Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Varnių regioninio parko, direktorei Irenai Zimblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Telšių miškų urėdija“ ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui - Varnių regioninio parko direkcijai dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. P. pateikė prieštaravimus dėl Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 10 d. preliminaraus sprendimo. Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių paliko galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą.

Tenkinant atsakovo atskirąjį skundą, minėta nutartis Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi panaikinta, klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Telšių rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal nekilnojamojo turto registro pažymėjimą patalpos, iš kurių VĮ “Telšių miškų urėdija” prašo iškeldinti atsakovą, nuosavybės teise priklauso Valstybei ir patikėjimo teise yra valdomos VĮ “Telšių miškų urėdijos”, pastarajai sutinkant, pakeitė ieškovą, nurodydamas, kad ieškovas šioje byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Telšių miškų urėdijos“. O kadangi 2009 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 97 patalpos, iš kurių prašoma iškeldinti atsakovą, perduotos naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Varnių regioninio parko direkcijai, teismas pastarąją patraukė byloje trečiuoju asmeniu (b.l. 93-97).

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas, pasirašydamas buto nuomos sutartį, nežinojo ir nesuprato, kad tai yra tarnybinis butas, be to, šis butas nebuvo įtrauktas į tarnybinių patalpų registrą.

2. Nurodo, kad atsakovas išdirbo VĮ “Telšių miškų urėdija” daugiau kaip dešimt metų, todėl manė, kad galės pirmumo teise išsipirkti nuomojamą butą.

3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo sunki materialinė padėtis, jis dirba matininku ir gauna minimalų atlyginimą, padeda išlaikyti vaikus, todėl neturi galimybės susirasti ir įsigyti kitą gyvenamąją patalpą.

Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu Varnių regioninio parko direkcija prašė pripažinti ją ieškovo – Lietuvos Respublikos - atstovu, nes, vadovaujantis 2009 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 97 ir 2009-12-21 priėmimo –perdavimo aktu Nr.V2-543, patalpos, iš kurių iškeldinamas atsakovas, nuosavybės teise tebepriklauso Lietuvos Respublikai, tačiau patikėjimo teise nuo 2009-12-22 jas valdo ne VĮ „Telšių miškų urėdija“, o Varnių regioninio parko direkcija, ir ši valdymo teisė yra 2009 m. gruodžio 22 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kolegija pripažino tinkamu tokį ieškovo atstovavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujasis Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, tačiau įgyvendinamos jam galiojant. Pagal šio įstatymo 41 str. 4 d. naujojo Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus kodeksui. Nagrinėjamoje byloje esant ginčui dėl prievolės pasibaigimo, t. y. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo bei iš to kylančių pasekmių – nuomininko pripažinimo netekusiu teisių į gyvenamąsias patalpas ir iškeldinimo, bylos šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. Nuomotojo įspėjimas nuomininkui apie tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, t. y. juridinis faktas, su kuriuo nuomotojas sieja nuomos teisinių santykių pasibaigimą, buvo atliktas 2007 m. birželio 18 d., kai darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, t. y. tuo metu galiojus 2000 m. priimtam LR CK. Dėl to šioje byloje ginčo santykius reglamentuoja 2000 m. priimto ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR CK normos.

Šioje byloje aktualu kvalifikuoti ginčo materialinį teisinį santykį, nustatyti, ar šalių sudaryta nuomos sutartis yra tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar ne, nes materialinės teisės normos gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja iš dalies skirtingai. Tuo tarpu ginčas turi būti sprendžiamas taikant materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja tą materialinį teisinį santykį, iš kurio kilo ginčas.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.576 str.). Ši nuoma yra turto nuomos rūšis. Svarbiausi, specifiniai jos požymiai, skiriantys ją nuo kitų nuomos rūšių, yra sutarties dalykas, subjektai ir paskirtis. Pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek ir neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis, tiek ir nekomercinėmis sąlygomis (LR CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). Įstatyme taip pat nustatyta, kad valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridiniai asmenys gali turėti specialios paskirties gyvenamąsias patalpas – tarnybines gyvenamąsias patalpas (LR CK 6.618 str. 2 d.). Jų pagrindinė paskirtis – garantuoti, kad tam tikras pareigas einantys arba tam tikrą darbą dirbantys darbuotojai galėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (LR CK 6.618 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.618 str., reglamentuojančio tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį statusą, 1 dalyje nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Pagrindiniai tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos požymiai, ją skiriantys nuo gyvenamosios (ne tarnybinės) patalpos nuomos, yra specifinis sutarties dalykas ir specifinės sutarties šalys. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtina nustatyti abiejų šių požymių egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, jos termino pasibaigimas apibrėžtas LR CK 6.618 str. 1 d., t.y. tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojui, kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. vasario 12 d. VĮ „Telšių miškų urėdija“ su atsakovu V. P., tuo metu dirbusiu Varnių girininkijos girininku, sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4, kuria atsakovui suteikė 89.11 kv. m tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovo darbo laikotarpiui (b.l. 3-4). Atsakovas V. P. VĮ „Telšių miškų urėdija“ dirbo nuo 1995-01-20 iki 2007-06-18 (b.l. 14-17). VĮ „Telšių miškų urėdija“ 2007-11-12 išsiuntė atsakovui V. P. pranešimą dėl išsikėlimo iš nuomojamų tarnybinių patalpų (b.l. 18), tačiau atsakovas iki pranešime nurodyto termino iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neišsikėlė. Todėl ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.620 str., reglamentuojančiu, jog pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai) darbuotojas, kuriam buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikleti iš nuomojamųjų patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, išskyrus LR CK 6.616 str. numatytus atvejus, kreipėsi į teismą dėl tarnybinės gyvenamosios patapos nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir atsakovo iškeldinimo, nesuteikiant kitų patalpų.

Apeliaciniam skunde atsakovas nurodo, jog jis neva nesupratęs, jog gyvena tarnybiniame bute, be to, šis butas nėra įtrauktas į tarnybinių patalpų registrą. Kaip jau anksčiau minėta, gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (LR CK 6.618 str. 2 d.). Byloje esantis Telšių rajono savivaldybės valdybos 1997-02-03 Sprendimas Nr. 27 patvirtina, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1994-02-22 nutarimu Nr. 119 ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 1995-06-30 sprendimu Nr. 31, Telšių rajono savivaldybės valdyba nusprendė gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti Telšių miškų urėdijos tarnybiniu butu (b.l. 5), kas atitinka LR CK 6.618 str. 2 d. reikalavimus. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, atsakovas nurodė, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties neginčijo.

Visų nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių buvo susiklostę tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, atitinkantys požymius, skiriančius tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomą nuo gyvenamosios (ne tarnybinės) patalpos nuomos, t.y. gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kompetentingos institucijos sprendimu buvo pripažintos tarnybinėmis (b.l. 5), o atsakovas, sudarant tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, buvo VĮ „Telšių miškų urėdijos“ darbuotoju (b.l. 14-17). Todėl pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog tarp atsakovo V. P. ir VĮ „Telšių miškų urėdijos“ 2007-06-18 nutrūkus darbo santykiams, nuomotojas galėjo remtis Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktu, numatančiu, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija. Minėtame sutarties punkte yra numatyta, jog iš suteiktų tarnybinių gyvenamųjų patalpų yra iškeldinamas nuomininkas ir visi kartu su juo gyvenantys asmenys (b.l.3). Pažymėtina, kad tokios tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos neprieštarauja ir LR CK Šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus Trečio skirsnio nuostatoms.

Nors apeliantas nurodo, kad VĮ „Telšių miškų urėdija“ išdirbo daugiau nei dešimt metų, jo dabartinė materialinė padėtis yra sunki, jis išlaiko nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, tačiau nei vienas iš šių argumentų nėra pagrindu neiškeldinti atsakovo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų arba iškeldinti suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, nes byloje nėra nustatyta sąlygų, numatytų LR CK 6.616 straipsnyje, o taip pat nustatytų LR CK 621 straipsnyje, kad suteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinami darbuotojai, atleisti iš darbo dėl to, kad tapo I ar II grupės invalidais dėl su darbu susijusių priežasčių, o taip pat dėl su darbu susijusių priežasčių žuvusio ar dingusio be žinios darbuotojo tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovo V. P. priteistina valstybei 12,83 Lt (b.l. 125) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 12,83 Lt (dvylika litų 83 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.