- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- 1S-1198-594/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria nuteistojo M. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2014-04-29 nutarimo Nr. 91-127 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. teistas Panevėžio apygardos teismo 2011-03-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Zarasų r. apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2011-09-19 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., Panevėžio apygardos teismo 2011-03-16 nuosprendžiu ir Pasvalio r. apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendžiu bei jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2013-02-12 nutartimi į Panevėžio apygardos teismo 2011-09-19 nutartimi paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal 2012-05-04 Europos arešto orderį suėmime Prancūzijos Respublikoje išbūtas laikas nuo 2012-06-07 iki 2012-07-02. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-06-07, pabaiga – 2015-06-06.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 91-127 netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistojo M. K. skundas dėl Komisijos 2014-04-29 nutarimo Nr. 91-127 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį M. K. būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, taip pat pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nėra pagrindo išvadai, kad paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. skundžia 2014-06-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neanalizavo byloje surinktų duomenų, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ignoravo faktines aplinkybes, o tai turėjo įtakos sprendimo priėmimui. Apylinkės teismas buvo šališkas ir nurodė tik tas aplinkybes, kurios neigiamai apibūdina apeliantą. Jis bausmę atlieka jau daugiau kaip dvejus metus, jo elgesys vis gerėja, charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas, palaiko ryšius su šeima, nori tęsti mokslus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, kadangi būtina nustatyti tiek formalų, tiek materialų lygtinio instituto taikymo pagrindą.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. M. K. yra atlikęs įstatyme numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Taigi jis neatitinka formalaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius, visi nusikaltimai, už kurių padarymą M. K. buvo teisiamas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės.
Be to, išanalizavus socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados motyvus, darytina išvada, kad M. K. asmenybės šiuo metu negalima vertinti išimtinai teigiamai. Nuteistajam tai nėra pirmas teistumas - pirmąjį nusikaltimą jis padarė dar būdamas nepilnamečiu, ir nors suvokia savo neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes, tačiau adekvačių išvadų nedaro, savo elgesį analizuoja paviršutiniškai, nededa daug pastangų keisti savo požiūrio. Teismas įvertina tai, kad M. K. nenuosekliai laikosi vidaus tvarkos taisyklių: yra ir skatintas, ir baustas, tai rodo, jog nuteistajam sunku ilgesnį laiko tarpą pavyzdingai elgtis, vis grįžtama prie senų įpročių, norima elgtis taip, kaip jam tuo metu atrodo tinkama, ignoruojant nustatytus ribojimus. Be to, M. K. laikosi kriminalinės subkultūros apraiškų, tai tik patvirtina, kad jis nėra valinga asmenybė, jo elgesiui didelės įtakos turi aplinka, draugai, kurie, tikėtina, vėl gali nesunkiai įkalbėti užsiimti neteisėta veikla, nes atsispirti pašalinių įtakai, vadovautis savo protu bei savarankiškai priimti sprendimus, teismo nuomone, M. K. dar nėra tinkamai pasiruošęs.
Apeliacinės instancijos teismas neatmeta teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. pataisos įstaigoje baigė dvylika klasių, šiuo metu mokosi kompiuterio operatoriaus specialybės, tačiau šie teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys aspektai vertinami visų aplinkybių kontekste, jiems negali būti suteikiamas išskirtinumas ar prioritetas lyginant su kitais duomenimis. Apylinkės teismas įvertino visą su nuteistojo elgesiu, socialine aplinka, nusikalstamos veikos padarymu susijusią medžiagą ir nutartyje pažymėjo tuos aspektus, kurie vis dar kelia susirūpinimą, yra visiškai neįgyvendinti arba kuriuos reikėtų keisti ar taisyti. Tokios argumentacijos aukštesnės instancijos teismas nelaiko šališka. Teismo šališkumu negali būti pripažinta ta aplinkybė, jog teismas vertindamas galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priėmė kitokį nei tikėjosi nuteistasis sprendimą. Pagrindų, numatytų BPK 58 str., dėl kurių apylinkės teismo teisėjas nebūtų galėjęs nagrinėti nuteistojo skundo byloje nenustatyta.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo buvo priimtas beveik vienbalsiai: šeši Lygtinio paleidimo komisijos nariai pasisakė prieš lygtinį paleidimą ir tik vienas sutiko taikyti minėtą institutą. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 75 balai pagal OASys metodiką. Be to, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip kvalifikacijos neturėjimas, kompanionų įtaka, nėra bandomi motyvuotai ir intensyviai spręsti.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, kadangi M. K. neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.