- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-99-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Interservis vaikai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interservis vaikai“ direktorei R. B. ir atstovei advokatei A.J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interservis vaikai“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interservis vaikai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vicus“ ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Interservis vaikai“ priteisti 7466,75 Lt skolą, 13576,87 Lt palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas (nuomotojas) ieškinį grindė tuo, jog atsakovas (nuomininkas) nėra pilnai atsiskaitęs pagal 2003 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir vėliau ją pakeitusią 2004 m. birželio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (T.I, 2-6 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė (T.II, 173-180 b.l.). Teismas galutiniame sprendime nurodė, kad 2007 m. vasario 1 d. ieškovas su atsakovu laisva valia sudarė Susitarimą dėl 2004 m. birželio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties papildymo ir sąlygų pakeitimo. Susitarimo 2 punkte šalys konstatavo, kad 2007 m. vasario 1 dienai atsakovo skola ieškovui sudaro 46731,58 Lt ir sutarė dėl šio įsiskolinimo sumokėjimo grafiko. Ieškovo teiginius, jog 2007 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties 2 punkte buvo nurodyta tik dalis atsakovo įsiskolinimo ar per klaidą buvo nurodytas neteisingas atsakovo įsiskolinimo ieškovui dydis, teismas atmetė, konstatuodamas, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį sutarties esmę ir tikslą (Civilinio kodekso 6.193 str. 1 d., 2 d.). Sutarties 2 punktu šalys sutarė, kad 2007m. vasario 1 dienai atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 46731,58 Lt ir sutarė dėl šio įsiskolinimo sumokėjimo grafiko. Nei viename iš susitarimo punktų nėra nurodyta, kad tai tik dalis atsakovo įsiskolinimo ieškovui ar koks nors kitoks įsiskolinimo likutis. Todėl akivaizdu, kad sudarydamos 2007 m. vasario 1 d. susitarimą šalys tarėsi ir susitarė dėl viso atsakovo įsiskolinimo ieškovui dydžio ir šio įsiskolinimo sumokėjimo grafiko. Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu yra sumokėjęs ieškovui 2007 m. vasario 1 d. sutarties 2 punkte nurodytą 46731,58 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovas iš esmės neneigė.
Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog susitarimo 2 punkte per klaidą buvo nurodytas neteisingas atsakovo įsiskolinimo ieškovui dydis, prieštarauja ieškovo ankstesniam teiginiui, kad šiame punkte buvo nurodyta tik dalis atsakovo skolos. Teismas taip pat akcentavo, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, negali išeiti už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų. Teisme pareikštu ieškiniu ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti 2007 m. vasario 1 d. šalių laisva valia sudarytos sutarties 2 punktą negaliojančiu, todėl teismas savo iniciatyva (nesant ieškinio reikalavimo) negali šios sutarties dalies keisti ar pripažinti negaliojančia ir privalo vadovautis šalių sutartyje nurodytu 2007 m. vasario 1 dienos atsakovo įsiskolinimo ieškovui dydžiu.
Aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu yra sumokėjęs ieškovui 2007 m. vasario 1 d. sutarties 2 punkte nurodytą 46731,58 Lt dydžio įsiskolinimą, patvirtina atsakovo papildomuose prieštaravimuose nurodyti nuoseklūs paskaičiavimai ir rašytiniai įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms ir ieškinyje suformuluotiems reikalavimams, teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas.
Galutiniu sprendimu teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė jokių atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Interservis vaikai“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. galutinio sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 185-186 b.l.).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį. Bylos antrojo tomo 137 lape esantis mokėjimo nurodymas patvirtiną atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį, o antrojo tomo 140 lape esantis įrašas teismo posėdžio protokole įrodo, kad šis įrodymas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Galutiniu sprendimu teismas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, nors turėjo tai padaryti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vicus“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 190-196 b.l.).
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 2007 m. vasario 1 d. Susitarimas yra galiojantis. Teismas neįvertino, kad ieškovas pateikė atsakovui 2007 m. spalio 11 d. Pranešimą, kad vienašališkai nutraukia šalių susitarimą. Šis įrodymas patvirtina, kad 2007 m. vasario 1 d. Susitarimas negalioja nuo 2007 m. spalio 23 d., išskyrus Susitarimo 15 punkte nustatytas išimtis.Teismas vadovavosi Susitarimu, kuris yra nutrauktas ir negaliojantis, bei jo 2 punkte nurodyta suma, nevertindamas šio susitarimo bei nurodyto punkto turinio kitų bylos įrodymų kontekste. Apelianto vertinimu, susitarimo 2 punkte yra nurodyta tik vienos iš šalių valia – atsakovo pareiškimas dėl skolos dydžio.
Šalies argumentai
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinį grindė dviem faktiniais pagrindais: 1) Susitarimo 2 punkte per klaidą buvo nurodytas neteisingas įsiskolinimo dydis; 2) Susitarimo 2 punkte buvo nurodyta tik įsiskolinimo dalis. Ieškovas teismui buvo nurodęs tik vieną argumentą - Susitarimo 2 punkte per klaidą buvo nurodytas neteisingas įsiskolinimo dydis, kadangi susitarimo pasirašymo dieną skolos suma buvo didesnė.
4. Apeliantas pažymi, kad dėl padarytos techninės klaidos susitarimo 3 punkte, kuriame nurodytas mokėjimo grafikas, taip pat nurodyta neteisinga skolos suma.
5. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl sutarties 2 punkto pripažinimo negaliojančiu, nes jis nesiekia jo pripažinti negaliojančiu ab initio, o tik siekia pašalinti sutarties rašytiniame tekste esantį neatitikimą šalių tikriesiems ketinimams, nurodant skolos sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi praktikos, kad teismas gina civilines teises ne tik pripažindamas sutartį negaliojančia, bet ir kitais įstatymų nustatytais būdais, iš kurių vienas teisinio santykio pakeitimas (LAT 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-609/2006).
6. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl sutarties 2 punkto pripažinimo negaliojančiu dar ir dėl to, jog dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo (CPK 430 str. 4 d.).
7. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio metines palūkanas. Apelianto vertinimu, reikalavimas priteisti palūkanas nėra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo priteisti skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Interservis vaikai“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vicus“ prašo apeliacinį procesą dėl atsakovo apeliacinio skundo nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog jei pirmosios instancijos teismas nepastebėjo atsakovo pateikto dokumento, patvirtinančio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsakovas turėjo pasinaudoti CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka ir kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. Be to, nors atsakovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau juo ginčija 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties teisėtumą, o ji negali būti apeliacinio skundo objektu (T.III, 5 b.l.).
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Vicus“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Interservis vaikai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.III, 3-4 b.l.).
Teismas pagrįstai pripažino, kad pagal šalių 2007 m. vasario 1 d. Susitarimą atsakovo skola ieškovui 46731,58 Lt, o ne 54198,33 Lt, nes ieškovo teiginiai, kad 2007 m. vasario 1 d. Susitarime nurodyta skolos suma neatitiko faktinės skolos sumos, buvo grindžiama dviem vienas kitam prieštaraujančiais argumentais, t.y. jog susitarime buvo nurodyta tik skolos dalis bei, jog susitarime įsivėlė matematinė klaida.2007 m. vasario 1 d. Susitarimo vienašalis nutraukimas 2007 m. spalio 11 d. Pranešimu, praėjus trims mėnesiams po susitarimo 2 ir 3 punktų įvykdymo, nėra pagrindas ieškovui tvirtinti, kad nutraukus susitarimą, atsakovo įsiskolinimo suma tapo kitokia dydžio nei buvo nurodyta susitarime.Atsakovas painioja sutarties negaliojimo ir nutraukimo sąvokas, todėl visiškai nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia jame nurodytomis LAT nutartimis.Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas, nes atsakovas 2007 m. vasario 1 d. Susitarime nurodytą skolą sumokėjo jame nustatytu grafiku. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti palūkanas nepasisakė, tėra formalus pažeidimas, dėl kurio negali būti naikinamas iš esmės teisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovės atsakovo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinius ir teisinius pagrindus, teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmiausiai teisėjų kolegija pasisakys dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, nes ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą materialinių teisinių reikalavimų dalyje. Tik išsprendus ar teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų, bus galima vertinti ar teisingai išspręsti reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių apeliacinį skundą pateikė atsakovė.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas apeliaciniam skunde nurodo, kad jis, pateikęs atsakovui 2007 m. spalio 11 d. Pranešimą, vienašališkai nutraukė šalių 2007 m. vasario 1 d. susitarimą, kurio nutraukimas įsigaliojo nuo 2007 m. spalio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas 2007 m. vasario 1 d. Susitarimas nepagrįstai laikė galiojančiu.
Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes ieškovo nurodoma 2007 m. vasario 1 d. susitarimo nutraukimo aplinkybė šios bylos kontekste šalių teisiniams santykiams įtakos neturi. Atsiskaitymai pagal 2007 m. vasario 1 d. susitarimą tarp šalių buvo įvykdyti iki 2007 m. spalio 23 d., kai, ieškovo teigimu, įsigaliojo jo vienašališkai pareikštas susitarimo nutraukimas, todėl vertindamas šalių atsiskaitymus, atliktus iki 2007 m. spalio 23 d., teismas pagrįstai 2007 m. vasario 1 d. susitarimą laikė galiojančiu.
Teismas taip pat atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad 2007 m. vasario 1 d. susitarime dėl 2004 m. birželio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties papildymo ir sąlygų pakeitimo 2 punkte, nurodant atsakovo skolos sumą 2007 m. vasario 1 dienai, ir 3 punkte, išdėstant skolos grafiką, padaryta techninė rašymo klaida. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas aiškinant sutartį pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį sutarties esmę ir tikslą (Civilinio kodekso 6.193 str. 1 d., 2 d.). 2007 m. vasario 1 d. susitarimo 2 punkte atsakovo skolos suma ieškovui 2007 m. vasario 1 dienai nurodyta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais, be to, 3 punkte, išdėstant skolos mokėjimo grafiką, išdėstyta skolos suma kaip tik atitinka 2 punkte nurodytą skolos dydį (T.I, 55-56 b.l.). Todėl akivaizdu, kad šalys 2007 m. vasario 1 d. susitarime išreiškė suderintą valią dėl skolos dydžio ir jame nurodyta skolos suma buvo derybų metu šalių pasiekto susitarimo išdava.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl 2007 m. vasario 1 d. susitarimo 2 ir 3 punktuose padarytos techninės klaidos nurodant skolos sumą, prieštarauja kitiems ieškovo apeliacinio skundo argumentams, jog 2 punkte, nurodant skolos sumą, yra išreikšta tik atsakovo vienašališka valia patvirtinant skolos sumą. Toks ieškovo argumentas leidžia daryti išvadą, kad jis jau teigia, jog 2 punkte nurodant skolos sumą, techninės rašymo klaidos nepadaryta, tačiau nurodyta suma patvirtina tik atsakovo vienašališką skolos dydžio pripažinimą. Tokie nenuoseklūs, vienas kitam prieštaraujantys ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų vertinant 2007 m. vasario 1 d. susitarimo turinį, pagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. vasario 1 d. susitarimo 3 punkte nurodyto skolas mokėjimo grafiko laikėsi (T.I, II dalis, 4-43 b.l.), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio metines palūkanas. Pripažinęs, kad 2007 m. vasario 1 d. susitarimo 3 punkte nurodyto skolas mokėjimo grafiko atsakovas laikėsi, teismas sprendime nurodė, kad ieškinį atmeta. Iš to išplaukia, kad teismas pasisakė ir dėl reikalavimo priteisti palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą, jį atmesdamas.
Motyvuojamoji dalis
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos taip pat neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog byloje esantis mokėjimo nurodymas (T.II, 137 b.l.) patvirtiną atsakovo turėtų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme dydį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymą patvirtinantis dokumentas, nėra tinkamas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog kai bylos šalis atlieka advokato pagalbos išlaidų apmokėjimą (teikia mokėjimo nurodymą) elektroniniu būdu (internetu), naudodamasis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (1999 m. spalio 28 d. Mokėjimų įstatymo (išdėstyto 2003 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. IX-1596 redakcija) 2 straipsnio 4, 6, 21 dalys), duomenys apie atliktą operaciją, lėšų sumą, mokėtojo ir gavėjo rekvizitus yra saugomi elektronine forma kredito įstaigos išleistose laikmenose (Mokėjimų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Tokiuose šaltiniuose esančią informaciją atkurti materialia forma gali tik ją sauganti kredito įstaiga ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas (Mokėjimų įstatymo 19 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pagal Mokėjimų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą finansinių operacijų atlikimo patvirtinimai, kuriuos naudotojai gali atsispausdinti, gali būti panaudojami kaip įrodymai tik kredito įstaigų ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tarpusavio santykiuose, tarp jų kilus ginčui dėl įvykusių operacijų, tačiau nėra tinkami duomenys, patvirtinantys advokato pagalbos išlaidų apmokėjimą CPK prasme. Dėl to atsakovas, siekdamas, kad jam būtų atlygintos advokato pagalbos išlaidos, ir vykdydamas procesinę pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, turi pateikti teismui šios finansinės operacijos atlikimą elektroniniu būdu patvirtinančius išvestinius (rašytinius) duomenis, o ne internetu atliktą pavedimą apmokant advokato pagalbos išlaidas, kuris nėra niekaip patvirtintas kredito įstaigos. Išvestiniai (rašytiniai) duomenys gali būti kredito įstaigos atsakovui išduoti dokumentai (pažymos, išrašai, pakvitavimai ir pan.), kuriuose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai.
Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas nepateikė leistinų įrodymų apie advokato pagalbos išlaidų apmokėjimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo iš ieškovo.
Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog galutiniu sprendimu teismas, atmetęs ieškinį, neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, nors tai padaryti turėjo, teisėjų kolegija pažymi, kad tai negali būti apeliacijos objektu, nes apeliacijos objektu yra tik tie klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas sprendimu išsprendė.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kita vertus, CPK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad atmetęs ieškinį, teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Vadovaudamasi šia teisės norma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas papildytinas, nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi, paliekamos galioti iki Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. galutinio sprendimo įsiteisėjimo.
Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos apeliaciniame procese, vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.; 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą nurodant, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interservis vaikai“ (į/k 135544219, buveinė Savanorių pr. 282A, Kaune) piniginių lėšų, nekilnojamojo ir kito turto 21043,62 Lt sumai areštas, paliekamos galioti iki Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. galutinio sprendimo įsiteisėjimo.