Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atmestas A. S. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1575 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. Nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. spalio 14 d., 2/3 bausmės atliko – 2020 m. vasario 14 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – 4 mėnesiai ir 15 dienų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo teismui argumentai

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

3. Teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės jau įvertino aplinkybes, kurias nuteistasis pakartotinai nurodo ir šiame skunde, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

4. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą

5. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (tokią dalį atliko dar 2020 m. vasario 14 d.), kas reiškia esant išpildytą vieną iš formaliųjų sąlygų lygtiniam paleidimui taikyti.

6. Antra formalioji lygtinio paleidimo sąlyga yra maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

7. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėliau, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. liepos 20 d. 2022 m. balandžio 26 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. lapkričio 30 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, jų metu nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Čia dar tikslinga pabrėžti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams.

8. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Esamu atveju nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis A. S. įgijo pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą, taip pat siekė įgyti elektros įrenginių remontininko, suvirintojo elektra rankiniu būdu, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas, tęsią užsienio kalbos mokymąsi, 2014 m. – 2023 m. nuteistasis A. S. dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, pozityvaus užimtumo programose, tačiau tikslinga paminėti, kad jo įsitraukimas į rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą įvertintas kaip selektyvus. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai gyvenimo stiliaus ir draugų probleminėje srityje, nustatyta, kad jis pradėjo labiau atsirinkti bendravimo ratą. Skunde nuteistasis, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, taip pat kitas byloje nustatytas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybe, tvirtina, kad yra pagrindas išvadai, jog jis padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir visi bausmės tikslai jau yra pasiekti. Visgi čia tikslinga atkreipti dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriama dar gana nemažai dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – oficialios darbinės patirties stygius, nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, priemonėmis, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo vertinimo stoka, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, tam tikros kontroliuojančio elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Paminėtina, kad atlikdamas savęs vertinimo užduotį A. S. neįžvelgė jokių probleminių sričių savo gyvenime, neidentifikavo jokių problemų, galimai besisiejančių su jo nusikalstama elgesio raiška, pastarasis teigė, kad atlikęs net ir didesnę nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, nesusidurs su didesniais sunkumais, kadangi nuolat jaučia šeimos palaikymą ir sulauks iš jų pagalbos. Galima matyti, kad tokios nuostatos atsispindi ir nuteistojo pateiktame skunde. Vis dėlto tikslinga atkreipti dėmesį, kad praeityje nuteistasis ne visuomet gebėjo tinkamais bei konstruktyviais būdais spręsti iškilusius sunkumus, patenkinti savo poreikius. Analizuodamas savo kritinę patirtį, nuteistasis taip pat vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius, minimizuoja savo nusikalstamą elgesį. Akivaizdu, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, lieka nepašalintos abejonės, kad lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus tinkami valdomi, o nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslus siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tam tikri apsauginiai veiksniai, kuriuos skunde mini ir nuteistasis, susiję su darbine veikla, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu, socialinių ryšių palaikymu su šeimos nariais ir artimaisiais, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo. Be to, šios aplinkybės egzistavo ir A. S. būnant laisvėje, tačiau tai pastarojo nesustabdė nuo teisei priešingo elgesio, todėl nėra pagrindo bausmės vykdymo procese juos vertinti kaip išskirtinius.

9. Nors nuteistasis skunde tikina, kad priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais A. S. susidūrė ir vėliau buvo nuteistas būdamas jauno amžiaus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Pabrėžtina, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir, kaip matyti, šiuo metu A. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymo. Tad vertinant šį faktą kartu su A. S. padarytų nusikalstamų veikų skaičiumi, didėjančiu jų pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu, galima daryti išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės, lygtinio paleidimo institutas nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės materialinės naudos motyvacija, matomas pasirinktų veikų sunkumo didėjimas. Teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

10. Iš nagrinėjamo skundo turinio galima matyti, kad nuteistasis iš esmės aptaria tik tuos duomenis, kurie jo asmenybę apibūdina būtent teigiamai, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, nėra pakankama daryti išvadą, jog A. S. elgesys sudaro realų pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė aplinkybes, iš kurių matyti, kad nepaisant įgyto išsilavinimo bei profesijų, yra stebima pakankamai silpna darbinė motyvacija laisvės atėmimo vietos įstaigoje (pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad teigiama darbinės veiklos nuostatų dinamika fiksuota tik nuo 2021 m., atsiradus pagrindui teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo), kas atitinkamai leidžia spręsti apie tai, kad A. S. yra būdingos tam tikros kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškos; aplinkybes dėl nenoro identifikuoti nusikalstamą elgesį lėmusius kriminogeninius veiksnius, jų buvimo neigimą; aplinkybes dėl iki šiol pilnai nepašalintų kriminogeninių poreikių, kurie turėtų būti koreguotini ir kt. Visi šie duomenys tiek atskirai, tiek visumoje buvo įvertinti tinkamai ir jų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi, pastarasis nebedaro drausmės pažeidimų, tačiau asmens byloje fiksuoti duomenys rodo, kad motyvacija spręsti elgesio problemas nebuvo nuosekli ir šiuo metu dar vis egzistuoja su nusikalstamo elgesio rizika susiję veiksniai, kurie gali būti koreguotini (tuo tikslu nuteistajam toliau rekomenduota dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonės, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą), tokiu būdu maksimaliai išnaudojant galimybes nusikalstamo elgesio rizikai sumažinti.

11. Pasisakydamas dėl skunde nurodytų duomenų, susijusių su nuteistajam diagnozuotomis ligomis, reikalingo gydymo, teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Nuteistojo teiginiai, kad tik būdamas laisvėje jis galėtų gauti geresnį gydymą, yra iš esmės deklaratyvūs, kadangi nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistajam nebuvo suteiktas reikalingas gydymas.

6. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Neginčytina, kad A. S. deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tokių pastangų negalima vertinti kaip pakankamai nuoseklių ir ilgalaikių, todėl nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Atitinkamai negalima aiškiai spręsti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, dėl ko nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Papildomai pažymėtina, kad skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurie mažesne apimtimi atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Teismas pabrėžia, jog kiekvieną nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai draudimo diskriminuoti ir precedentų privalomumo principų pažeidimų nepatvirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.