- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- 1-401-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44724-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas, paskutinius kartus:
1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį – galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; bausmė atlikta 2018 m. balandžio 4 d.;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 48 MGL dydžio bauda, taip pat, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d.; įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2021 m. gruodžio 25 d. 20.55 val. alkoholio matuokliu „Alcocal“ (patikros sertifikato Nr. 1540543) buvo nustatytas 3,02 prom. girtumas.
Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Taip pat G. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1‑2721‑1128/2021, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d., nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemones ir būdamas neblaivus, tokiu būdu vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pavartojęs degtinės, pažįstamo prašymu, nuvairavo pastarojo automobilį prie šio namų, sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Pripažino žinojęs, kad jam teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trejiems metams, nepaisant to, pasidavęs kitų įtakai, vairavo automobilį. Savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi. Nuo aptariamo įvykio alkoholinių gėrimų nevartoja.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. vakare jis vartojo alkoholį, buvo išgėręs apie 400 g degtinės, gėrė kartu su iš matymo pažįstamu A.. Po to, apie 20 val. atėjo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas A. automobilis „Opel Astra“. Prie šio automobilio atėjo jo pažįstamas, kurio duomenų nežino, padavė jam du butelius degtinės. Po to šis pažįstamas išėjo. Tuo metu prie A. priėjo iš matymo pažįstama mergina, vardu A., jie visi trys pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu A. jo paprašė parvaryti automobilį „Opel Astra“ iki jo (A.) namų, esančių (duomenys neskelbtini). A. jam nesakė, kodėl pats nenorėjo sėsti prie automobilio vairo. Jis sutiko parvaryti šį automobilį, atsisėdo prie minėto automobilio vairo, A. atsisėdo šalia ant keleivio sėdynės, o A. atsisėdo gale. Visi pradėjo važiuoti. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasuko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustojo, išleido A., nes ji paprašė. Po to su A. važiavo toliau ir užvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame kieme sustojo, užgesino variklį, jis ir A. išlipo, jis užrakino automobilį ir perdavė raktelius A.. Tuo metu iš paskos buvo atvažiavęs automobilis, iš kurio išlipo pasienio policijos pareigūnas, kuris paklausė, ar jis vairavo išgėręs. Jis ir A. nekalbėjo su šiuo pareigūnu ir nuėjo šaligatviu, kur jiems reikėjo. Jis rankoje nešė vieną butelį degtinės, iš paskos ėjo pareigūnas ir skambino į policiją. Pareigūnas jį sustabdė, ir jis su pareigūnu grįžo prie automobilio „Opel Astra“. Netrukus atvyko policijos ekipažas, patikrino jo blaivumą ir nustatė apie 3 prom. girtumą. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prisipažįsta visiškai. Be to, pripažįsta, kad nevykdė teismo sprendimo, nes 2021 m. rugsėjo 27 d. jis buvo nuteistas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio ir jam buvo uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones, tačiau 2021 m. gruodžio 25 d. vairavo neblaivus automobilį „Opel“ (t. 1, b. l. 140–142).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. C. (R. C.) parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val. savo automobiliu važiavo iš darbo namo, kai (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, pamatė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasuko į (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu važiavo ta pačia kryptimi iš paskos. Automobilio „Opel“ langai buvo stipriai „užraukę“, automobilis sunkiai galėjo pajudėti iš vietos, todėl jam kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, ir jis pradėjo jį stebėti. Automobilis „Opel“ pravažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), pradėjo skambinti Nr. 112, aiškino situaciją. Automobilis pasuko į kiemą (duomenys neskelbtini), jis važiavo iš paskos. Visi sustojo, iš automobilio „Opel“ išlipo vairuotojas, iš keleivio pusės išlipo kitas vyras. Šio automobilio vairuotojas užrakino automobilį, po to abu vyrai priėjo prie automobilio galo, vairuotojas perdavė raktelius keleiviui. Po to šie vyrai išėjo iš kiemo į (duomenys neskelbtini), pradėjo eiti. Jis žodžiais bandė sustabdyti vyrus, bet jo niekas neklausė. Paėję gal apie 200 m, vyrai sustojo. Vyras, kuris vairavo automobilį, jam pasakė, kad jo žodžiai neįdomūs, tuoj išgers degtinės, ir jis nieko neįrodys. Po to atidarė degtinės butelį ir bandė pradėti gerti, bet jis sulaikė vyro ranką. Keleivis išėjo, ir jis liko vienas su automobilio vairuotoju. Vyras jam dar aiškino, kad nevairavo, automobilis priklauso kitam vyrui. Po to šis vyras buvo atvestas atgal į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur atvyko policija (t. 1, b. l. 54–57).
Iš 2021 m. gruodžio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad R. C. atpažino G. S. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58–64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad patruliuodamas 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.12 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pasienio pareigūnas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykęs į įvykio vietą, uniformą vilkintis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kaip vėliau paaiškėjo, R. C. nurodė automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, G. S.. Šie asmenys stovėjo prie uždaryto automobilio „Opel“, kurio variklio dangtis buvo šiltas. Tuomet R. C. nurodė, kad pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį. Taip pat aiškino, kad vairuotojas bandė vartoti alkoholinį gėrimą, tačiau jis jį atėmė ir neleido vartoti iki policijos atvykimo. Tuomet alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest ARDJ0004“ G. S. pirmo patikrinimo metu apie 20.32 val. buvo nustatytas 3,07 prom. girtumas, antro patikrinimo metu – 3,02 prom. girtumas. Automobilis liko stovėti įvykio vietoje, buvo užrakintas. Automobilio langai buvo užšalę, buvo sunkiai matoma pro langus, tačiau, kiek pavyko pamatyti, alkoholinių gėrimų viduje nebuvo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 66–69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad turi pažįstamą G. S.. 2021 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) iš vieno vyro nusipirko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 Eur. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 16 val. nutarė išgerti alkoholio, todėl paprašė iš matymo pažįstamo, kurio duomenų nežino, nuvežti jį iki parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini). Pažįstamas sutiko ir jo automobiliu „Opel“ nuvežė jį prie šios parduotuvės. Automobilį paliko ir tas pažįstamas išėjo. Jis tuo metu automobilį užrakino ir nuėjo savo reikalais. Apie 19.30 val. jis atėjo prie savo automobilio. Tuo metu sutiko iš matymo pažįstamą G. S., kuris buvo su jo kaimyne A.. Visi pradėjo bendrauti, po to jis paprašė G. S. pavežti jį iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). G. S. sutiko, atsisėdo prie vairo, jis atsisėdo šalia ant keleivio sėdynės, o A. ant galinės sėdynės. Apie 20.00 val. G. S. užvedė automobilį ir visi pradėjo važiuoti. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasuko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini). Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) A. paprašė ją išleisti, nes norėjo eiti pas savo draugus. G. S. sustojo, A. išlipo ir išėjo. Po to G. S. pasuko ir abu važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodamas G. S. praleido posūkį į jo kiemą, todėl abu pavažiavo toliau ir užsuko į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten sustojo. Važiavimo metu jis pajuto, kad nuo G. S. sklinda stiprus alkoholio kvapas, šis buvo neblaivus. Abu išlipo iš automobilio, jis iš keleivio priekinės pusės, o G. S. iš vairuotojo pusės. G. S. užrakino automobilį ir perdavė jam raktelius. Tuo metu pamatė, kad už jų stovi kitas automobilis, iš jo išlipo uniformuotas pasienio policijos pareigūnas, kuris priėjo prie G. S., ir jie pradėjo kalbėtis. Jis tuo metu pradėjo eiti namo ir pokalbio negirdėjo. Po kiek laiko iš paskos pradėjo eiti G. S. su degtinės buteliu rankoje, o už šio ėjo pasienio policijos pareigūnas, kuris reikalavo, kad G. S. grįžtų prie automobilio. Daugiau negirdėjo jų pokalbio, nes nuėjo namo, o G. S. liko su pasienio policijos pareigūnu (t. 1, b. l. 72–75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. C. parodė, kad pažįstą G. ir A.. Kažkur 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje ji buvo šventėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.30 val. jai paskambino A. ir pasiūlė ją pavežti namo. Ji sutiko, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir pati eiti negalėjo. Eidama (duomenys neskelbtini), prie tunelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini), ji atsitiktinai sutiko G., su kuriuo atėjo prie parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), ten stovėjo tamsios spalvos automobilis „Opel“. Negali atsakyti, ar kalbėjosi tarpusavyje, bet galiausiai ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, o vyrai atsisėdo priekyje, vienas prie vairo, kitas šalia. Automobilis pradėjo važiuoti. Kas tiksliai buvo prie vairo, negali pasakyti dėl savo neblaivumo. Ją išleido iš automobilio (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir ji nuėjo namo. Po to automobilis su vyrais pajudėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kas buvo toliau, pasakyti negali (t. 1, b. l. 76–81).
Iš 2021 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 25 d. 20.32 val. G. S. nustatytas 3,07 prom. girtumas, 20.54 val. – 3,02 prom. girtumas. Taip pat nustatyti šie G. S. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. G. S. nurodė, kad alkoholį vartojo apytiksliai 19 val. (t. 1, b. l. 45–47).
Iš 2021 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 86–90).
Iš 2022 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 94–96).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 31 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo A. M. (t. 1, b. l. 185–185).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2022 m. sausio mėn. 2001 m. gamybos automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1060 Eur (t. 1, b. l. 184).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Kaltinamasis G. S. tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. vakare išgėrė degtinės, po to jo pažįstamas A. paprašė jo parvaryti automobilį „Opel Astra“ iki pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), jis sutiko ir nuvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas apie 3 prom. girtumas; taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. jis buvo nuteistas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio ir jam buvo uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones, tačiau 2021 m. gruodžio 25 d. neblaivus vairavo automobilį „Opel“. Jo parodymus patvirtina ir kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. C. parodė, jog 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val. jis važiuodamas pamatė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sunkiai galėjo pajudėti iš vietos, jam kilo įtarimas, jog šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl pradėjo jį stebėti ir skambinti policijai; automobilis įvažiavo į kiemą, esantį prie (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo du vyrai, jis sulaikė vairuotoją. Liudytojas D. Š. parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.12 val. patruliuodamas gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pasienio pareigūnas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); atvykus, pareigūnas R. C. nurodė automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją G. S., automobilio variklio dangtis buvo šiltas, G. S. nustatytas 3,02 prom. girtumas. Liudytojas A. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val. paprašė savo pažįstamo G. S. parvežti jį iki namų (duomenys neskelbtini); G. S. sutiko ir atsisėdo prie vairo, jie važiavo iki kiemo, esančio prie (duomenys neskelbtini), ten abu išlipo iš automobilio, jis pamatė pasienio policijos pareigūną, kuris pradėjo eiti paskui G. S. ir reikalavo grįžti prie automobilio; važiuodamas jis pajuto nuo G. S. sklindantį stiprų alkoholio kvapą, šis buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti rašytiniai byloje esantys duomenys, o būtent – 2021 m. gruodžio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. C. atpažino G. S. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 25 d. 20.54 val. G. S. nustatytas 3,02 prom. girtumas, taip pat nustatyti šie jo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba; 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. e1‑2721‑1128/2021, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d.; įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. S., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d., nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, 2021 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2021 m. gruodžio 25 d. 20.55 val. nustatytas 3,02 prom. girtumas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog, be kita ko, policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (teisės normos redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju G. S. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta mažesnė per antrąjį patikrinimą, todėl teismas laiko, kad jo iškvėptame ore buvo 3,02 prom. etilo alkoholio koncentracija, ir atitinkamai patikslina kaltinimą, kartu pažymėdamas, kad tai neturi jokios įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę G. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 243 straipsnio sankcijos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.
Skiriant bausmę G. S. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui, šias veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat nustatyta jo atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. S. – teistas, paskutinį kartą, kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 3,02 prom. neblaivumas; t. 1, b. l. 161–170), tačiau kaltinamasis išvadų iš to nepadarė ir, nepraėjus net trims mėnesiams po minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, vėl įvykdė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką; administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 171); Sodros duomenimis, dirba; išsiskyręs; jo teigimu, po analizuojamo įvykio daugiau alkoholio nevartoja.
Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatant artimą maksimaliam, nustatytam už nusikaltimą, o už BK 243 straipsnyje – mažesnį už vidurkį, nustatytą už baudžiamąjį nusižengimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, G. S. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina bausmė, prilygstanti griežčiausiai paskirtai bausmei.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, manydamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atideda kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat pirmus tris arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. S. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Įvertinus tai, kad G. S. veiką padarė būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, anksčiau teistas už vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 4 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo G. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš baudžiamojoje byloje esančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2021 m. sausio 13 d. A. M. įsigijo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 Eur (b. l. 188). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2001 m. gamybos automobilio „Opel Astra“ kaina su PVM Lietuvoje yra 1060 Eur. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1060 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 143–134), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 1, b. l. 104) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.
Pripažinti G. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti G. S. paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti G. S. paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat pirmus 3 (tris) arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1060 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.