Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, V. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., R. I. U., I. A. P. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M. 2013 m. spalio 11 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini); suteikė teisę V. M. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, leidimui gauti, pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės R. I. U. sutikimą; per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai neišdavus, įpareigojo V. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 9 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai – plotis apie 3,67 m, ilgis apie 2,68 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 m, ir sutvarkyti statybvietę.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės V. M. apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.Atsakovė V. M. 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui prašymą atidėti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą iki kol R. I. U. gaus statybos leidimą, taip pat nurodė, jog šiuo metu negali nugriauti ginčo patalpos, nes yra patyrusi traumą, nevaldo vienos rankos. Rankos gydymui galimai bus reikalinga operacija, taip pat reikalinga operacija sūnui JAV, todėl neturės lėšų griovimo darbams vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė atsakovės V. M. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, taip pat atmetė trečiojo asmens R. I. U. prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo.Teismas nurodė, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius V. M. suėjo 2017 m. gegužės 31 d. Pažymėjo, jog atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki prašymo pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 28 d.) kreipėsi į ginčo namo bendraturtę, prašydama duoti sutikimą savavališkai statybai įsiteisinti. Iš prašymo turinio teismas sprendė, jog atsakovė galimai ruošiasi sūnaus R. M. operacijai, kurią planuojama atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teismas pažymėjo, jog į bylą nepateikti duomenys, pagrindžiantys aplinkybę, jog atsakovė turi vykti į JAV (kelionės bilietai), taip pat duomenys, jog yra paskirtos operacijų atsakovės sūnui ar jai pačiai datos. Į bylą taip pat nepateikti duomenys, patvirtinantys sūnaus operacijai reikalingų lėšų dydį. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog išardyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovei prireiks pasitelkti kitų asmenų pagalbą ar apmokamus rangovus minėtiems darbams atlikti. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, sunkią finansinę padėtį. Teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Nepateikus atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad jai teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, ar kad teismo sprendimo įvykdyti atsakovė negali dėl itin nepalankių aplinkybių ir/ar nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė V. M. nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo leisti jai negriauti priestato arba atidėti priestato nugriovimą iki kol R. I. U. gaus statybos leidimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat apeliantė nurodo, kad tris kartus kreipėsi į R. I. U. dėl sutikimo, tačiau ji melavo, kad duos sutikimą. Priestatas nėra savavališka statyba, jį statė pagal projektą ir leidimą. Sūnus R. iš prigimties nemato, nedarbingas, ji pati pensininkė, abu labai serga. Sūnui reikalinga operacija JAV, jai taip pat reikia operuoti abi rankas ir stuburą, gydosi ambulatoriškai. Teismas neatsižvelgė į sunkią materialinę padėtį. Už skolintas 5 000 Eur lėšas šiek tiek pagerino savo būstą avariniame name, priestatas pagrąžino vieną jo pusę ir nekliudo nei vienam iš bendrasavininkų, todėl, apeliantės nuomone, nėra būtina jį skubiai nugriauti. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į namo bendraturtę, prašydama duoti sutikimą savavališkos statybos įsiteisinimui. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, apeliantei buvo išaiškinęs jos teisę reikšti priešieškinį dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendraturtės sutikimo, tačiau ji tokia teise nesinaudojo. Apeliantė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo be bendraturtės sutikimo, tačiau duomenų, kad būtų pateikusi tokį ieškinį, nėra. Taip pat apeliantė nepateikė duomenų, ar kreipėsi dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

9.2. Apeliantė turėjo įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį šiuo metu, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių rimtus ketinimus ir realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo atidėti teismo sprendimo vykdymą termino, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių itin sunkią turtinę padėtį. Taigi, apeliantė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių aplinkybių, sąlygojančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, buvimą.

9.3. Bylos medžiaga pavirtina, kad apeliantė neatliko jokių veiksmų ar procedūrų, siekdama įvykdyti teismo sprendimą laiku ir nešalino savavališkos statybos padarinių. Teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Kadangi apeliantė nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl nebuvo ir nėra pagrindo spręsti, kad jai teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, ar kad teismo sprendimo įvykdyti apeliantė negali dėl itin nepalankių aplinkybių ir/ar nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. M. nurodo, kad sutinka su atsakovės V. M. atskiruoju skundu ir prašo jį patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. I. U. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Atsakovė per penkiolika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. gruodžio 22 d.) iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, nuo kurių priklauso sprendimo vykdymas, t. y. ji nei raštu, nei žodžiu iki šiol nesikreipė į R. I. U. dėl jos raštiško sutikimo suderinti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą namo rekonstrukcijai.

11.2. Atsakovė nei su atskiruoju skundu, nei su prašymu nepateikė teismui duomenų apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įrodančių neva sunkią jos materialinę padėtį. Byloje nėra, o atsakovė su atskiruoju skundu taip pat nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, sunkią finansinę padėtį, dėl kurios ji negali įvykdyti teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis).

11.3. Gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta be R. I. U., kaip bendraturtės, pagrįsto sutikimo, nes iki šiol nėra nustatytos realios gyvenamojo namo ir jo palėpės dalys. Gyvenamojo namo ir jo palėpės dalys nėra natūra atidalintos, o atsakovė V. M. savavališkai atsidalina jai patinkančias gyvenamojo namo patalpas. Atsakovės veiksmai padarė didelę žalą gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms, dėl ko faktiškai sugriauta ir nebetinkama gyventi 1/6 dalis gyvenamojo namo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321, 322 straipsnius apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas. Nurodytos taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Taigi, nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga. Atskirajame skunde ir prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantė neišdėstė jokių argumentuotų aplinkybių, sudariusių pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pats atskirasis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu procesinės teisės normų taikymu, priimant skundžiamą nutartį, kurių išsprendimui žodinis bylos nagrinėjimas nereikalingas, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl atskirojo skundo esmės

Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta atmesti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su sprendimo vykdymo atidėjimo institutu, todėl panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarties dalį nėra įstatyme numatytų pagrindų.Pagal LR CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas - tai išimtinės galimybės, suteiktinos tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė suteikti teisę atsakovei V. M. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės R. I. U. sutikimą, o per nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti atsakovę V. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo 9 mėnesių termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai - plotis apie 3,67 metro, ilgis apie 2,68 metro, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 metro, ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstas išvadas, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių rimtus ketinimus ir realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo atidėti teismo sprendimo vykdymą termino, atsakovė turėjo pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė, be to, atsakovė išsamiai neatskleidė savo materialinės padėties, todėl atidėti sprendimo vykdymą nėra pagrindo. Minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovė nepaneigė ir pateikdama atskirąjį skundą, kurį, kaip ir prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais apie sunkią materialinę padėtį, pasiligojusį sūnų, tačiau šie teiginiai patys savaime tiesiogiai nieko nepasako apie asmens turtinę padėtį ir nepaneigia privalomumo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.Pažymėtina, jog tiek senatvės pensininkas, tiek neįgalus asmuo gali gyventi varganai, vidutiniškai ar pasiturinčiai. Akcentuotina, kad asmens turtinę padėtį pagrindžia jo gaunamų pajamų dydis ir periodiškumas, išlaidų dydis ir periodiškumas, tačiau duomenų apie apeliantei mokamą pensijos dydį ir jos bei neįgaliam sūnui pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, kredito įstaigose laikomas lėšas, nuosavybės teise priklausant turtą, byloje nėra. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu. Kita vertus, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos finansinės padėties negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti sprendimo vykdymą, kadangi, kaip minėta, visais atvejais sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti interesai.Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu apeliantei buvo suteikta teisė ne tik per devynis mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir nustatytas įpareigojimas, kad to neįvykdžius nustatytu terminu – savo lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 22 d., todėl yra privalomas ir turi būti vykdomas. Tačiau apeliantė ligi šiol sprendimo neįvykdė ir iš esmės nenurodė svarbių bei pateisinančių priežasčių, kad per teismo nustatytus terminus objektyviai negalėjo jo įvykdyti, taip pat nepateikė ir duomenų, patvirtinančių, jog apeliantei teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, ar kad teismo sprendimo įvykdyti ji negali dėl itin nepalankių aplinkybių ir/ar nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo procesinį sprendimą, o tokia situacija, kaip nepateisinamas sprendimo nevykdymas ir/ar veiksmai, vilkinantys sprendimo vykdymą, neabejotinai pažeidžia išieškotojų (šiuo atveju gyvenamojo namo bendraturčių) teisėtus lūkesčius, kurie siejami su teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Be to, apeliantė nepagrindė fakto, kad atidėjus sprendimo vykdymą jos prašomam terminui, ji tikrai jį įvykdys, nes kaip nustatyta byloje, apeliantė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, nuo kurių priklauso teismo sprendimo vykdymas.Savo neveikimą apeliantė atskirajame skunde argumentuoja ir tuo, kad priestatas, apeliantės nuomone, nėra savavališka statyba, jį statė pagal projektą ir leidimą, taip pagerino savo būstą avariniame name, o ginčo priestatas pagrąžino vieną jo pusę ir nekliudo nei vienam iš bendrasavininkų. Akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, netiria ir nenustatinėja aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas neturi jokio pagrindo dar kartą tirti ir nagrinėti apeliantės nurodomų argumentų dėl priestato statybos teisėtumo/neteisėtumo. Iš apeliantės procesinių dokumentų turinio akivaizdu, jog ji nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu, tačiau šis sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti (CPK 18 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą iš esmės, sprendime konstatuota, jog atsakovei jau nuo 2006 metų buvo žinoma, kad būtina gauti R. I. U. rašytinį sutikimą priestato statybai, nes ji 2006 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 365 „Dėl turtinių vienetų suformavimo (duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, jog, norint vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją, yra reikalingi visų bendraturčių rašytiniai sutikimai. Todėl pripažintina, jog devynerių mėnesių laikotarpis nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo daugiau nei pakankamas apeliantei parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiančius dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo bendraturtės R. I. U. sutikimą, o to neįvykdžius – dar per tris mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto devynių mėnesių termino pasibaigimo dienos, nugriauti priestatą savo lėšomis. Apeliantė nepateikė į bylą rodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu iki prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 28 d.) kreipėsi į ginčo namo bendraturtę, prašydama duoti sutikimą savavališkai statybai įsiteisinti, be to, Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, jog per teismo nustatytą terminą atsakovė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl naujo statybą leidžiančio dokumento taip pat nesikreipė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo atidėjimui pagrįsti, kas pirmosios instancijos teismui sudarė faktinį ir teisinį pagrindą atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarties daliai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei V. M. iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėta 10,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės, kurios atskirasis skundas netenkinamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės V. M. prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.