Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-01-16 · Administracinė byla Nr. P-556-27-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2560-624/2011Sprendimas · 2011-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-2560-624/2011Nutartis · 2011-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Ik-2560-624/2011Nutartis · 2012-07-20Regionų apygardos administracinis teismas
  5. P-438-101-12Nutartis · 2012-07-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. P-556-27-13Nutartis · 2013-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
P-556-27-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00786-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
L. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P556-27/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00786-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-3448/2011 pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), patikrinusi pareiškėjos L. Š. (toliau – ir pareiškėja) gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą ir deklaravimą mokestiniu laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., surašė 2010 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-44 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Šiame Patikrinimo akte mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjai iš L. Š. įmonės „Meškėnas“ 2004 m. išmokėta pelno po apmokestinimo suma sudarė 1 466 731 Lt, tai yra 263 077 Lt daugiau nei buvo deklaruota, nuo šios sumos pareiškėja nesumokėjo 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsižvelgdamas į tai, vietos mokesčių administratorius apskaičiavo 38 940 Lt GPM bei 28 504, 08 Lt GPM delspinigių. Taip pat Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Meškėnas“ įmonės savininkei 2005-2006 m. išmokėjo pinigines lėšas iš pelno po apmokestinimo, tačiau vengiant mokėti GPM, išmokas įformino kaip beprocentines paskolas. Vietos mokesčių administratorius, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, 2005 m. ir 2006 m. įformintas beprocentines paskolas pripažino pareiškėjai išmokėtu pelnu po apmokestinimo ir, vadovaudamasis GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apmokestino 15 procentų GPM, apskaičiuodamas 262 854 Lt GPM ir 136 127, 43 Lt GPM delspinigių.

Kauno AVMI 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-251 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) Patikrinimo aktą patvirtino iš dalies. Šiuo sprendimu, konstatavus, kad delspinigiai apskaičiuoti nesilaikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 99 straipsnio ir Finansų ministro įsakymais patvirtintų delspinigių dydžių (kadangi nuo 2010 m. balandžio 1 d. turėjo būti taikomas 0,04 procentų delspinigių dydis, o iki šios datos – 0,05 procentų), delspinigiai sumažinti, nurodant sumokėti 28 274 Lt GPM delspinigių už 2004 m. ir 134 577 Lt GPM delspinigių už 2005-2006 m. Taip pat paskirta 30 procentų dydžio GPM bauda, tai yra 90 538 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68-277 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2011 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. S-55(7-14/2011) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) patvirtino VMI prie FM Sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti: 1) Kauno AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 2) VMI Sprendimą; 3) Komisijos Sprendimą.

Atsiliepimas

VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais pareiškėjos 2004 metais iš įmonės „Meškėnas“ gautos 263 077, 04 Lt pajamos apmokestintos pagal GPMĮ 12 straipsnį, taip pat dėl to, ar mokesčių administratorius, tikrindamas pareiškėjos GPM už 2005 – 2006 metus, pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi ir taikė turinio viršenybės prieš formą principą, vertindamas pareiškėjos ir Įmonės sudarytas paskolos sutartis bei 2005-2006 metais pareiškėjai išmokėtą 1 766 280 Lt sumą pripažindamas kaip gautą pelną po apmokestinimo. Teismas rėmėsi GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 22 bei 25 straipsnių nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos pajamos iš įmonės pelno po apmokestinimo per 2004 metus buvo 1 466 731 Lt, todėl pareiškėja nuo šios sumos turėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 218 940 Lt GPM. Kadangi pareiškėja sumokėjo 180 000 Lt GPM, pagrįstai papildomai apskaičiuota 38 940 Lt GPM. Teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi MAĮ 10, 69 straipsnių nuostatomis ir ja aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Įvertinęs tai, kad įmonė 2006 m. gruodžio 31 d. turėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kurių dydis siekė 2 118 872,83 Lt, pirmosios instancijos teismas vertino, jog sudarytos beprocentinės paskolos sutartys prieštarauja ekonominei logikai, juolab įmonei, kuri pati turi įsipareigojimų bankui, yra finansiškai nenaudingos, todėl pagrįstai pripažinta, kad jos sudarytos tikslu imituoti tokių paskolų suteikimą, siekiant nuslėpti tikrąjį pinigų išmokėjimo pobūdį, ir kad tokie veiksmai sudaryti vieninteliu tikslu – siekiant piktnaudžiauti mokesčiais. Išvada, kad beprocentinės paskolų sutartys tarp susijusių asmenų buvo tik formalios ir sudarytos tikslu gauti mokestinės naudos, yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, o įrodymų, leidžiančių ginčo sandorius kvalifikuoti kaip pateisinamus kitais teisėtais tikslais, nesusijusiais su mokestinės naudos siekimu, nėra pateikta. Aplinkybės, kad pareiškėja grąžino įmonei dalį – 1 070 000 Lt – jai išmokėtos sumos, taip pat, kad įmonės buhalterija šiuo laikotarpiu vesta aplaidžiai, nepaneigia minėtų mokesčių administratoriaus ir MGK išvadų dėl tikrojo šių santykių dalyvių veiklos turinio, kadangi jas pavirtina byloje pateiktų įrodymų visuma, be to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, lėšų judėjimas tarp pareiškėjos ir įmonės, kurios vienintelė dalyvė ji yra, vyko nuolat.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą, VMI Sprendimą ir Kauno AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateikė itin išsamius motyvus bei jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų ir įrodymų, paneigiančių šį mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų padarytas išvadas. Teismas vertino, kad pareiškėjai faktiškai gavus pinigus iš įmonės ir nepagrindus jų realaus panaudojimo įmonės naudai, tai yra atsiskaitymams su įmonės tiekėjais, mokesčių administratorius pagrįstai gautas sumas kvalifikavo kaip pareiškėjos gautas pajamas iš įmonės pelno po apmokestinimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad pareiškėja neteisėtai, piktnaudžiaudama mokesčiais, gautą iš įmonės pelną po apmokestinimo įformino beprocenčių paskolų pagrindu gautomis lėšomis. Todėl mokesčius administratorius turėjo teisėtą pagrindą taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju konstatavus formalų paskolų sutarčių sudarymo faktą ir MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimą, pareiškėjos argumentai dėl GPMĮ 15 straipsnio taikymo, atsižvelgiant į šios normos tikslus (koreguoti atliktų operacijų vertę, kainą, kai ji neatitinka tikrosios rinkos kainos, ar, kai asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu), atmestini. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo kriterijais, konstatavo, kad tiek mokesčių administratoriui, tiek Komisijai ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams pareiškėjos pateikti dokumentai (inter alia nepriklausomo auditoriaus ataskaita, su 2011 m. vasario 17 d. lydraščiu pateikti dokumentai) ir išdėstyti argumentai nepaneigia anksčiau konstatuotų aplinkybių ir jų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

IV.

Pareiškėja 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-3448/2011, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad 2012 m. vasario 8 d. pareiškėja pateikė prašymą teismui dėl proceso administracinėje byloje Nr. A575- 3448/2011 atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-101/2012 prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Administracinės bylos procesas turi būti atnaujintas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-3448/2011 ir 2012 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-101/2012 padarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų jas taikant, turėjusių įtakos priimant neteisėtas nutartis (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netaikė materialinės teisės normos, kurią reikėjo pritaikyti, ir dėl to padarė neteisingą išvadą. Teismas netinkamai aiškino pajamų sąvoką ir netaikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, pagal kurią gyventojo gauta nauda nelaikoma jam grąžinamas įnašas. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, įnašo grąžinimas nėra laikomas gyventojo pajamomis, todėl pareiškėjos iš UAB „Meškėnas“ gautos piniginės lėšos nelaikytinos pajamomis, apmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu. Įnašo grąžinimas nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Įnašo grąžinimas apskritai nebuvo aptartas (įvertintas) nagrinėjant administracinę bylą Nr. A575-3448/2011. 2000 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderio Nr. 24944785, patvirtinančio 480 000 litų įnašo faktą, kopija buvo pateikta į bylą, tačiau mokesčių administratorius ir bylą nagrinėję teismai jo nevertino. Pareiškėjos nuomone, dėl šių išsakytų aplinkybių galima teigti, kad teismas nukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, tuo padarydamas esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, dėl ko ginčas buvo netinkamai išnagrinėtas ir priimta neteisėta nutartis. Pareiškėjos manymu, taip pat tikslinga atnaujinti šios bylos procesą siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Pažymi, kad pareiškėjos nurodomos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės - esminiai materialiniai teisės normų pažeidimai jas taikant, turėję įtakos priimant neteisėtas nutartis (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.) - išsakytos tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-3448/2011, tiek ir 2012 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P438-101/2012, užkirtusioje kelią bylos nagrinėjimo atnaujinimui. Pareiškėja 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti skaičiuoja nuo 2012 m. liepos 20 d. nutarties priėmimo. Teikdama prašymo papildymą pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P4-12-2006 atnaujino procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėja iš esmės prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktus.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais paduotinas per tris mėnesius nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, nes tada pareiškėja turėjo sužinoti, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas; būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose suformuluotų taisyklių). Pareiškėja nepagrįstai prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą skaičiuoja nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. P438-101/2012 priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 18 d. (ABTĮ 145 str.). Paskutinė prašymo aptariamais pagrindais pateikimo diena buvo 2012 m. vasario 20 d. Pareiškėja prašymą padavė 2012 m. spalio 16 d., t. y. praleidusi ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl šiais pagrindais procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-3448/2011 pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius