Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, naudojantis ir garso bei vaizdo perdavimo priemonėmis (ZOOM platforma), sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad vakare prieš įvykį išgėrinėjo su pažįstamais, vėliau ėjo kažkur (duomenys neskelbtini) ir į jį, prasilenkiant, kažkas papurškė dujomis, dėl ko jis patyrė panikos priepuolį, pradėjo dusti. Telefono su savimi neturėjo, gal pametė. Jis bėgo ir kažkaip atsirado prie teismo pastato, kuriame teko lankytis anksčiau. Beldėsi, tikėjosi, kad viduje yra apsauga, kuri jam iškvies greitąją pagalbą. Išdaužė langą, viduje ant žemės iš skausmo gulėjo, degino visą kūną, jis nusirenginėjo, nukrito ant žemės, vartėsi. Jis niekur nebėgo, policija jam rankas užlaužė, jis sakė, kad jam dujų pripurkšta. Iš pykčio galėjo trankyti, daužyti, rėkauti, nes tuo momentu jam jau buvo viskas, jautėsi beviltiškai, tik areštinėje vaistų medikai supurškė. Nebuvo tai daroma piktybiškai, siekė gelbėti save, nebuvo susidūręs su situacija, kad jam papurkštų dujomis. Jis labai ramaus būdo, nežino, kas užpurškė, chuliganai, jaunimas, buvo vasara. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų nevartoja, žolės nerūko. Alkoholį vartoja labai retai, alkoholis nepablogina jo būsenos dėl (duomenys neskelbtini), vaistų tuo metu nevartojo. Priklausomybės neturi. Dirba pagal verslo liudijimą, dėl pandemijos negalėjo dirbti, gavo 260 Eur išmoką. Būtų turėjęs pinigų, būtų žalą atlyginęs, bandė tartis su draudimu, kad dalimis mokės, tačiau nepavyko. Dėl jo kaltės atsiradusią žalą atlygins. Nori būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinimas I. Z. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino. Nustatyta, kad I. Z. šaukdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia kojomis ir rankomis 10 kartų trankė (duomenys neskelbtini), pastato įėjimą, išdaužė išorinės įėjimo dalies stiklo paketą, apgadino automatinių durų veikimo mechanizmą, užėjęs į pastato vidų, jame spardė teismo koridoriaus duris, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, I. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

I. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, I. Z. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad jo motina sutinka laiduoti už jį su užstatu, pateikė laiduotoją N. Ž. charakterizuojančius dokumentus.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja N. Ž. parodė, kad ji dirba pagal verslo liudijimą, užsiima (duomenys neskelbtini), I. Z. gyvena kartu su jos tėvu, savo seneliu. Ji su sūnumi bendrauja dažnai, jis jos vienintelis vaikas. I. Z. yra gero charakterio, padeda visiems, nuo vaikystės serga (duomenys neskelbtini), stengiasi mokytis, dirbti, laikosi duoto žodžio, sumokės pagal teismo įpareigojimą. Anksčiau panikos priepuolių nėra pastebėjusi, bet dujomis papurškus kiekvienas supanikuotų. Ji nėra teista, administracinių nuobaudų neturi, nevairuoja. Alkoholio nevartoja, tik per šventes šampano išgeria, dirba kiekvieną dieną. Mano, kad ji I. Z. yra autoritetas, patėvis taip pat, I. Z. jį tėvu vadina, santykiai geri. Apie įvykį sužinojo gal po mėnesio, I. Z. stengėsi neįtraukti jos į savo problemas. Prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pasiruošusi laiduoti už savo sūnų kaltinamąjį I. Z., sumokėti užstatą, ketina įdarbinti I. Z. savo įmonėje ir visapusiškai daryti jam teigiamą įtaką.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu. Kaltinamasis palaikė savo ir N. Ž. prašymus dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis I. Z. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis I. Z. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Byloje yra pateiktas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 025,87 Eur dydžio civilinis ieškinys draudimo išmokai padengti (t. 1, b. l. 44). Nors kol kas I. Z. neatlygino padarytos turtinės žalos, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad to nepadarė, nes dėl pandemijos negalėjo dirbti pagal verslo liudijimą, būtų turėjęs pinigų, būtų atlyginęs, tačiau gaudavo tik 260 Eur kompensaciją, teismui pasižadėjo, kad visiškai atlygins padarytą žalą. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas taip pat daro išvadą, kad galima pasitikėti N. Ž. kaip laiduotoja, nes ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba pagal verslo liudijimą, yra kaltinamojo motina, kartu su savo sutuoktiniu palaiko artimus ryšius su sūnumi, yra jam autoritetas. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad N. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad N. Ž., būdama I. Z. motina, teigiamai charakterizuojama, objektyviai gali daryti pastarajam teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojo pareigą. Juo labiau, kaip ji pati parodė teisiamajame posėdyje, jos sutuoktinis, su kuriuo kartu užaugino I. Z., ir su kuriuo I. Z. artimai bendrauja, taip pat visapusiškai pasiruošęs padėti jai tinkamai atlikti laiduotojos pareigas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir I. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Siekiant, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo – I. Z. daugiau nenusikalstų, o laiduotoja tinkamai atliktų savo pareigas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti užstatą. Įvertinus tai, kad laiduotoja dirba, atsižvelgiant į byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį, teismas mano, kad 1 000 Eur dydžio užstatas būtų tinkamo dydžio nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslų. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalies nuostatomis, užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaip baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą. Kaip jau minėta, savo neteisėtais veiksmais I. Z. padarė turtinę žalą akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“. Šios bendrovės byloje pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, tuo pačiu I. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu I. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje tyrimui paimti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš I. Z. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 1 025,87 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Įpareigoti I. Z. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ padarytą turtinę žalą

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti laiduotojai N. Ž., kad užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti I. Z., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020-06-27 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje saugomus tyrimui paimtus daiktus: stiklo šukes, vidpadžius, daktiloskopines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.