- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- II-349-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00032-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio nutarimo nepradėti administracinės bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus AVPK Trakų r. PK VTS ) viršininkas komisaras inspektorius E. V. 2009-12-29 priėmė nutarimą Nr. 10-87-AT1-87 nepradėti administracinės bylos teisenos (toliau – Nutarimas), nes nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių vienareikšmiai teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko minėtas eismo įvykis. (b. l. 5,26).
Šalies argumentai
Skunde teismui D. T. (b. l. 2-3) prašė Nutarimą panaikinti, objektyviai ištirti šią eismo įvykio bylą ir nustatyti įvykio kaltininką. Anot pareiškėjo, skyriaus viršininkas komisaras inspektorius E. V. netinkamai ir nevisapusiškai surinko ir neobjektyviai išnagrinėjo su eismo įvykiu susijusią medžiagą. Laiko, kad policijos pareigūnas nepagrįstai savo tarnybiniame pranešime neužfiksavo, kad krovininis automobilis buvo per plačiai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nepagrįstai kritiškai vertino jo žmonos kaip liudytojos parodymus, neužfiksavo fakto, kad nėra krovininio automobilio padangų nuvažiavimo žymių nuo asfaltuotos kelio dalies ant žvyro. Mano, kad dėl šių priežasčių nebuvo nustatyta dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, todėl pareigūnams pritrūko objektyvių įrodymų.
Teismo posėdyje pareiškėjas D. T. patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą patikslino ir prašė Nutarimą panaikinti ir grąžinti įvykį tirti iš naujo. Papildomai nurodė, kad krovininio automobilio vairuotojas važiavo neįsijungęs švyturėlio, nors paaiškinimuose rašė, kad buvo įsijungęs. Pareigūnai turėjo galimybę išsamiau ištirti įvykio aplinkybes ir nustatyti kaltininką, tačiau to nepadarė. Savo automobilio iki šio laiko neremontavo jei reikėtų papildomai jį apžiūrėti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. B. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 297 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus.
Remiantis ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą.
ATPK 250 str. 1 p. reglamentuojama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė – administracinio teisės pažeidimo įvykio mechanizmas (b. l. 5,26).
Iš teismui atsiųstos KET administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 10-87-AT1-87, kurioje buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, matyti, kad patrulis E. M. 2009-11-14 surašė tarnybinį pranešimą apie įvykio vietą ir laiką, prie tarnybinio pranešimo pridėjo sudarytą eismo įvykio vietos schemą (b. l. 8-9, 29-30). Dėl šiuose dokumentuose nurodyto įvykio vietos ir laiko ginčo nėra, tai nurodyta ir D. T. ir L. B. paaiškinimuose (b. l. 10-32, 11-31).
Iš autoįvykio schemos (b.l.8, 30) matyti, kad kelio plotis, kuriame įvyko minimas eismo įvykis, nurodytas 4,3 m. Automobiliai sustoję nuo susidūrimo vietos: pareiškėjas už 76,3m., krovininis automobilis už 66,7m. Pareiškėjas išvažiavęs nuo asfaltuotos kelio dalies į kelkraštį, o krovininis automobilis 0,9-0,8 m. nuo kelio vidurio skiriamosios punktyrinės eismo juostos. Pareiškėjo nurodytas greitis – apie 50 km., krovininio automobilio vairuotojo nurodytas greitis - apie 40 km per valandą. Nutarime tvirtinama, kad eismo įvykio dalyviai nurodo subjektyvias priešingas eismo įvykio aplinkybes, o pagal transporto priemonių sugadinimo pobūdį negalima nustatyti , kuri iš eismo įvykio dalyvių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, padarė eismo įvykį ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, bylos medžiagoje yra ir kiti įrodymai, kurių pareigūnai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Iš schemoje pažymėtų transporto priemonės apgadinimų taip pat, pasitelkus specialistus, galima bandyti nustatyti transporto priemonių kryptį susidūrimo metu, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis prieš prasilenkiant pasitraukė į dešinę atitinka įbrėžymų trajektoriją. Nebuvo tirta aplinkybė, kurią paaiškinime nurodo krovininio automobilio vairuotojas, kad jis kilo į kalną ir pareiškėjo automobilį pamatė staiga. Nei pareiškėjo paaiškinimuose, nei schemoje nėra pažymėta, ar buvo lygus kelias, ar prieš susidūrimą kažkuris automobilis važiavo į kalną, koks buvo kelio matomumas. Tai taip pat nebuvo tirta.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (ATPK 257 str. ir ABTĮ 57 str. 6 d.): 2009-11-14 policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b.l. 7, 29), eismo įvykio vietos schemą (b. 8,30), D. T. 2009-11-14 paaiškinimą (b.l. 10, 32), L. B. 2009-11-14 paaiškinimą (b.l. 11, 31), kitus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Vilniaus VPK Trakų raj. PK VTS pareigūnas, tirdamas 2009-11-14 eismo įvykio aplinkybes, neįgyvendino visų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, t. y. turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas priimant Nutarimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla grąžintina Vilniaus AVPK Trakų raj. PK VTS tirti iš naujo.
Byloje kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitą, nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. numatytą procesinį sprendimą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,
nutarė:
D. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir kelių policijos 2009-12-29 nutarimą Nr. 10-87-AT1-87 nepradėti administracinės bylos teisenos ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.