Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1205-624/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-21
Bylos Nr.: A-1205-624/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00058-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas: G. E. E.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius

Kategorijos

13.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1205-624/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00058-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. E. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. E. E. skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos Panevėžio skyrius) 2015 m. vasario 9 d. raštą Nr. 2D-1990-(18.2) ir atsakovą įpareigoti techniškai trumpiausiu terminu pareiškėjui pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b. l. 2–4).

Paaiškino, kad 2015 m. sausio 9 d. su skundu Nr. 2 kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio skyrių, kuriuo prašė patikrinti skunde išdėstytas aplinkybes, nustačius pažeidimus, juos pašalinti, o skundą atmetus – pateikti UAB „Sigitos balansai“ statinio Konservavimo darbų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) kopiją. Paaiškino, kad Aprašas nebuvo derintas su pareiškėju, nors, pareiškėjo įsitikinimu, privalėjo būti derinamas. Inspekcijos Panevėžio skyriui adresuotame skunde pareiškėjas išsakė savo nuomonę, kad statytojo UAB „Sigitos balansai“ atliekami darbai ir veiksmai (langų angų sienose užtaisymas įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu, medžiagų stogo konservavimo darbams atlikti užsakymas) byloja apie vykdomus statybos, o ne konservavimo darbus. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-1990-(18.2) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir raštas) informavo pareiškėją, kad visi Apraše numatyti konservavimo darbai pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedo 8.1 punkto reikalavimus užtikrina sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų, taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos statytojui derinti Aprašo su kaimyninio sklypo savininkais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, raštu atsakovas atsisakė pareiškėjui pateikti minėtojo Aprašo patvirtintą kopiją. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo raštu, teigė, kad atsakovas neatsakė pareiškėjui į keliamus klausimus, tai yra į tai, kad UAB „Sigitos balansai“ atliekami darbai negali būti priskiriami konservavimo darbams, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skundžiamame rašte pareiškėjui nurodė visus UAB „Sigitos balansai“ statinio Apraše numatytus atlikti statinio konservavimo darbus, teisės aktą, nustatantį procedūras bei darbų apimtį, kurią reikia atlikti sustabdžius statinio statybą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, vykdymo tvarką. Skundžiamame rašte nurodė, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad Aprašas turi būti derinamas su kaimyninio sklypo savininku, kai neišlaikytas norminis atstumas. Teigė, kad skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (b. l. 107–112) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kuriame yra UAB „Sigitos balansai“ priklausantis nebaigtas statyti statinys. 2015 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė skundą Nr. 2 atsakovui, kuriame nurodė, kad UAB „Sigitos balansai“ vykdomi darbai ir veiksmai, tai yra tokie, kaip langų angų užtaisymas sienose, įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu, bei medžiagų stogo užtaisymo darbams atlikti užsakymas, rodo, kad UAB „Sigitos balansai“ vykdo statybos, o ne konservavimo darbus. Teigė, kad UAB „Sigitos balansai“ Aprašas pareiškėjui nebuvo pateiktas, nors turėjo būti suderintas su pareiškėju. Skunde prašė patikrinti nurodytas aplinkybes, o joms pasitvirtinus, imtis įstatymo numatytų veiksmų akivaizdžiam pažeidimui pašalinti. Jei skundas būtų atmestas, pareiškėjas prašė jam pateikti UAB „Sigitos balansai“ Aprašo kopiją. Atsakovas į pareiškėjo skundą atsakė 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-1990-(18.2.) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konservavimo darbų“. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar Inspekcijos Panevėžio skyrius, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ištyrė pareiškėjo skundą ir, ar atsakydamas į skundą 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-1990-(18.2.), vykdė Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bylos duomenys patvirtino, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovas nustatė ir skundžiamame rašte pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Inspekcijos Panevėžio skyriuje buvo gautas UAB „Sigitos balansai“ 2014 m. gruodžio 11 d. prašymas leisti atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konservavimo darbus, kartu pateiktas Aprašas, kuriame, be kitų privalomų nurodyti duomenų, nustatyti ir apibūdinti konservavimo darbai, kuriais iš esmės detalizuoti stogo konservavimo (stogo dangos iš profiliuotos stogų lakštų uždengimas, pabaigti likusią neuždengtą stogo dalį; stogo elementų (parapetų, vėjalenčių, karnizų-laštakių) montavimas; lietaus nuvedimo sistemos montavimas; kamino ir ventiliacijos kanalų apskardinimas) ir lauko sienų konservavimo darbai (esamų keramzitbetonio blokų siūlių užsandarinimas hermetikais atspariais atmosferos poveikiams; langų angų sienose užtaisymas įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu). Rašte taip pat nurodyta, kad Inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis specialistas 2014 m. gruodžio 23 d. statytojui UAB „Sigitos balansai“ leidimą atlikti statinio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje konservavimo darbus Nr. LKD-50-141223-00002 (toliau – ir Leidimas).

Skundžiamame rašte išvardindamas visus Apraše numatytus konservavimo darbus, tame tarpe ir tokius darbus, kaip langų angų sienose, įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu, užtaisymas, dėl kurių vykdymo kilo abejonės pareiškėjui, bei nurodydamas, kad Apraše nurodyti konservavimo darbai yra susiję su sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsauga nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų bei įvardindamas teisės aktą, nustatantį reikalavimus konservavimo darbams, atsakovas iš esmės atsakė į pareiškėjo skundą. Skundžiamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog Leidimo pagrindu leistų atlikti konservavimo darbų apimtis bei turinys atitinka teisės aktų nuostatas, konkrečiai Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (toliau – ir STR 1.08.02:2002) 5 priedo 8.1. punkto reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-105-812-2015 (buvęs Nr. 2-5969-812/2014) 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė laikinąją apsaugos priemonę kita ir uždraudė atsakovui UAB „Sigitos balansai“ atlikti statybos darbus statinyje (duomenys neskelbtini) Panevėžyje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje bei leido atsakovui UAB „Sigitos balansai“ atlikti paminėto statinio konservavimo darbus statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos leidimą. Pagal STR 1.08.02:2002 (2014 m. sausio 1 d. redakcija) 31 punktą, sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai Statinio konservavimo tvarkos aprašu (STR 1.08.02:2002 5 priedas) nustatyta tvarka ir atvejais. Paminėta teismo nutartimi teismui uždraudus statinio statybą, UAB „Sigitos balansai“ buvo leista atlikti statinio konservavimo darbus, todėl tokių darbų atlikimui taikytinos Statinio konservavimo tvarkos aprašo, išdėstyto STR 1.08.02:2002 5 priede, nuostatos, nustatančios procedūras bei darbų apimtį, kurią reikia atlikti sustabdžius naujo statinio statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinierines sistemas, inžinierinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio ir užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, vykdymo tvarką (1 p.)

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų lingvistinis vertinimas leido daryti išvadą, kad statytojo pareigos – pateikti dokumentus – įgyvendinimas sietinas su dokumentų pateikimu Inspekcijai. Nei minėtoji teisės norma, nei statinio konservavimo tvarką reglamentuojantis Statinio konservavimo tvarkos aprašas nenustato pareigos statytojui suderinti Inspekcijai pateikiamo statinio konservavimo projekto su žemės sklypu, kuriame atliekami statybos darbai, besiribojančių aplinkinių ar kitų žemės sklypų savininkais, be to, tokios pareigos įgyvendinimas nėra nustatytas ir Inspekcijos specialistui, nagrinėjančiam statytojo pateiktus dokumentus, siekiant gauti leidimą atlikti konservavimo darbus; nei vėliau, kai yra išduotas leidimas atlikti statinio konservavimo darbus. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nurodytus dokumentus UAB „Sigitos balansai“ 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė Inspekcijos Panevėžio skyriui. Pažymėta, kad pareiškėjo skunde teismui paminėto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR 1.07.01:2010), 10 priedo 1 punktas, nustatantis pareigą statytojui iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, gauti šių subjektų rašytinius pritarimus projektu, jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų, nagrinėjamu atveju nėra taikytinas. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad UAB „Sigitos balansai“ išduotas Leidimas atlikti tik statinio konservavimo, o ne statybos darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsniu, bei STR 1.08.02:2002 5 priedo Statinio konservavimo tvarkos aprašo nuostatomis, nurodė, kad statyba negalėtų būti tapatinama ir laikytina statinio konservavimo darbais. Akcentuota, kad minėtose teisės normose aiškiai nustatomas konservavimo darbų atlikimo etapiškumas, t. y. konservavimo darbai gali būti atliekami tik tuomet kai sustabdomi statybos darbai ir gaunamas kompetentingo subjekto, šiuo atveju – Inspekcijos – leidimas atlikti statinio konservavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, neturėjo pagrindo vadovautis STR 1.08.02:2002 1 priedo, kuris reglamentuoja statybos darbų sritis.

Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto, Statinio konservavimo tvarkos aprašo 8 punkto (8.1 p.) normos įpareigoja leidimą išduodantį Inspekcijos specialistą atlikti statytojo pateikiamame Statinio konservavimo tvarkos apraše nurodytų konservavimo darbų turinio ir apimties atitikties vertinimą, atsižvelgiant į STR 1.08.02:2002 5 priedo Statinio konservavimo tvarkos aprašo reikalavimus. UAB „Sigitos balansai“ atsakovui pateikė Aprašą, kuriame nurodyti stogo ir lauko sienų konservavimo darbai, kurių paskirtis ir mastas patvirtino konservavimo darbų paskirtį – apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, o Inspekcijos Panevėžio skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. išdavė UAB „Sigitos balansai“ Leidimą atlikti statinio konservavimo darbus. Šie dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys. Apraše nurodytų darbų įvykdymą patvirtino vėliau atsakovo atlikto faktinių duomenų patikrinimo metu surašytas ir teismui pateiktas 2015 m. vasario 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-123-(18.31.). Minėtame akte, patikrinimą atlikusi Inspekcijos Panevėžio skyriaus specialistė nustatė atliktus pastato konservavimo darbus, kuriuos aprašė ir nurodė, kad stogas uždengtas pilnai, neuždengtų vietų iš vidaus neužfiksuota; apskardintas parapetas ir kaminas; įstatyti langai visose esamose sienų angose, viso 8 vnt. – 2 vnt. pirmame aukšte ir 6 vnt. antrame aukšte, langai plastikiniai, rudos spalvos su stiklo paketais.

Nenuginčytų ir galiojančių aukščiau paminėtų dokumentų pagrindu daryta išvada, kad atsakovas skundžiamame rašte pagrįstai UAB „Sigitos balansai“ atsakovui pateiktame Statinio konservavimo tvarkos apraše nurodytus statinio stogo ir lauko sienų konservavimo darbus įvardijo kaip atitinkančius rašte paminėto teisės akto reikalavimus, keliamus konservavimo darbams. Byloje nustatyta, kad UAB „Sigitos balansai“ pagal Leidimą atliktų darbų apimtis neviršijo minėtame Apraše nustatytų darbų apimties. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas skunde Nr. 2 atsakovui ir teisme, paaiškindamas, kad UAB „Sigitos balansai“ priklausančio pastato sienose esančios langų angos yra užtaisytos įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu bei atlikti kiti Apraše nurodyti darbai.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsniu, Inspekcijai priskirtina atlikti statybos valstybinę priežiūrą (1 p.), kurią, be kitų sudėtinių veiklų, apima statybos dalyvių veiksmų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimas (8 str. 2 d. 3 p.), Teritorijų planavimo įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimas (8 str. 2 d. 7 p.), asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu nagrinėjimas (8 str. 2 d. 9 p.). Inspekcijos Panevėžio skyrius, atlikdamas jo kompetencijai priskirtinas funkcijas, vadovaujasi ne tik paminėtais teisės aktais, bet ir jo veiklą reglamentuojančiais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatais, patvirtintais Inspekcijos viršininko 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-475 (2014 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1V-133 redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 9.12 punktą, Inspekcijos Panevėžio skyrius Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja skundus ir pranešimus, susijusius su statybos procesu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 8, 25 straipsniais. Pažymėta, kad asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo tvarką nustato Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų patarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. IV-5 (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Teismas vadovavosi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 5 ir 6 punktų nuostatomis.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 9 d. kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio skyrių su skundu, kuriame išreiškė abejonę, ar UAB „Sigitos balansai“ atliekami darbai pagrįstai laikytini konservavimo, o ne statybos darbais, prašė tai patikrinti ir imtis veiksmų, siekiant nustatytus pažeidimus pašalinti; tuo atveju, jei skundas būtų netenkintas – pateikti Aprašo kopiją. Administracinė procedūra, Viešojo administravimo įstatymo prasme, suprantama, kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (19 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, nustato, jog administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovo raštas vertinamas kaip tinkamas administracinės procedūros sprendimą įforminantis dokumentas pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog jį priimant, Inspekcijos Panevėžio skyrius laikėsi esminių administracinei procedūrai keliamų reikalavimų, tame tarpe ir nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 23 bei 31 straipsniuose. Inspekcijos Panevėžio skyrius, nepraleisdamas nustatyto termino, 2015 m. vasario 9 d. skundžiamu raštu atsakė į pareiškėjo skundą, jį pagrįsdamas objektyviais faktiniais duomenimis, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su Leidimo išdavimu UAB „Sigitos balansai“, pagal Aprašą nurodė konservavimo darbų apimtį, bei Apraše įvardijamus darbus kvalifikavo kaip konservavimo darbus, paminėdamas konkrečią teisės normą, nurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarką. Todėl buvo daroma išvada, kad skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėta, kad pareiškėjas nei skunde Inspekcijos Panevėžio skyriui, nei teisme nekelia ginčo, kad UAB „Sigitos balansai“ vykdė Apraše nenumatytus darbus. Aplinkybę, kad UAB „Sigitos balansai“ atliko būtent Apraše numatytus darbus, patvirtino jau minėtas faktinių duomenų patikrinimas vietoje.

Daryta išvada, kad Inspekcijos Panevėžio skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir priėmęs skundžiamą raštą nepaneigė ir nesuvaržė pareiškėjo teisių. Viešojo administravimo subjektas, realizuodamas jam suteiktus įgaliojimus patikrino pareiškėjo pateiktą informaciją, ją įvertino ir veikdamas pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priėmė skundžiamą raštą, kuris nors ir neatitiko pareiškėjo valios, savaime nereiškia, kad jis yra neteisingas ir pažeidžiantis teisės aktų nuostatas. Taigi, atsakovas nėra saistomas pareiškėjo įsitikinimų ar prašymų atlikti tam tikrus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašė, atmetus jo skundą, pateikti UAB „Sigitos balansai“ Aprašo kopiją, tačiau teisės aktai atsakovo iš esmės neįpareigoja vykdyti tokį pareiškėjo prašymą. Atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, konkrečiai Teritorijų planavimo įstatymas ir STR 1.08.02:2002 5 priedo Statinio konservavimo tvarkos aprašas nenustato įpareigojimo atsakovui pateikti suinteresuotiems asmenims kitų asmenų parengto Aprašo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos. Atsakovas skundžiamame rašte iš esmės nurodė Apraše numatytų konservavimo darbų apimtį bei turinį, pasisakė dėl jų atitikties rašte nurodytam teisės aktui, todėl Aprašo kopijos nepateikimas pareiškėjui negalėtų būti laikytinas pažeidimu, lemiančiu skundžiamo rašto neteisėtumą. Byloje nėra duomenų, įrodančių neigiamų padarinių atsiradimo faktą pareiškėjui, kuriuos būtų sukėlęs Aprašo kopijos nepateikimas, be to, pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidė ar galėjo pažeisti atsakovas, nepateikdamas kito asmens atlygintinai parengto Aprašo, su kurio turiniu atsakovas supažindino pareiškėją skundžiamame rašte, kopijos.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą raštą, vadovavosi teisės aktais bei nepažeidė teisės aktuose numatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. E. E. apeliaciniu skundu (b. l. 115–120) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde akcentavo, kad kiekviena atsakymo išvada, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų teigiama ar neigiama, privalo būti teisiškai argumentuota, nurodant įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriuo remiantis tokia išvada padaryta. Pareiškėjas neprašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovą priimti kitokį, jam palankų sprendimą. Skundo dalyką ir pagrindą nustato pareiškėjas, todėl visas procesas turėjo vykti pareiškėjo skundo apibrėžtose ribose, tiriant ir sprendime pasisakant vieninteliu klausimu: ar atsakovo 2015 m. vasario 9 d. Rašte Nr.2D-1990-(18.2) padarytos išvados yra teisiškai pagrįstos, t. y. ar Rašte nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovautasi priimant administracinės procedūros sprendimą. Nei vienas skundo reikalavimas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtas, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, šiurkštus Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pažeidimas, visiškai netaikant joje esančios materialinės normos, ABTĮ 81 straipsnio pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimą, kuris iš viso nenagrinėtinas byloje, t. y. stengėsi įrodyti, kad neteisėti statybos darbai laikytini teisėtais statinio konservavimo darbais, tačiau tai darė ignoruodamas protingumo principą, selektyviai ir išskirtinai subjektyviai taikydamas galiojančius teisės aktus taip, kad pagrįstų išankstinę nuostatą, jog aiškūs statybos darbai yra ne statybos darbai vien todėl, kad jie įvardinti konservavimo darbais.

Iš esmės klausimą dėl konservavimo sprendė ir išsprendė ne bendrosios kompetencijos teismas, bet visa apimtimi atsakovas, todėl teismas pirmiausia privalėjo patikrinti, ar turėjo atsakovas teisę išduoti leidimą statinio konservavimui. Atsakovas jokio turinio statinio konservavimui leidimo išduoti negali, nes tokios teisės jam galiojantys teisės aktai nenustato.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti, ar vadinamais statinio konservavimo darbais nesiekiama tęsti teismo uždraustus statybos darbus. Pareiškėjo teigimu, statybos darbais konservavimo darbų atlikti negalima, nes bendrosios kompetencijos teismas nutarties uždrausti atlikti statybos darbus nėra panaikinęs. Į konservavimo projektą perkelti visi statybos darbai.

Teigia, kad neprivalo ginčyti leidimų konservavimui, nes skunde nereikalavo priimti kitokio sprendimo, o reikalavo tik nurodyti teisės aktus, kuriais remdamasis atsakovas priėmė sprendimą. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad gretimo sklypo savininkas projekto su pareiškėju neprivalėjo derinti, kadangi stogo parapetai pereina į pareiškėjo teritoriją 25 ir daugiau cm.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 128–131) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino pareiškėjo išsakytus argumentus, atsakovo pateiktus įrodymus, ir, visapusiškai išnagrinėjęs bylos medžiagą ir ginčui aktualias teisės normas, pagrįstai nusprendė, kad Inspekcijos Panevėžio skyrius laikėsi esminių administracinei procedūrai keliamų reikalavimų, tame tarpe ir nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 23 bei 31 straipsniuose. Inspekcijos Panevėžio skyrius, nepraleisdamas nustatyto termino, Raštu atsakė į pareiškėjo skundą, jį pagrįsdamas faktiniais duomenimis, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su Leidimo išdavimu UAB „Sigitos balansai“, pagal Aprašą nurodė konservavimo darbų apimtį, Apraše įvardijamus darbus kvalifikavo kaip konservavimo darbus, paminėdamas konkrečią teisės normą, nurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarką, todėl Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybės padarė teisingą išvadą, kad Inspekcijos Panevėžio skyrius išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmęs skundžiamą Raštą nepaneigė ir nesuvaržė pareiškėjo teisių. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, teisės normų aiškinimo ir taikymo, tačiau teisiškai nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr. 2D-1990-(18.2.) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konservavimo darbų“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą pateikti pareiškėjui atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą raštą, vadovavosi teisės aktais bei nepažeidė teisės aktuose numatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi pareiškėjas skundą grindė tuo, jog, jo teigimu, atsakovo 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr.2D-1990-(18.2) padarytos išvados nėra teisiškai pagrįstos, t. y. atsakovas nenurodė konkrečių teisės aktų, kuriais šiuo atveju buvo vadovaujamasi.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kuriame yra UAB „Sigitos balansai“ priklausantis nebaigtas statyti statinys. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-105-812-2015 (buvęs Nr. 2-5969-812/2014) 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė laikinąją apsaugos priemonę kita ir uždraudė UAB „Sigitos balansai“ atlikti statybos darbus statinyje (duomenys neskelbtini) Panevėžyje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, taip pat leido UAB „Sigitos balansai“ atlikti paminėto statinio konservavimo darbus statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos leidimą (b. l. 48–54). Pareiškėjas G. E. E. 2015 m. sausio 9 d. pateikė skundą Nr. 2 atsakovui Inspekcijos Panevėžio skyriui, nurodydamas, kad UAB „Sigitos balansai“ vykdomi darbai ir veiksmai, tai yra tokie, kaip langų angų užtaisymas sienose, įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu, bei medžiagų stogo užtaisymo darbams atlikti užsakymas, rodo, kad UAB „Sigitos balansai“ vykdo statybos, o ne konservavimo darbus. Teigė, kad UAB „Sigitos balansai“ statinio konservavimo darbų tvarkos aprašas pareiškėjui nebuvo pateiktas, nors turėjo būti suderintas su pareiškėju. Skunde prašė patikrinti nurodytas aplinkybes, o joms pasitvirtinus, imtis įstatymo numatytų veiksmų akivaizdžiam pažeidimui pašalinti. Jei skundas būtų atmestas, pareiškėjas prašė jam pateikti UAB „Sigitos balansai“ Aprašo kopiją. Atsakovas Inspekcijos Panevėžio skyrius į pareiškėjo skundą atsakė 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-1990-(18.2.). Atsakovas skundžiamame rašte pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Inspekcijos Panevėžio skyriuje buvo gautas UAB „Sigitos balansai“ 2014 m. gruodžio 11 d. prašymas leisti atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konservavimo darbus, kartu pateiktas Aprašas. Inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis specialistas 2014 m. gruodžio 23 d. statytojui UAB „Sigitos balansai“ Leidimą. Rašte taip pat nurodyta, kad visi Apraše numatyti konservavimo darbai pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 5 priedo 8.1 punkto reikalavimus užtikrina sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų. Pažymėta, jog jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad Aprašas turi būti derinamas su kaimyninio sklypo savininku, kai neišlaikytas norminimas atstumas, o taip pat pateikiamas Aprašo nuorašas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šį Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2015 m. vasario 9 d. raštą ir įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo skundą, kadangi, pareiškėjo teigimu, skundžiamame rašte atsakovas neatsakė pareiškėjui į keliamus klausimus, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

Iš pareiškėjo Inspekcijos Panevėžio skyriui teikto dokumento, įvardinto skundu, turinio matyti, kad pareiškėjas juo teigė statinyje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esant atliktiems ne konservavimo, o statybos darbams, kurie yra sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, ir prašė nurodytus faktus patikrinti, jiems pasitvirtinus – imtis veiksmų pažeidimui pašalinti, o netenkinus skundo – pateikti Aprašo nuorašą arba sudaryti galimybę pasidaryti jo nuorašą.

Viešojo administravimo įstatymas nustato, kad asmenų prašymus, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d., 14 str. 1 d.). Tuo tarpu asmenų skundus (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti), ir pranešimus (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15–16 d., 14 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su, kaip buvo teigiama, pažeistų teisėtų interesų gynimu, turėjo būti nagrinėjami laikantis reikalavimų, reglamentuojančių tokią administracinę procedūrą, o prašymas dėl Aprašo nuorašo – pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Konservavimo darbai šiuo atveju buvo atliekami teismo leidimu ir nustatyta tvarka: kaip jau minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-105-812-2015 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė laikinąją apsaugos priemonę kita, uždraudė UAB „Sigitos balansai“ atlikti statybos darbus statinyje (duomenys neskelbtini) Panevėžyje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje bei leido UAB „Sigitos balansai“ atlikti paminėto statinio konservavimo darbus statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos leidimą (b. l. 48–54). Procedūras bei darbų apimtį, kurią reikia atlikti sustabdžius naujo statinio statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, vykdymo tvarką nustato STR 1.08.02:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 5 priedas Statinio konservavimo tvarkos aprašas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Sigitos balansai“, vykdydami apylinkės teismo nutartį, 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė Inspekcijos Panevėžio skyriui prašymą leisti atlikti statinio konservavimo darbus (b. l. 20), kartu su prašymu pateikė Statinio (jo dalies) konservavimo darbų aprašą (b. l. 24–26). Inspekcija statytojui UAB „Sigitos balansai“ išdavė Leidimą atlikti statinio konservavimo darbus, kuriuos leidžiama atlikti statinio (jo dalies), pavadinimu – administracinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, kurio paskirtis administracinė, adresu: Panevėžio m. sav., Panevėžys, (duomenys neskelbtini) konservavimo darbus pagal prie prašymo pridėtą statinio (jo dalies) konservavimo darbų aprašymą (b. l. 21). Apraše nurodyti stogo konservavimo darbai: stogo dangos iš profiliuotos stogų lakštų uždengimas; stogo elementų (parapetų, vėjalenčių, karnizų – laštakių) montavimas; lietaus nuvedimo sistemos montavimas; kamino ir ventiliacijos kanalų apskardinimas; ir lauko sienų konservavimo darbai: esamų keramzitbetonio blokų siūlių užsandarinimas hermetikais, atspariais atmosferos poveikiams; langų angų sienose užtaisymas įstatant langų rėmus iš plastiko su stiklo paketu. Apraše nurodytų darbų vykdymą patvirtina atsakovo pateiktas 2015 m. vasario 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-123-(18.31.) (b. l. 66–70).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde Nr. 2 nurodė apie atliekamus statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, darbus, kurie yra numatyti Apraše ir leisti atlikti nenuginčytu Leidimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos Panevėžio skyriui nebuvo pagrindo dėl šių darbų konstatuoti pažeidimo ir imtis veiksmų jį pašalinti, yra pagrįsta.

Taip pat Inspekcijai nebuvo pagrindo nustatyti pažeidimą dėl to, kad Aprašas nebuvo derintas su pareiškėju: toks veiksmas nėra nenumatytas nei teismo, kuris leido atlikti konservavimo darbus, nutartyje, nei statinio konservavimo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2015 m. vasario 9 d. sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. sausio 9 d. skundą, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįsta.

Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2015 m. vasario 9 d. rašte išdėstytas sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, atsisakyta pateikti Aprašo kopiją, nėra tinkamai pagrįstas: atsakovas, atsisakęs tenkinti tokį prašymą, pateikė nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, tačiau neįvardijo, kokia konkrečiai šio įstatymo norma vadovavosi, kokiems prašomiems pateikti duomenims taikytinas šiuo teisės aktu nustatytas režimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kaip nustato jo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalis, tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, o asmens duomenys šio įstatymo prasme – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta pateikti Aprašo kopiją, yra nemotyvuota, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuos turi atitikti individualus administracinis aktas, todėl naikintina. Iš naujo pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma pateikti Aprašo kopiją, nagrinėti atsakovui neperduodama, kadangi Aprašo kopija pareiškėjui buvo pateikta šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl toks veiksmas (prašymo nagrinėjimas iš naujo) jau nebeturėtų prasmės.

Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: naikinamas Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr. 2D-1990-(18.2) išdėstyto sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui pateikti Aprašo kopiją. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iki 2015 m. kovo 19 d. galiojusių Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. E. E. sumokėjo 14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą advokato padėjėjui P. P.. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.10 punktais, maksimali suma už advokato padėjėjo parengtą apeliacinį skundą, jam dalyvavus pirmosios instancijos teisme, yra 951,73 Eur. Taigi, pareiškėjo prašoma suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija numatytos Rekomendacijose.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui ir 1 200 Eur už skundo parengimą advokato padėjėjui P. P.. Vadovaujantis iki 2015 m. kovo 19 d. galiojusių Rekomendacijų 5 ir 8.2 punktais, maksimali suma už advokato padėjėjo parengtą skundą yra 720 Eur. Taigi, šiuo atveju maksimali pareiškėjui priteistina suma už skundą pirmosios instancijos teismui yra 720 Eur.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo priteistina 25 proc. jo patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų – t. y. 253,25 Eur ((14+250+29+720)/4).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo G. E. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo G. E. E. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. 2D-1990-(18.2) išdėstytą sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti G. E. E. prašymą pateikti statinio konservavimo darbų tvarkos aprašo kopiją.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. E. E. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 253,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus, dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasVeslava Ruskan