Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-491-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
1A-721-491-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
D. Š.
Baudžiamoji byla 1 A – 721 – 491 / 2009Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Danutė ŠvitinienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nuteistajam D. Š.,nuteistojo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. ir nubaustas :

pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 1 d. apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: beldėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą, triukšmavo, keikėsi šio namo laiptinėje, nukentėjusiajai T. M. jį sudrausminus, toliau keikėsi ir plūdosi, vėliau, išėjęs į lauką, pasiėmė šaligatvio plytos dalį, metė ją į minėto buto miegamojo kambario langą ir jį išdaužė, tuo padarydamas 100 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai T. M. bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam E. R. kumščiu nemažiau kaip du smūgius į galvą bei kitas kūno vietas ir ne mažiau kaip du kartus jam spyrė, taip nesunkiai sužalodamas E. R. ir palauždamas nukentėjusiojo valią priešintis, pagrobė 262,3 Lt bendros vertės jo turtą.

Šalies argumentai

Sprendžiant iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nuteistasis D. Š. prašo viešosios tvarkos pažeidimo epizode pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p., nes viešosios tvarkos pažeidimą jis padarė būdamas blaivus, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas teigia, kad jis buvo sulaikytas po dviejų valandų nuo nusikaltimo, todėl jeigu jis būtų buvęs neblaivus, tai patvirtintų jį sulaikę policijos pareigūnai. Kodėl nukentėjusioji T. M., liudytojai M. M. ir D. T. teigė, jog jis įvykio metu buvo neblaivus, jis nežino.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. Š. padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė bausmes ir jas subendrino. Apeliantas skundu iš esmės ginčija viešosios tvarkos pažeidimo epizode nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jo girtumą, bei jam paskirtos bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 60 str. 1 d. 9 p. įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. BPK 20 str., kuriame suformuluota įrodymų sąvoka, jų vertinimo principai ir taisyklės, įtvirtinta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Asmens apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas atliktus iškvėpto oro, kraujo, šlapimo, seilių ar kitų organizmo skysčių tyrimus. Tačiau, be atitinkamų tyrimų, asmens girtumą nustatyti galima ir pagal klinikinius požymius – nekoordinuotus jo kūno judesius, nerišlią kalbą, asmens agresyvumą, nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, reakcijos greitį ir kt. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad D. Š. girtumas 2009-05-01 epizode būtų nustatytas atlikus tam tikrus tyrimus. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas D. Š. apsvaigimą nuo alkoholio nustatė pagal jo klinikinius požymius, nurodytus proceso dalyvių parodymuose. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. M. parodė, kad įvykio metu D. Š. judesiai buvo nekoordinuoti, jis elgėsi agresyviai, keikėsi, buvo akivaizdžiai neblaivus, rankoje turėjo beveik tuščią sidro butelį (1 t., 1, 18, 21 b.l.). Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino nukentėjusiosios parodymus ir parodė, jog D. Š. judesiai įvykio metu buvo nekoordinuoti, jis buvo agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus, rankose turėjo beveik tuščią sidro butelį (1 t., 25 b.l.). Liudytojas D. T., pas kurį įvykio metu ir buvo atėjęs D. Š., ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog D. Š. tuo metu buvo neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, rankoje jis laikė beveik tuščią sidro butelį (1 t., 32 b.l.). Šiuos savo parodymus minėti asmenys patvirtino teisiamojo posėdžio metu (3 t., 37, 39 b.l.). Paminėti proceso dalyviai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visas jiems žinomas aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, jų parodymai, tame tarpe ir parodymai apie D. Š. girtumą, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji ir minėti liudytojai iki įvykio būtų susipykę su D. Š. ir proceso metu būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti jį, melagingai nurodant atitinkamas įvykio aplinkybes. Tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas. Minėti duomenys apie D. Š. girtumą ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK reikalavimų, o jų patikimumas patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Įvertinus visą tai, netikėti nukentėjusiosios T. M. bei liudytojų M. M. ir D. T. parodymais apie D. Š. girtumą įvykio metu pagrindo nėra, todėl, BPK 20 str. prasme, apylinkės teismas pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais, jais rėmėsi ir skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog apeliantas įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jo girtumą turėjo patvirtinti jį vėliau sulaikę pareigūnai. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad jį sulaikę policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sulaikymo metu nuo jo (apelianto) sklido stiprus alkoholio kvapas (1 t., 15-16, 27-30 b.l.). Taigi, D. Š. apeliaciniame skunde nurodyti asmenys, turėję patvirtinti jo girtumą, ikiteisminio tyrimo metu iš esmės tai ir padarė – patvirtino, kad jis po įvykio buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Vienok, sprendžiant, ar yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., vien apsvaigimo nuo alkoholio fakto nepakanka. Būtina nustatyti, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nusikalstamos veikos padarymo metu D. Š. turėjo keturias galiojančias administracines nuobaudas, iš jų vieną už administracinį teisės pažeidimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio (alkoholinių gėrimų vartojimas ar girto pasirodymas viešoje vietoje). Pažymėtina, kad iš viso D. Š. administracine tvarka baustas 11 kartų, iš jų septynis kartus už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Vieną kartą už tokį administracinį pažeidimą D. Š. baustas jau po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (1 t., 85 – 87 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad D. Š., būdamas neblaivus, yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir jo apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos ne tik paminėtų administracinių teisės pažeidimų, bet ir, kolegijos nuomone, aptariamos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog D. Š. aptariamame epizode viešąją tvarką pažeidė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad šis jo apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apelianto skundo argumentai apylinkės teismo išvadų šioje dalyje, su kuriomis kolegija sutinka, nepaneigia, nes nuteistasis be jokių rimtesnių motyvų bei argumentų tiesiog abejoja jį išgėrusiu mačiusių nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, todėl keisti skundžiamą nuosprendį – pašalinti apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Tiek už viešosios tvarkos pažeidimą, tiek už plėšimą apeliantui paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, atitinka BK 41, 54, 61 str. nuostatas, todėl jų nėra pagrindo pripažinti neteisingomis. Už plėšimą jam skirtas laisvės atėmimas, kurio dydis atitinka sankcijoje už šią veiką numatytos šios bausmės rūšies vidurkį (apeliantas su tokiu bausmės dydžiu sutinka), subendrindamas bausmes už du nusikaltimus teismas pasirinko palankesnį apeliantui dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl tvirtinti, jog ir galutinė jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta šiuo atveju negalima.

Todėl, keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais, kolegijos nuomone, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisBronė Vidzėnienė