Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-21 · Byla Nr. TS-57-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
TS-57-716/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-57-716/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gegužės 28 gautas A. G. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis su komisijos nutarimu nesutinka, nutarimas neteisėtas, netinkamai vartojamos sąvokos. Pareiškėjas teigia, jog Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodika nustatyta, kad priklauso vidutinės rizikos grupei - 77 balai. Tačiau Komisijos nutarime rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyti objektyvus ir pagrindžiantis motyvai dėl ko lygtinis paleidimas buvo netaikytas. Nurodo, kad neteisėtu skundžiamą nutarimą daro Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimai, Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti teisingumo principo įgyvendinimo klausimą, t.y. vykdyti teisingumą, Komisijos nutarime nėra įvardyta jokia konkreti aplinkybė (tiek teisiniu tiek moraliniu aspektu), kas suteiktų realų pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos ištaigos. Tai galima interpretuoti, kad sprendimas priimtas remiantis vien tik deklaratyviu požiūriu. Pažymi, kad jis įsipareigoja teismui nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų. Teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suprato savo netinkamo elgesio ir mąstymo pasekmes, bausmės atlikimo metu tinkamai reagavo į reabilitacijos programas, realizuoti įgytus įgūdžius bus įmanoma laisvėje, įgyti įgūdžiai padės integruotis į visuomenę. Išvardintos aplinkybes visumoje sudaro pagrindą išleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisves atėmimo bausmės strategijos principas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas spręsdamas nuteistojo prašymą (šiuo atveju skundą) atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad A. G. nuteistas 2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – jam skirta subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, ši bausme subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 18 d. Plungės rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 9 MGL bauda, ir galutinė bausmė skirta 6 metai laisvės atėmimo su 9 MGL bauda. Bausmės pradžia 2015 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga 2021 m. spalio 15 d., 1/2 paskirtos bausmės atliks 2018 m. spalio 15 d.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais. Nutarimu atsižvelgta, kad A. G. ankščiau teistas 9 kartus, 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė. Dabartinį nusikaltimą įvykdė veikdamas su bendrininkais, pasidavęs jų įtakai. Kaltę prisiima pilnai. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 14 metų amžiaus. Nuteistasis darė vis sunkesnius nusikaltimus. Nėra pagrindo manyti, kad laisvės sąlygomis nuteistasis bus atsparus panašiam poveikiui. Pirminio psichologinio įvertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis minėjo, jog praeityje yra vartojęs heroiną, amfetaminą. Nuteistasis anksčiau yra vartojęs fizinį smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prieš teisėsaugos pareigūną (trenkė į veidą). Nuteistasis teigia suprantantis alkoholio bei narkotikų vartojimo žalą ir šiuo metu nevartojantis. Nuteistasis save vertina kaip visiškai subrendusį, tačiau šis vertinimas nėra pagrįstas, kadangi pastarasis nusikaltimas padarytas mažiau nei prieš trejus metus (nuteistajam buvo 29 metai), nėra aiškaus pagrindo manyti, kad nuteistasis tapo atsparus kitų kriminalinio pasaulio atstovų įtakai laisvėje. Pirminio psichologinio įvertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis 2 kartus korėsi kalėdamas Peru, tačiau abu kartus buvo išgelbėtas kameros draugo. Taip pat yra badavęs dėl manipuliacinių poreikių. Bausmės atlikimo metu dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos programose. 2017 - 2018 mokslo metais mokosi IV-oje gimnazijos klasėje; 2017 m. kovo 8 d. – 2018 m. birželio 7 d. dalyvavo ALFA kurse Vilniaus pataisos namuose; 2017 m. vasario 6 d. – 2018 m. kovo 13 d. dalyvavo „įžanginėje grupėje“; 2018 m. kovo 6 d. – 2018 m. kovo 27 d. dalyvavo ir baigė programą „Agresijos ir auto - agresijos valdymas“. Bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, už ką buvo nubaustas, skatintas nebuvo. Šiuo metu nuteistojo įsiskolinimas siekia 1360,04 Eur sumą, skolos negrąžina. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei -77 balai, iš jų 45 balui yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 32 balai - dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Tokie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje. Teismas neturi pagrindo netikėti komisijos išvadomis apie asmens emocinę gerovę – nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, socialinius ryšius palaiko su šeimos nariais bei drauge. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad A. G. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. nepriklauso žemos rizikos grupei, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Asmuo bausmės vykdymo metu net 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus, turi galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad jau po skundžiamo nutarimo priėmimo A. G. 2018 m. birželio 6 d. vėl buvo baudžiamas už pataisos įstaigų vidaus taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, laisvėje padarytų nusikaltimų skaičių ir turinį šiuo metu galima daryti vienareikšmę išvada, jog A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu A. G. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog A. G. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir nenusižengs. Dėl to šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį auklėti ir prižiūrėti neizoliuotai nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, nuteistojo asmenybė, elgesys.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, žalos atlyginimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nuteisimo ir bausmės atlikim metu, likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis A. G. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad A. G. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 59 - 93 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

A. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas