Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.8.-264-813/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
A2.8.-264-813/2016
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00208-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-264-813/2016Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00208-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 48.5.; 52.2 (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 21 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, ruošdamasis nagrinėti B. L. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje B. L. 2016 m. kovo 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. 1 d. Protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad B. L. 2016-03-02 apie 17.30 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), pardavinėjo alų ir kitus alkoholinius gėrimus žmonėms, taip gaudama pajamų. Leidimo verstis komercine veikla neturėjo. Tokiais veiksmais B. L. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš čia matyti, jog paminėta norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nurodyti kokius teisės aktus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Tinkamai nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurias asmuo pažeidė, būtų sudarytos kliūtys atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

2016 m. kovo 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 22P-53418502-16 yra nekonkretus, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas joks teisės aktas, kuris nustatytų reikalavimą turėti licenciją (leidimą) prekybai protokole nurodytais alkoholiniais gėrimais ir kurio reikalavimus atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pažeidęs. Teismas pažymi, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu suformuluotas itin abstrakčiai, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada, kam, už kokią kainą ir kiek protokole nurodytų alkoholinių gėrimų B. L. pardavė ir kiek konkrečiai pajamų iš to gavo. Prekybos faktas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad B. L. pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo ir paaiškino, jog siekė užsiimti prekyba ir gauti pajamų dėl sunkios materialinės padėties.

Tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo ji yra kaltinama, būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-264-813/2016 grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-264-813/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Atšaukti teismo posėdį, paskirtą 2016-03-30 d. 10.00 val.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kantaravičius