- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- II-344-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00296-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. (A. Z.), gimusio 1967 m. lapkričio 12 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5716-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2022 m. kovo 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-9159-2022 A. Z. už tai, kad jis 2022 m. vasario 24 d. 12.46 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko stovėti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5716-2022 A. Z. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalyje paskyrė 50 Eur baudą.
Šalies argumentai
A. Z. skundu prašo panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu paskirtą baudą, nurodydamas, kad jis kaltinamas padaręs du administracinius nusižengimus, tačiau iš policijos gautos medžiagos matyti, kad nuotraukos neatitinka reikalavimų pagal administracinio nusižengimo reikalavimus (nėra datos, nėra laiko, nėra konkrečios nusižengimo vietos vaizdo), pateiktos nuotraukos identiškos, nors tvirtinama, kad nusižengimai padaryti skirtingomis datomis ir skirtingais laikais. Tai matosi nuotraukose pagal mašinos pastatymą. Atstumai nuo skiriamųjų juostų iki stulpo ir iki mašinos yra vienodi. Be to, jis (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) klinikos buvo tik vieną kartą, t. y. 2022 m. vasario 28 d., nes reikėjo atsiimti ES skaitmeninį „Covid“ pažymėjimą, kurį užsakė pas šeimos gydytoją telefonu, o 2022 m. vasario 24 d. buvo saviizoliacijoje su kūno temperatūra. Šiuo metu turi laikiną invalidumą dėl sulaužytos kojos, išduotą Norvegijoje nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d., todėl mašiną pastatė kuo arčiau klinikos, kadangi nesenai pradėjo vaikščioti be ramentų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5716-2022 be pakeitimų. Atsiliepime nurodyta, kad A. Z. skunde nepagrįstai, bandydamas išvengti atsakomybės, nurodo, jog vyko pas gydytoją atsiimti skaitmeninį ES Covid-19 pažymėjimą, nes A. Z. pateikė skundą elektroniniu būdu, todėl daroma išvada, jog jis naudojasi elektroninėmis priemonėmis, taip pat ir skaitmeninį ES „Covid-19“ pažymėjimą turėjo galimybę atsisiųsti elektroniniu būdu. A. Z. pateikti duomenys apie tuo metu gydytą traumą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis du kartus vyko pas gydytoją ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvažiavo į kiemą, šalia kurio yra gydymo įstaiga, nepaisydamas draudžiamojo kelio ženklo. A. Z. nepateikė neįgalumą patvirtinančio dokumento, o pateikė, kaip pats nurodo, užsienio kalba (tikėtina norvegų kalba) parašytą išrašą apie patirtą traumą (kojos lūžimą) ir jos gydymą. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, jog neįgaliesiems taikomos išimtys tada, kai asmuo turi neįgalumą patvirtinantį dokumentą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo A. Z. taikyti kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 303 p. numatytų kelio ženklo neįgaliesiems nustatytų išimčių. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra privačios nuosavybės žemės sklypas, kuriame kelio ženklas Nr. 303 yra pastatytas suderinus su policija, t. y. taip kaip numatyta kelio ženklų įrengimo taisyklėse.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu A. Z. skundą palaikė bei paaiškino, kad elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad jį nori už kažką nubausti. Jis nuvyko į policiją ir pateikė prašymą nurodyti už ką, kur ir dėl ko jis baudžiamas. Jis gavo nuotraukas, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti pažeidimo vietos, ar jis tikrai pažeidė kažką. Jis „Covid“ pažymėjimo negalėjo atsisiųsti elektroniniu būdu, nes jis Lietuvoje neturi banko sąskaitos, taip pat „Registrų centro“ elektroninio parašo. Šiuo metu jis yra neįgalus, nes (duomenys neskelbtini) patyrė traumą. Jis turėjo teisę ten statyti automobilį, nes Norvegijoje jam suteiktas neįgalumas nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d. Į (duomenys neskelbtini) kliniką jis vyko du kartus. Vieną kartą automobilį pastatė prie pat klinikos, o kur kitą kartą, nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojai iš miesto savivaldybės yra išsipirkę kiemo teritoriją. Šalia jų kiemo yra (duomenys neskelbtini) klinika ir jų kieme visi (duomenys neskelbtini) klientai statosi automobilius. Gyventojai nusprendė pasistatyti ženklą Nr. 303 ir jį suderino su Kelių policija. Jiems buvo atsiųstos kitų asmenų automobilių nuotraukos, kuriose užfiksuotos pastatytos kelio ženklo Nr. 303, ribose. Meta duomenų pridėta nebuvo. Jie vadovavosi asmens pateiktais duomenimis ir sprendė, kad nuotraukos padarytos iš (duomenys neskelbtini) gyventojo gyvenamosios vietos. Asmuo turėjo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gauti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. Z.
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Nors automobilio nuotrauką atsiuntė (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojas, tačiau nėra duomenų apie jos darymo laiką ir vietą, o nuotraukos turinys neinformatyvus vietos nustatymo aspektu. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų patikimai konstatuoti, kad nuotraukose užfiksuotas A. Z. naudojamas automobilis yra nutarime nurodytoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Taigi siekiant nustatyti, ar galimai padaryto pažeidimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apžiūrėti įvykio vietą, jos duomenis palyginti su nuotraukoje užfiksuotais duomenimis, apklausti liudytoją, padariusį nuotraukas, galimai nustatyti, iš kokios vietos padarytos nuotraukos, taip pat įvertinti A. Z. nurodytą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) jam suteiktas neįgalumas nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d. (jam pateikus į lietuvių kalbą išverstus dokumentus), suteikiantis galimybę įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir kt.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5716-2022 naikinamas, administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5716-2022 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.