Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-502-123/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2S-502-123/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02518-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
D. P., G. K.
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-502-123/2016

Teisėjas M. Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-02518-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės kredito unijos „Gargždų taupa“ ieškinį atsakovams D. P. ir G. K. (G. K.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų 7 994,65 Eur paskolos, 2 712,91 Eur palūkanų, 2 834,73 Eur delspinigių, 10,50 proc. metinių palūkanų nuo paskolos likučio 7 994,65 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštą, neviršijant bendros 13 542,29 Eur reikalavimo sumos, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) bei atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį.

2015-11-25 teisme gautas atsakovo D. P. atsiliepimas į ieškinį, kuriame pateikė prašymą panaikinti areštą sąskaitoms bankuose, kadangi užtenka nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Antstolė B. T. areštavo atsakovo sąskaitą, į kurią pervedamas atsakovo darbo užmokestis. Atsakovas pažymėjo, kad jo darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur, iš kurio apie 440 Eur antstoliai atskaito kreditoriams pagal du vykdomuosius dokumentus, 330 Eur nuo sąskaitos nurašoma būsto paskola, todėl sąskaitoje lieka tik 220 Eur, iš kurių atsakovas išlaiko šeimą. Atsakovas augina nepilnametę 10 metų dukrą, be to, jo 21 metų sūnus mokosi universitete, atsakovas moka būsto paskolą, jo sutuoktinė L. P. dirbti negali, nes prižiūri sergančią mamą. Kadangi atsakovo sąskaita areštuota, nebėra galimybės nuskaičiuoti būsto paskolos, dėl ko susidaro dar viena skola.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-08 nutartimi atmetė atsakovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas ir gyvenamas namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems 2006-06-19 įregistruota hipoteka, 2013 metais tris kartus šiam nekilnojamajam turtui taikytas areštas. Teismas pripažino, kad atsakovas turi nemažai skolinių įsipareigojimų kreditoriams, jam visas priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą, be to, šiam turtui tris kartus yra taikytas areštas. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo finansinė padėtis nesudaro rizikos, jog nebus apsunkintas ir įmanomas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovui nepateikus duomenų dėl minimalių išlaidų jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsakovui leistina disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 1 MMA per mėnesį ribos. Ši suma laikytina pakankama ir atitinkanti teisingumo ir protingumo principus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti areštą atsakovo piniginėms lėšoms.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti laikinas apsaugos priemones D. P. sąskaitai AB SEB banke (duomenys neskelbtini), į kurią atsakovas gauna darbo užmokestį, laiduotojui G. K. – sąskaitai AB SEB banke (duomenys neskelbtini), į kurią pervedama bedarbio pašalpa. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nekilnojamojo turto vertinimą, pagal kurį nekilnojamojo turto vertė sudaro 130 000 Eur, atsakovas turi skolų už 95 000 Eur, todėl nekilnojamojo turto vertė 35 000 Eur viršija kreditinius įsipareigojimus, ir piniginės lėšos areštuotos nepagrįstai. Nurodo, kad per mėnesį iš banko sąskaitos gali išsiimti tik 288 Eur, kai būtinosios išlaidos šeimai sudaro 600 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė kredito unija „Gargždų taupa“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-08 nutartį palikti nepakeistą. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis yra tokia gera, jog nekyla grėsmė kreditoriams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skolininkas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, kad reikalavimo suma (13 542,29 Eur) jam nėra didelė, ir kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Minėtieji atsakovo nekilojamojo turto objektai yra įkeisti hipoteka bei jiems taikytas trigubas areštas. D. P. į bylą nepateikė jokių jo turimo turto vertinimo dokumentų, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalis skolininkų nekilnojamojo turto yra apsunkinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo realias galimybes atsiskaityti su ieškove, jei ieškinys būtų patenkintas (CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis yra tokia gera, jog nekyla grėsmė kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skolininkas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, kad reikalavimo suma jam nėra didelė, ir kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės.

Iš atsakovo D. P. pateiktų rašytinių įrodymų apie turtinę padėtį nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas ir gyvenamas namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems 2006-06-19 įregistruota hipoteka, 2013 metais tris kartus šiam nekilnojamajam turtui taikytas areštas. Dėl nurodytos aplinkybės konstatuotina, kad nors skolininkas ir turi nekilnojamojo turto, tačiau atsakovas turi ir kitų įsiskolinimų, dėl to negalima spręsti, jog reikalavimo suma jam nėra didelė ir pakanka nekilnojamojo turto arešto.

Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutarties matyti, kad teismas neareštavo konkretaus atsakovų turto, o piniginių lėšų areštą nurodė taikyti tik nesant ar nepakankant atsakovų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, be to, leido atsakovams D. P. ir G. K. gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Iš 2016-01-04 antstolės B. T. turto aprašo matyti, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Atsakovas turi teisę skųsti antstolio veiksmus vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių, vertinant atsakovo turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus kreditoriams, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo finansinė padėtis nesudaro rizikos, jog nebus apsunkintas ir įmanomas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditorės ir skolininko interesų pusiausvyrą. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai (CPK 185 str.).

Atsakovas G. K. neskundžia priimtos teismo nutarties, todėl apelianto D. P. reikalavimai dėl laiduotojo G. K. turto arešto nenagrinėti apeliacine tvarka.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė