Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-28 · Civilinė byla Nr. 2A-37-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-28
Bylos Nr.
2A-37-125/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
S. S., A. S.
Advokatai
Laimonas Strauka, Vaidotas Rutavičius
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-37-125/2010Teisėja Jūratė Lukšienė Procesinio sprendimo kategorija(S)21.1KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui S. K., ieškovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovų atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-714/2009 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams S. S., A. S. dėl sandorio patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti galiojančia 6,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo neatlygintinai-dovanojimo sutartį tarp jo ir atsakovų. Nurodė, kad jis, kaip teisėtas pretendentas, turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo A. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Su atsakovu S. S. žodžiu susitarė, kad S. S. vienas sutvarkys dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo, po to, kai bus parengti žemės sklypo padalijimo dokumentai, jam neatlygintinai perleis-(dovanos) 6,50 ha žemės sklypą. Dokumentai buvo sutvarkyti 1994-12-22, o 2002 m. buvo susitarta parengti žemės sklypo padalijimo planus. Ieškovas nurodė, kad jis užsakė žemės sklypo padalijimo planus, abu atsakovai pasirašė ant parengtų planų ir taip patvirtino, kad jam perleis 6,50 ha ploto žemės sklypą. Žemės sklypo padalijimo planas buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, tačiau atsakovas S. S. neperleido sutarto žemės sklypo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir prašė patvirtinti sandorį dėl žemės sklypo perleidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-04-28 sprendimu ieškinį patenkino, pripažino galiojančiu sandoriu atsakovo S. S. ir ieškovo S. K. susitarimą dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo – dovanojimo ir pripažino ieškovui nuosavybės teises į 6,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo numeris 129-4, suformuotą patikslinus žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), duomenis pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2002 09 30 įsakymą Nr. 2747. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus padarė išvadą, jog susitarimas tarp ieškovo ir atsakovų dėl žemės pasidalijimo buvo. Bylos duomenimis nustatė, kad šalys yra artimi giminės, santykiai tarp jų buvo geri iki pat 2002 metų pabaigos, todėl teismas darė išvadą, jog tai pateisinama priežastimi, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinio susitarimo. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovas pasitikėjo savo pusbroliu S. S., kuris ėjo pareigas institucijoje, vykdančioje žemės reformos darbus, ir nepasitikėjimui iki 2002 metų nebuvo jokio pagrindo. Teismas konstatavo, kad susitarimas buvo, jis pradėtas įgyvendinti, todėl nepatvirtinus sandorio, atsakovas nepagrįstai praturtėtų. Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį skaičiuojant ją nuo 1994 metų, kai S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, teismas pažymėjo, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2002 m. pabaigos, kai atsakovas atsisakė vykti pas notarą sklypo atidalijimo plano patvirtinimui, o ne nuo 1994 m., kadangi ieškovas neginčija individualaus pobūdžio administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad 1992-01-30 pateikė prašymą Klaipėdos rajono Veiviržėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kad jam suteiktų 13,22 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti (duomenys neskelbtini), tačiau prašyme nenurodė ir neįsipareigojo, jog dalį žemės neatlygintinai perleis ieškovui. Apeliantas teigia, kad tai, jog ieškovas per nustatytą terminą nesikreipė dėl nuosavybės teisių į buvusią senelių žemę atkūrimo, patvirtina, kad B. S. atiteko tėvų ūkis, o ieškovo tėvui buvo išmokėti pinigai, už kuriuos jis (duomenys neskelbtini) nusipirko namą. Apeliantas pažymi, kad tarp jo ir ieškovo jokių žodinių ar rašytinių susitarimų dėl žemės dalies neatlygintinio perdavimo ieškovui nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo įteisinti vienos šalies vienašališkais veiksmais prieš kitos sandorio šalies valią įvykdytą sandorį. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.309 str. 3 d., kadangi niekada ieškovui žemės sklypo ar jo dalies nebuvo perdavęs valdyti, be to, ieškovas nėra sumokėjęs jam jokio avanso ir nėra sutarę, kad žemė bus perleista atlygintinai ar neatlygintinai. Apeliantas nurodo, kad teismas įpareigojo prieš jų valią sudaryti dovanojimo sutartį, o tai prieštarauja teisinei logikai, protingumo, sąžiningumo, sutarties laisvės ir Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principams. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas klaidingai vertino rašytinius įrodymus, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų mokėjęs už plano darymą, taip pat teismas neteisingai vertino, kad liudytojos R. V. ir T. G. nėra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi jos yra ieškovo seserys, todėl apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, pripažino, kad susitarimas tarp jų ir ieškovo dėl žemės sklypo dalies perleidimo buvo, nes nesant jokio susitarimo tarp šalių dėl sandorio sudarymo skaičiuoti ieškinio senatį nuo 1994 m. nėra įmanoma. Ieškovas mano, kad teismas visapusiškai, išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sandorio patvirtinimo dėl 6,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo neatlygintinai ieškovui. Kolegija pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl žemės sklypo perleidimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Teismai, nagrinėdami bylas, vertina tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino rašytinius įrodymus, išreiškė savo nuomonę, kodėl juos pripažino patvirtinusiais tam tikras aplinkybes, taip pat kartu su rašytiniais įrodymais vertino ir liudytojų parodymus. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas buvo teisėtas pretendentas atkurti nuosavybės teisę į savo tėvo A. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau nuosavybės atkūrimo dokumentų tvarkymą pavedė atsakovui, kuris tuo metu dirbo matininku. Ieškovas paaiškino, jog pabaigus sutvarkyti dokumentus, atsakovas įsipareigojo jam neatlygintinai perleisti 6,5 ha ploto žemės sklypą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994-12-22 Klaipėdos rajono valdytojo sprendimu Nr. 1716, S. S. atkurtos nuosavybės teisės į jo turėtą 13,22 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 1717 A. S. atkurtos nuosavybės teisė į 4,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypų Nr. 129-3 ir 129-4 padalijimo planų matyti, kad A. S. priklauso 9,62 ha žemės sklypas, o S. S. 6,50 ha žemės sklypas. Iš prašymo padalyti sklypus bei iš liudytojų parodymų nustatyta, kad už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti ieškovas. Teismas, vertindamas bylos įrodymus, atsižvelgdamas, kad šalys yra artimi giminės, darė išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas sutvarkys nuosavybės atkūrimo dokumentus, o po to neatlygintinai perleis ieškovui 6,5 ha ploto žemės sklypą. Kolegija konstatuoja, kad teismas išvadą padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Konstatavus, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl sandorio, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleisdamas ieškininės senaties termino, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ieškovui iki 2002 m. pabaigos nebuvo jokio pagrindo manyti, kad sandoris nebus įvykdytas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasEugenija Morkūnienė