinamasis M. G. pats savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nupasakojo įvykio aplinkybes. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų E. S., R. K. ir R. V. parodymai bei specialistų išvados dėl šių nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymų, taip pat kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina liudytojo A. Š. parodymai, taip pat specialisto išvada dėl šio liudytojo sveikatos, taip pat liudytojo T. G. parodymai, eismo įvykio vietos plano duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį. Kaip minėta, visi šie duomenys sutampa, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Kaltinamojo M. G. veika baigta, neatsargi, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 246,60 Eur civilinį ieškinį (I t., b. l. 91-97, II t., 65-66). Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sutinka su civiliniu ieškiniu, žada jį atlyginti. Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo M. G..

Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, (pažeidė Kelių eismo taisykles, padarydamas nesunkų ir nežymius sveikatos sutrikdymus trims nukentėjusiesiems), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (įvažiuodamas iš gatvės į įkalnę, nepasirinko saugaus greičio, posūkyje į dešinę nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su važiavusiu automobiliu).

Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį, nėra didelė, į tai, jog žala nėra atlyginta.

M. G. jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas daug kartų už įvairaus pobūdžio KET pažeidimus.

Duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, nėra, į priklausomybės ligų centrą neįrašytas.

Sutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamajam atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už nusikalstamą veiką paskirti baudos bausmę. Jos dydis mažintinas vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė KET taisykles, ir yra praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio KET pažeidimus (t. 2, b.l. 17-55), jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pasekmės – dviem nukentėjusiesiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, vienai nukentėjusiajai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, viso trims asmenims sutrikdyta sveikata.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokios nuomonės dėl šio termino skaičiavimo laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b.l. 14-16), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomosios priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL, taikant Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsnį – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 246,60 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo M. G..

Kaltinamajam M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b.l. 14-16), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė