Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-229-370/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
2A-229-370/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00806-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-229-370/2013

Teisėja D. Jazbutienė (Proceso Nr. 2-43-3-00806-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.5; 93.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1545-635/2012 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui A. S. dėl palūkanų priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-18 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant nuo 2002-01-01, atimant iš laiku nesumokėtų sumų nuo 2008-01-24 Vaikų išlaikymo fondo mokamas valstybines pinigines išmokas vaikų išlaikymui. Ieškovė prašė priteisti palūkanas iki visiško skolos sumokėjimo. Nurodė, kad iš atsakovo vaikų išlaikymui Šilutės rajono apylinkės teismo 2002-04-22 sprendimu buvo priteista po 300 Lt mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2002-01-01 iki vaikų pilnametystės. Atsakovas savo prievolės mokėti vaikų išlaikymui lėšas neįvykdė, 2012-06-01 jo skola vaikų išlaikymui sudarė 78 744,73 Lt. Ieškovės nuomone, atsakovas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymu nustatytas 5 procento dydžio palūkanas. Siekiant išvengti dvigubos atsakovo civilinės atsakomybės, skaičiuojant palūkanas išskaitytinos lėšos, kurias vaikų išlaikymui nuo 2008-01-24 pradėjo mokėti valstybė.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Savo atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovo nuomone, ieškovė savo reikalavimu iš esmės nori pakeisti 2002-04-22 teismo sprendimą. Be to, ieškovės reikalavimas yra perteklinis, nes išlaikymui nustatytų lėšų dydį nuo infliacijos apsaugo numatyta indeksacija.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-18 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovo priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo išlaikymui Šilutės rajono apylinkės teismo 2002-04-22 sprendimu priteistos sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant nuo 2002-01-01 ir mažinant laiku nesumokėtas sumas nuo 2008-01-24 Vaikų išlaikymo fondo mokamomis išmokomis iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo priteisė 71 Lt žyminio mokesčio bei 25 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad ieškovė savo reikalavimu iš esmės reikalauja pakeisti teismo sprendimą, nurodydamas, kad formuojamoje teismų praktikoje nustatyta, kad ieškovas turi procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi atsakovas savo prievolės mokėti nevykdė, naudojosi iš esmės ieškovės lėšomis, kurios galėjo būti nukreiptos ir kitoms reikmėms, atsakovas reikalavimo taikyti ieškinio senatį dėl dalies ieškovės reikalavimo nepareiškė (CK 1.125 str. 5 d. 9 p., 1.126 str. 2 d.), todėl iš atsakovo priteistinos kompensacinės 5 procentų dydžio palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo įsiskolinimo sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2002-01-01 (išlaikymo priteisimo) iki ieškinio (pareiškimo) padavimo teismui dienos 2012-05-16 (CK 6.210, 6.261), o nuo ieškinio (pareiškimo) padavimo dienos, skaičiuotinos 5 procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo. Apeliantas vaikam išlaikymą teikė visą laiką, kiek leido turtinė padėtis. Kadangi nuo 2010-01-28 atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl dėl objektyvių priežasčių – bausmės atlikimo ir jam priklausančio turto arešto, išlaikymo teikti neturi galimybės. Tačiau ieškovė gaudavo išmokas iš valstybės, todėl atsakovas šioje dalyje yra skolingas tik valstybei. Teismo motyvas, kad atsakovas neprašė taikyti senaties, yra nepagrįstas, nes atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Atsakovas nėra teisininkas, neturi teisinio išsilavinimo, nežino įstatymų, bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą yra apribotos ne tik tam reikalingų lėšų neturėjimu, bet ir galimybe laisvai judėti. Teismas tai žinodamas nesiėmė jokių priemonių, kad atsakovas galėtų pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, taip pažeidžiant CPK 20 str., Bausmių vykdymo kodekso 11 str., CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, CPK 51 str. numatytą teisę turėti atstovą. Teismas nesivadovavo CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesiekė šalių interesų pusiausvyros.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog jis teikė išlaikymą, neatitinka tikrovės. 2012 m. teismo sprendimu atsakovui buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia vaikams, atsakovas 2003 m. buvo teistas už vengimą išlaikyti vaikus. Taip pat nurodo byloje teisininkų paslaugomis nesinaudojusi, atsakovas turi lygiai tokias pat galimybes susipažinti su teisės aktais, kaip ir ieškovė. Nors atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis ieškovei siūlo pasirašyti taikos sutartį ir nurodo, kad gali mokėti po 350 Lt vaikų išlaikymui kas mėnesį ir dar po 10 000 Lt per metus. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad atliekant bausmę jam nesudarytos sąlygos dirbti ir negauna jokių pajamų, tačiau pats su atsiliepimu į ieškinį pateikė pataisos namų administracijos pažyma apie 2012 m. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas Klaipėdos apygardos teismui 2013-01-14 pateikė Marijampolės pataisos namų 2012-11-30 pažymėjimą Nr. 53/09-5516 apie paleidimą, patvirtinantį, kad atsakovas nuo 2010-01-13 iki 2012-12-04 vykdė laisvės atėmimo bausmę, todėl visiškai akivaizdu, kad atsakovo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime buvo objektyviai ribotos lyginant jas su ieškovės. Tokiomis aplinkybėmis teismas privalėjo pasiūlyti atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 51 str. 1 d., 160 str. 1 d. 7 p.). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo galimybės visa apimtimi pasinaudoti įstatymo bylos šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 14, 15, 20, 42 str. 1 d.) asmeniškai ar per atstovą, todėl teismui nepasiūlius atsakovui pasirūpinti atstovavimu, o išnagrinėjus bylą vien formaliai konstatavus, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį informuotas tinkamai, žinant, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.).

Ieškovė, reikalaudama priteisti palūkanas nuo konkrečios datos, nepateikė jokių palūkanų sumos apskaičiavimų ieškinio pateikimo dienai. CPK 6.210 str. 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Išlaikymas šalių vaikams buvo priteistas periodinėmis išmokomis, todėl palūkanos už jų sumokėjimo termino praleidimą turi būti skaičiuotinos atskirai nuo kiekvienos nesumokėtos periodinės išmokos (jos dalies) mokėjimo dienos.

Antra, ieškovė nurodė, kad jai vaikų išlaikymui 2008 metais buvo mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 29). Taigi už tuos konkrečius mėnesius, t. y. kuomet buvo mokamos išmokos iš fondo, ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų tik nuo fondo lėšomis nepadengtos teismo priteisto išlaikymo išmokos dalies. Tačiau byloje ieškovė nepateikė duomenų, kiek konkrečiai ir kada jai iš fondo buvo sumokėta.

Trečia, byloje yra įrodymų, kad iš atsakovo kažkiek buvo išieškota, kad atsakovas pats pervedė lėšų vaikų išlaikymui: antstolio M. A. 2011-12-29 pažymoje (b. l. 3) nurodomos išieškotos ir ieškovei išmokėtos sumos, atsakovo pateikti mokėjimo pavedimai (b. l. 13, 14), Marijampolės pataisos namų 2012-05-09, 2012-05-31, 2021-07-17 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurių matyti, kad iš atsakovo kiekvieną mėnesį buvo atskaitomos sumos išlaikymui (b. l. 15, 16, 39). Atitinkamai už šiuos konkrečius mėnesius ieškovė taip pat teturi teisę reikalauti palūkanų tik už konkretų mėnesį nepadengtos teismo priteisto išlaikymo išmokos dalį.

Ieškovė privalėjo apskaičiuoti ir nurodyti konkrečią reikalaujamą priteisti palūkanų sumą paduodama ieškinį (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 2 d.), to nepadarius, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams ištaisyti (CPK 115, 138 str.). Procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo galėjo būti priteistos už konkrečią priteistą sumą (CPK 67 str. 2 d.). Nuo ieškinio sumos turėjo būti apskaičiuotas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kuris išnagrinėjus bylą, priklausomai nuo tenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Išlaikymas priteisiamas vaikui, o tėvas (motina) priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, publikuotos: „Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m., 1.3 ir 15 punktai), todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas savo prievolės nevykdė ir iš esmės naudojosi ieškovės lėšomis, yra nepagrįsti. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kam priteistos palūkanos.

Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ (Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 7, 1997 m.) 11 punkte nurodyta, kad rezoliucinė sprendimo dalis suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka šių reikalavimų, joje nustatytos abstrakčios sąlygos: „nuo teismo 2002-04-22 sprendimu priteistos sumos, kurią sumokėti praleistas terminas“, nors išlaikymas priteistas ne konkrečia suma (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.), o periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), nei sprendimo motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nenustatyta, kokių išmokų terminai praleisti, nenurodytos atsakovo sumokėtų įmokų ir nepriemokų dalys, kiek ir kada konkrečiai išmokas mokėjo vaikų išlaikymo fondas, nes, kaip minėta, ieškovė tikslių apskaičiavimų nepateikė, o teismas nereikalavo. Kaip minėta, sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodyta, kam priteistos palūkanos. Todėl skundžiamo teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, o jo rezoliucinė dalis akivaizdžiai neatitinka jai keliamų aiškumo ir įvykdytinumo reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas