- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-2158-1017/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00676-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Advokatai
- Rolandas Tilindis
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), netekėjusios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 12.40 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 2, vairuodama automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. J. nurodė, kad nesutinka su padarytu pažeidimu ir jo nepripažįsta. Paaiškino, jog įvykio dieną ji atvažiavo į prie parduotuvės „IKI“, esančios Žirmūnų g. 2, automobilių stovėjimo aikštelę, rado truputį siauresnę nei įprasta vietą prieš įėjimą į parduotuvę ir atbula eiga, šiek tiek pasitaisydama, stebėdama vaizdą per šoninį veidrodėlį, pastatė savo automobilį. Matė, jog šalia stovi kažkoks automobilis, parkuojantis buvo matomas jo sparnas, tačiau tikrai nejautė, jog tą automobilį kliudė, jokio garso negirdėjo. Išlipusi apžiūrėjo, ar gerai pastatė savo automobilį, nes atrodė, kad jo priekis pernelyg išsikišęs, apžiūrinėdama jokių duženų nematė, ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Parduotuvėje apsipirko per 15-20 minučių, pirkinių turėjo nedaug, išėjusi iš parduotuvės, išvažiavo. Automobilių aikštelėje buvo daug žmonių, tačiau nei vienas jai nepareiškė jokių pastabų, jokio raštelio prie automobilio nematė. Kelių policijos valdyboje girdėjo pareigūno pokalbį su liudytoju J. V., pareigūnas prašė jo pasakyti, ką jis matė, liudytojas pasakė, kad išgirdo garsą, taip pat matė, kad ji vaikščiojo aplink automobilį ir nuėjo į parduotuvę, o jis priėjo prie automobilio ir paliko raštelį. Pareigūnai po įvykio nedarė automobilių sugretinimo, apžiūros metu VW Passat jau buvo sutvarkytas, į bylą pateiktos asmeninės šio automobilio nuotraukos. Paaiškino, jog jos vairuojamas automobilis yra 18 metų senumo, jį įsigijo prieš pusantrų metų, laiko prie namo kieme. Automobilio kėbulas nebuvo remontuotas, ant jo jokių įbrėžimų nerado. Tiesa, ant galinio bamperio buvo netikslingos formos įbrėžimai, tačiau dažų ant sparno nebuvo. Automobilį vairuoja 7 metus, važinėja kasdien, administracinių nuobaudų neturi ir tikrai tokio pažeidimo padaryti negalėjo. Turi visus galiojančius dokumentus, įvykio dieną buvo blaivi, niekur neskubėjo, bėgti iš įvykio vietos jai nebuvo tikslo (b. l. 22-23).
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. Š. nurodė, kad nepamena tikslios dienos, kurią nuvažiavo į „Minsko“ parduotuvę, tačiau tai buvo 2015 m. gruodžio pabaigoje, po Kalėdų. Savo automobilį buvo palikęs prie „Minsko IKI“, priešais parduotuvės įėjimą, kairėje pusėje, prie borto, skiriančio automobilių stovėjimo aikštelę ir žalią veją ties Žirmūnų g., galu į VRM. Vėliau, 2016 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog nepamena, kurioje vietoje buvo pastatęs automobilį. Išėjęs iš parduotuvės nieko neįprasto nepastebėjo, ėjo link savo automobilio vairuotojo pusės. Šalia jo automobilio iš abiejų pusių buvo priparkuoti kiti automobiliai, tarpas tarp jų buvo pakankamas. Jis atsisėdo į savo automobilį ir grįžo į namus Antakalnio rajone. Išlipęs iš automobilio, pamatė už valytuvo užkištą lapelį, ant kurio rado užrašytą telefono numerį ir vardą. Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis vardu J., kuris pasakė, kad paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, iš kurio pasišalino vairuotoja, apgadinusi nukentėjusiojo automobilį. J. paaiškino, kad jis girdėjo įvažiavimą į nukentėjusiojo automobilį, bet smūgis buvo nestiprus, iš automobilio išlipo moteris, apžiūrėjo automobilį, nieko nepastebėjo ir išvažiavo. J. pasakė automobilio, kuris apgadino R. Š. automobilį, duomenis, taip pat nurodė, kad J. jau yra kartą taip buvę, jis tiesiog atliko savo pilietinę pareigą. Nukentėjusysis paaiškino, kad po pokalbio su J., apeidamas savo automobilį, pamatė, kad įlenktas keleivio pusės sparnas, nuo priekinės lempos („faros“) į tolesnę pusę. Prieš įvykį ant keleivio pusės bamperio apgadinimų nebuvo. Jis paskambino policijai ir jie liepė jam atvažiuoti į Mėnulio gatvę. Jis 2015 m. gruodžio 27 d., t. y. tą pačią įvykio dieną, atvažiavo į policiją ir surašė paaiškinimą, o pareigūnai surašė protokolą. Policijos pareigūnai buvo dviese, apėjo jo automobilį, matė, kad įlenktas sparnas, ir užfiksavo įbrėžimus, fotonuotraukos tuo metu daromos nebuvo, pareigūnai pažeidimus užfiksavo raštu. Pareigūnai davė pasirašyti protokolą su schema, kurią jie sudarė Mėnulio gatvėje, nes kai policija buvo atvykusi į įvykio vietą, jis iš jos jau buvo išvažiavęs. Byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 8), kuriuose nurodyti automobilių pažeidimai, nematė, apie šį dokumentą nieko nežino. Kai buvo Mėnulio gatvėje po įvykio, pareigūnas pasakė paskambinti į draudimo kompaniją, o dėl automobilių sugretinimo nukentėjusiajam mintis nekilo. Apie įvykį nukentėjusysis pagal galiojančią tvarką darbo dieną, t. y. antradienį, pranešė draudimo kompanijai UAB „Draumasta“, jiems 2016 m. sausio 3 d. nusiuntė dokumentą, kurį išdavė policija, išsiuntė pretenziją, o jie automobilį trečiadienį pasiėmė ir sutvarkė. Automobilį į servisą jis atidavė po Naujųjų metų, 2016 m. sausio 5 d., jį tvarkė nepilną savaitę, grąžino 2016 m. sausio 8 d. Tuo laikotarpiu jam paskambino iš policijos ir pareigūnas minėjo, kad automobilis turi būti atvarytas į Mėnulio gatvę, tačiau R. Š. jiems pasakė, kad automobilį atidavė tvarkymui. Tada pareigūnai paprašė persiųsti nuotraukas, darytas automobilį paėmusios įmonės, ir jis išsiuntė UAB „Migras“ servise darytas nuotraukas, kurios jam buvo atsiųstos elektroniniu paštu. Nuotraukos buvo darytos, kai mašina buvo atiduota į servisą. Policininkas, kuriam siuntė nuotraukas, buvo kitas, nei iš karto po įvykio apžiūrinėjęs automobilį. Pažymėjo, jog liudytojo, mačiusio įvykį ir prisistačiusio J. vardu, anksčiau nepažįsta, pareigūnas D. N. taip pat nėra jo pažįstamas (b. l. 33-34, 54-55).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. nurodė, kad įvykis įvyko prie „Minsko Iki“ parduotuvės, prieš Kalėdas, dienos metu, apie pietus. Jis tuo metu stovėjo ir rūkė prie įėjimo į parduotuvę nuo Žirmūnų gatvės pusės, 15 metrų nuo įvykio vietos, kai pamatė, kad automobilis, važiuodamas atbuline eiga, savo vairuotojo pusės galine puse atsitrenkė į automobilio „VW Passat“ keleivio pusę, apgadindamas priekinį sparną ir bamperį – ant sparno buvo įdubimas, turbūt trūko bamperio laikikliai, jis buvo įlenktas. Liudytojas išgirdo trenksmą, trūkstančios plastmasės garsą, atsisuko ir pamatė, kad automobilį „VW Passat“ atvažiavęs automobilis kažkiek pakėlė, po to atvažiavęs automobilis pavažiavo į priekį, ir jį vairuotojas pastatė jau nekliudydamas kito automobilio, į tą pačią vietą. Iš atsitrenkusiojo automobilio išlipo moteris, apžiūrėjo savo, tada apgadintą automobilį, ir nuėjo į parduotuvę. Ant merginos vairuojamojo automobilio buvo smulkūs bamperio apgadinimai iš vairuotojo pusės, įvykį padariusio automobilio markės nepamena, jame keleivių nebuvo, tačiau automobilių apgadinimus tos vietos, į kurią buvo atsitrenkta, matė labai gerai. Merginos automobilis buvo įsirėmęs į nukentėjusiojo mašiną. Nurodė, kad automobiliai buvo pastatyti priekiu į parduotuvę, galu į Žirmūnų g., nuo parduotuvės pirmoje eilėje, dešiniau (stovint veidu į parduotuvę) nuo įėjimo į parduotuvę nuo Žirmūnų g. pusės. Už automobilių nugaros stovėjo antra eilė automobilių, priekyje buvo pravažiavimas. Liudytojas nurodė, kad asmens, kuris vairavo automobilį, atpažinti negalėtų, tačiau tai buvo moteris. Įeidamas į parduotuvę matė ją – ji buvo sportiškai apsirengusi, šviesių plaukų, maždaug 170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, bet veido bruožų neįsidėmėjo, ji į jį veidu nežiūrėjo. Tuomet jis savo draugei pasakė, kad jeigu moteris išvažiuos, jis apie įvykį praneš policijai. Liudytojas irgi nuėjo į parduotuvę, o po 10 minučių išėjęs pamatė, jog atsitrenkusiojo automobilio nebuvo. Tuomet jis ant apgadinto automobilio lango paliko raštelį su savo duomenimis, taip pat nurodė išvažiavusio automobilio valstybinius numerius, kuriuos jis užsirašė, kai moteris įėjo į parduotuvę. Jis pareigūnų prie parduotuvės nelaukė, tik paliko raštelį apgadinto automobilio savininkui. Nurodė, kad dėl įvykio jam pareigūnai paskambino po savaitės, jis, gavęs iškvietimą, paaiškinimą rašė praėjus 2 savaitėms po įvykio, schemos nesudarinėjo (b. l. 54-55).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausias patrulis L. B. nurodė, kad pareigūnai į įvykio vietą buvo atvykę, tačiau nukentėjusiojo nerado, jis tik vėliau atvažiavo į komisariatą. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, teigia, jog reikia tikėti, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Nurodė, kad apgadintą automobilį VW Passat matė, paaiškino, kad įvykio schema yra sudaroma įvykio vietoje, užfiksuojant tai, ką pareigūnas mato įvykio vietoje. Jis įvykio nefotografuoja, tik sudaro įvykio schemą, kurios kitame lape yra nurodomi apgadinimai, ir kurią pasirašo tas, kas ją sudaro, ir tas, kas yra šalia. Aptariamu atveju eismo įvykio vietos schema (b. l. 7) yra nepasirašyta dėl to, kad pareigūnai skubėjo, pripažįsta, jog buvo padaryta klaida. Paaiškino, kad jie neturi specialių galimybių automobilių sugretinimui, tai daro paieškos poskyris (b. l. 85-86).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos inspektorius – specialistas D. N. nurodė, kad jeigu pareigūnas nespėja susisiekti su nukentėjusiuoju, tuomet prašo draudimo kompanijos atsiųsti nuotraukas. Įvykio schemą sudaro į eismo įvykio vietą nuvažiavę patruliai. Schema turi būti užpildyta įvykio vietoje. Nagrinėjamu atveju schema buvo sudaryta Mėnulio gatvėje, ją sudarė pareigūnas L. B.. Dėl didelio darbo krūvio nukentėjusiojo automobilis buvo apžiūrėtas 2016 m. sausio 7 d. Įprastai įvykio vietoje automobiliai yra fotografuojami, išmatuojami atstumai nuo artimiausių objektų. Šiuo atveju byloje esamus papildomus duomenis apie eismo įvykį formavo jis, nes pareigūnai nežinojo nukentėjusiojo automobilio vairuotojo. Papildomi duomenys apie eismo įvykį buvo automatiškai suformuoti surašant protokolą. Nurodė, kad nukentėjusiajam ne visada pasakoma dėl automobilio tvarkymo, o kaip buvo šiuo atveju, nepamena. Paaiškino, kad jeigu automobilis yra sutvarkytas, automobilio sugretinimo padaryti neįmanoma. Nukentėjusiojo automobilio fotonuotraukos atsiunčiamos vėlyvesne data, nurodant siuntimo datą. Automobilio Saab pažeidimai buvo nustatyti pagal liudytojo parodymus. Apžiūrėjęs automobilius, telefonu paskambino liudytojui, paklausė apie apgadinimus ir koks buvo įvykio mechanizmas. Liudytojas nurodė, kad girdėjo garsą, matė, kaip vienas automobilis įvažiavo į kitą, ir kaip pasitraukė iš įvykio vietos. Automobiliai kontaktavo ir liudytojas į tai atkreipė dėmesį. Viso pokalbio su liudytoju neatsimena, pamena tik, kad paprašė nurodyti įvykio mechanizmą ir su kuria dalimi automobiliai susidūrė (b. l. 85-86).
Nukentėjusiojo R. Š. 2015 m. gruodžio 27 d. paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.00 val. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti Vilniuje, Žirmūnų g. 2, esančioje aikštelėje. Grįžęs, automobilį rado apgadintą. Už automobilio priekinio stiklo buvo paliktas raštelis su informacija, kad kitas automobilis įvažiavo į automobilio priekinės pusės dešinį sparną bei bamperį. Jo automobilis prieš tai buvo neapgadintas, o kai grįžo iš parduotuvės, automobilis buvo apgadintas. Jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino Saab markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Raštelyje buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambinus atsiliepė vyriškis vardu J., kuris paaiškino, kad vairavo moteris šviesiais plaukais, atsitrenkusi į automobilį ji išėjo, apžiūrėjo ir pasišalino (b. l. 9).
J. V. 2016 m. sausio 8 d. paaiškinime nurodė, kad Vilniuje, prie Minsko žiedo „Iki“ parduotuvės aikštelėje pamatė, kaip moteris, važiuodama atbuline eiga, trenkėsi į automobilį VW Passat ir pasišalino iš įvykio vietos. Moteris, išlipusi iš savo automobilio, pažiūrėjo į savo automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Ji stovėjusį automobilį kliudė galiniu vairuotojo pusės bamperiu. Užrašęs automobilio numerius, paliko lapelį už priekinio VW Passat stiklo ir apie įvykį pranešė telefonu 112 (b. l. 10).
G. J. 2016 m. sausio 7 d. paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.00 val., atbulomis parkavosi prie Žirmūnų g. esančios parduotuvės „Iki“. Vieta buvo siaura, todėl kelis kartus pasisukiojo, kol įvažiavo. Išlipo, apžiūrėjo, kaip pastatytas automobilis, ar užteks vietos jai ir kitiems išvažiuoti, ar automobilis neišsikiša iš stovėjimo vietos. Automobiliai buvo purvini, jokių žymių nei ant vieno iš automobilių nematė, todėl neturėjo jokių objektyvių aplinkybių ar pagrindo įtarti, kad buvo koks nors eismo įvykis. Jos manymu, jai išvažiavus, gretimi automobiliai liko stovėti (b. l. 13).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausias patrulis L. B. 2015 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.38 val. patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 2, Vilniuje, laukia apgadinto automobilio vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi R. Š., kuris paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.00 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti nurodytu adresu. Grįžęs vėliau prie palikto stovėti automobilio, rado jį apgadintą. Kas per tą laiką galėjo jį apgadinti, nežino. Už stiklo buvo raštelis, kad automobilį Passat apgadino automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). R. Š. paskambinus nurodytu numeriu, liudininkas paaiškino, kad vairavo moteris, išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo ir išvažiavo (b. l. 5).
Išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 27 d., 13.38 val. paskambinęs pranešėjas, prisistatęs J. vardu, pranešė, jog maždaug prieš 45 minutes parduotuvės „Minsko Iki“ aikštelėje jis pastebėjo, kaip vairuotoja su automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išraše klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 6). Tokie patys duomenys įrašyti Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše (b. l. 72-73, 76).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukų matyti automobilių apgadinimai (b. l. 7-8, 15, 17).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. sausio 7 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad juodos spalvos automobilio Saab 9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje ir kairėje pusėje, nubrozdintas galinis bamperis dešinėje ir kairėje pusėje (b. l. 16).
2015 m. gruodžio 31 d. pretenzijoje, kurią R. Š. pateikė UAB „Ergo“, nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 27 d. automobilis Saab 9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną ir buferį ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 50-52).
Nukentėjusysis R. Š. teismui elektoriniu paštu atsiuntė automobilio „VW Passsat“ foto nuotraukas, darytas UAB „Migras“ darbuotojo R. B. (b. l. 36-38).
UAB „Migras“ darbuotojas R. B. teismui elektoriniu paštu atsiuntė automobilio „VW Passsat“ foto nuotraukas, darytas 2016 m. sausio 4 d. prie „Ergo“ draudimo transporto žalų centro (b. l. 95, 102).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmenį galima pripažinti kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tik nustačius žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą bei faktą, kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. J. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 12.40 val., vairuodama automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Žirmūnų g. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „IKI“ (vadinamos „Minsko“) parduotuvės, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje, ir suradusi laisvą (kiek siauresnę nei įprastai) automobilio stovėjimo vietą, atbula eiga per du kartus pasistatė automobilį tarp kitų dviejų automobilių priekiu į parduotuvės įėjimo/išėjimo į Žirmūnų g. pusę duris bei galu į Žirmūnų g. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra.
Tačiau pagal teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. V. paaiškinimą, jis, 2015 m. gruodžio 27 d., apie 12.40 val., stovėdamas prie paminėtos parduotuvės „IKI“ įėjimo/išėjimo į Žirmūnų g. pusę durų, išgirdo trenksmą, panašų į trūkstančios plastmasės garsą, ir, atsisukęs pamatė, kaip atvažiavęs automobilis „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statant šį automobilį atbula eiga, dešiniau (stovint priekiu į parduotuvę) nuo šio įėjimo (antroje automobilių statymo eilėje nuo parduotuvės), savo vairuotojo pusės galine puse atsitrenkė į automobilio „VW Passat“ keleivio pusę, atvažiavęs automobilis truputį net pakėlė automobilį „VW Passat“, po to atvažiavęs automobilis pavažiavo į priekį ir jį vairuotoja pastatė jau nekliudydama kito automobilio, į tą pačią vietą; tuomet iš atsitrenkusiojo automobilio išlipo moteris, kurios jis atpažinti negalėtų, apžiūrėjo savo, tada apgadintą automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Pažymėtina, jog liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad aiškiai matė šias aplinkybes, kad jis, iškart po įvykio, apžiūrėjo abu automobilius ir pastebėjo, jog automobilio „VW Passat“ buvo apgadintas keleivio pusės priekinis sparnas ir priekinis bamperis, o ant kito automobilio matėsi smulkūs bamperio iš vairuotojo pusės apgadinimai; taip pat paaiškino, jog nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir neturi pagrindo jo apkalbėti, tiesiog įvykdė savo pilietinę pareigą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti liudytojo paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių, kurios iš dalies sutampa ir su G. J. paaiškinimu (kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 12.40 val., vairuodama automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „IKI“, adresu Žirmūnų g. 2, joje per du kartus pastatė savo vairuojamą automobilį („šiek tiek pasitaisė statydama“), išlipusi apžiūrėjo, kaip pastatytas automobilis ir nuėjo į parduotuvę). Be to, liudytojo J. V. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiojo R. Š. valdomas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas būtent 2015 m. gruodžio 27 d., apie 12.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „IKI“ (vadinamos „Minsko“), adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje, patvirtina byloje esantis išrašas iš Policijos registruojamų įvykio registro, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurių matyti, kad liudytojas J. V. 2015 m. gruodžio 27 d., 13.38 val. paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, jog maždaug prieš 45 minutes parduotuvės „Minsko Iki“ aikštelėje jis pastebėjo, kaip vairuotoja su automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos; taip pat ir nukentėjusiojo R. Š. paaiškinimas, jog iki atvykimo nurodytu laiku į šią parduotuvę, automobilis „VW Passat“ buvo be apgadinimų. Būtent tokie apgadinimai, kokius nurodė liudytojas, ir kokie užfiksuoti UAB „Migras“ darbuotojo R. B. teismui pateiktose foto nuotraukose, buvo nurodyti ir Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį. Nors nagrinėjamu atveju, forminant įvykio aplinkybes, iš tikrųjų nustatyta, kad L. B. 2015 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, jog policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, o eismo įvykio vietos schema (su pridėtais papildomais duomenimis apie eismo įvykį) buvo nubraižyta ne iškart po įvykio, bet vėliau, ir nėra pasirašyta ją sudariusio policijos pareigūno, šie netikslumai, teismo vertinimu, nėra esminiai ir nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, kad G. J. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 12.40 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 2, vairuodama automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepalikusi tarpo iš šono, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, ir kliudydama stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitam asmeniui priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje kyla pagrįstų abejonių, kad G. J. suprato, sukėlusi eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalinusi. Visų pirma nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pastatęs savo vairuojamą automobilį, apžiūrėjo automobilių pastatymo vietą bei ten buvusius automobilius, tačiau teigia jokių apgadinimų nepastebėjusi. Be to, ant automobilio „Saab 9-5“, kuris, be kita ko 18 metų senumo, galinio bamperio ir nesimato aiškių apgadinimų, tik nežymūs apibraižymai, o automobilio „VW Passat“ apgadinimai irgi nebuvo akivaizdūs, kadangi jų nepastebėjo net ir pats nukentėjusysis, grįžęs iš parduotuvės, juos pamatė, tik prie namų, radęs liudytojo raštelį; be to, nesant byloje įvykio dieną darytų automobilio „VW Passat“ foto nuotraukų, nepaneigta ir G. J. paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog automobiliai buvo nešvarūs, dėl ko, įdėmiai neįsižiūrėjus, apgadinimų buvo galima nepastebėti. Taip pat svarbi ir ta detalė, kad po šio įvykio niekas iš aplinkinių nepriėjo prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėl galimo pažeidimo, ji jokio susidūrimo garso negirdėjo, kas gali būti paaiškinama objektyviai dėl garsiai klausomos muzikos ir pan. Juolab kad G. J. nėra bausta administracine tvarka, jos automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra, automobilis buvo apdraustas privalomuoju draudimu, taigi jai nebuvo pagrindo šalintis iš eismo įvykio vietos.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog G. J. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad G. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą G. J. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (šviesiu paros metu, važiuodama atbuline eiga apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį), į tai, kad G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nenustatyta, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę – pakankamai jauno amžiaus, dirbanti, iki eismo įvykio sukėlimo administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista, į tai, kad G. J. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jos sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, automobilio apgadinimas nežymus. Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju G. J. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktu,
nutaria:
Pripažinti G. J. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK (duomenys neskelbtini)ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.