Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-199-464/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
e2-199-464/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Banga plius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-199-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00521-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-2155-527/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banga plius“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – S. V..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Waveland“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslinusi jo reikalavimus prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2012-07-09 šalių sudarytą preliminarią įrangos pirkimo–pardavimo sutartį nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovei 99 918,91 Eur sumą; 2) teismui nusprendus, kad 2012-07-09 preliminarioji įrangos pirkimo–pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio), priteisti iš atsakovės ieškovei 99 918,91 Eur kaip nepagrįstai gautų lėšų sumą bei 18 018,25 Eur palūkanų; 3) teismui nusprendus, kad 2012-07-09 preliminarioji įrangos pirkimo–pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ir iš atsakovės ieškovei neturi būti priteista 99 918,91 Eur kaip nepagrįstai gautų lėšų sumą bei 18 018,25 Eur palūkanos, sumažinti 2012-07-09 ieškovės šalių sudarytos preliminariosios įrangos pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkte numatytą baudos dydį iki 2 896,20 Eur; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 99 918,91 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei bei esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 99 918,91 Eur sumai, pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad sutartis sudaryta realiai nesiekiant ieškovei iš atsakovės įsigyti jokio turto, už tai sumokant neadekvataus dydžio avansą ir taip pažeidžiant ieškovės kreditorių interesus, nesant prievolės sudaryti tokios sutarties. Sandorio šalys buvo nesąžiningos, o taip pat egzistuoja kitos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškinio turinys ir prie jo pateikti įrodymai tikėtinai patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą, t. y. leidžia konstatuoti tikimybę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, byloje pagal pareikštą ieškinį galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio reikalavimų suma, taip pat atsakovės atžvilgiu kitose civilinėse bylose taikomi areštai. Ieškinio reikalavimo suma atsakovės atžvilgiu laikytina didele, kadangi, remiantis viešais duomenimis, atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o žinių apie kitokį atsakovės turtą nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-09-28 nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (skolininko) finansines galimybes. Atsakovės 2014 m. ir 2015 m. pirmo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentai pagrindžia, kad atsakovės įstatinis kapitalas yra 420 500 Eur, įmonės turtas sudaro 1 414 670 Eur, iš kurio 768 144 Eur ilgalaikis materialusis turtas (pastatai, įrengimai, transporto priemonės), pinigai sudaro 96 838 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 155 403 Eur, metinė apyvarta sudaro 1 360 458 Eur, o per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė jau gavo 549 480 Eur pajamų. Teismas, įvertinęs ieškovės turimo turto mastą bei ieškinio sumos dydį, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškinio suma atsakovei yra iš esmės didelė. Taip pat teismas pažymėjo, jog turto areštų registro išrašai ir išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad yra areštuota tik nedidelė atsakovės turto dalis: Mikulėnų reikalavimų užtikrinimui (Turto arešto aktas Nr. 0111012877) yra areštuotas Garo generatoriai, kurių rinkos vertė 168 000 Eur, o viso kito turto areštas yra išregistruotas, AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui yra areštuota tik dalis turimo atsakovės nekilnojamojo turto (Turto arešto akto Nr. 2015028702), t. y. sandėliavimo paskirties pastatas, esantis Vilniaus r. sav. Avižienių sen. Riešės k. Riešės g. 2, o kitam turtui, esančiam tuo pačiu adresu, areštas taip pat yra panaikintas. Net ir tuo atveju, jei teisminiai ginčai baigtųsi atsakovės nenaudai, tų bylų baigtis neįtakotų atsakovės finansinių galimybių įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, kadangi bendrovės areštuotas turtas sudaro tik mažą turimo turto dalį. Ieškovė savo ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadas, kad atsakovė ketina perleisti, slėpti ar kitaip realizuoti turtą, pinigines lėšas, vengs sumokėti priteistą sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė BUAB „Waveland“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-09-28 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspęsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nekėlė klausimo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. tai, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Todėl ieškovė laiko, kad ši sąlyga egzistavo ir egzistuoja šiuo metu.Egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės turtinė padėtis yra prasta, todėl pareikšto ieškinio suma (99 918,91 Eur) sudaro pagrindą preziumuoti, kad ji atsakovei yra didelė. Remiantis atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis, jos pastatai įvertinti 445 028 Eur, tačiau įrodymų apie jų galimą rinkos vertę nepateikti. Atsakovė neturi daug nekilnojamojo turto, kuris būtų laisvas nuo apribojimų. Kito ilgalaikio atsakovės turto - įrenginių ir automobilių - vertė nustatyta tik pačios atsakovės. Atsakovės teiginiai apie turimus didelės vertės įrenginius vertintini kritiškai, kadangi jų egzistavimą ir vertę įrodo tik pačios atsakovės sudaryta finansinė atskaitomybė. Atsakovė veiklą vykdo nuostolingai. 2013 metais jos grynasis pelnas buvo 155 002,32 Eur, o 2014 metais atsakovės pelnas krito iki 74 Eur, šiais metais atsakovės veikla itin nuostolinga, ji patyrė 21 500 Eur nuostolių. Finansinės atsakovės skolos 2014 metais buvo 51 011 Eur, o 2015 metais jos išaugo net iki 451 282 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog neva gaus apie 58 000 Eur pajamų per mėnesį iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog jos finansinė padėtis yra gera ir stabili, veikla vystoma, plečiama, daromos investicijos. Teismas nepagrįstai sprendė, jog jeigu teisminiai ginčai ir baigtųsi atsakovės nenaudai, bylų baigtis neįtakotų atsakovės finansinių galimybių įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Vien kreipimasis gauti dalinį naujo projekto finansavimą neįrodo tokių planų pagrįstumo. Be to, atsakovės argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neigiamai įtakos atsakovės galimybes laimėti viešuosiuose pirkimuose ar galimybę gauti europinių lėšų, yra nepagrįstas, kadangi atsakovės turtui jau yra taikyti ir du kiti areštai.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Banga plius“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015-09-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys neparodo tikrosios turimo turto vertės, nepagrįsti. UAB „Banga plius“ turto vertę patvirtina bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, išrašas iš NTR, Turto areštų registro išrašas, pagal kuriuos nekilnojamojo turto vertė yra 445 028 Eur. Be to, atsakovės pateikta Oberhaus konsultacija dėl turto kainos patvirtina, kad 2014-07-30 turto kaina sudarė 787 766 Eur. Nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad atsakovė neturi daug laisvo nuo apribojimų kilnojamojo turto, priešingai, jos turtas 14 kartų viršija ieškinio sumą.Atsakovės turto apimtys didėja. 2015 m. atsakovė padidino įstatinį kapitalas net 281 482 Eur, įgijo naujų įrenginių, įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus raj., Avižienių sen., Riešės k. Riešės g. 2, kurio balansinė vertė net 445 028 Eur, o bendrovės įsipareigojimų padidėjimas, lyginant su turto didėjimu, ženkliai mažesnis. Įsipareigojimai padidėjo tik 147 989 Eur, o atsakovės turtas padidėjo net 480 890 Eur. Atsakovė pateikė sutarčių kopijas ir duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos, kurie patvirtina, kad atsakovė vien iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų skalbimo paslaugų teikimo sutarčių kas mėnesį gauna ir artimiausius trejus metus gaus apie 58 000 Eur pajamų kas mėnesį. Atsakovė yra sėkmingai veikianti įmonė su stabilia finansine padėtimi, stabilia veikla, kuri pagrįsta ilgalaikėmis paslaugų teikimo sutartimis, taip pat pagrįstais ketinimais plėsti veiklą. Akivaizdu, kad atsakovė, perleidusi visą ar dalį savo turto, kuris yra naudojamas tiesioginėje veikloje, nebegalėtų tęsti savo tiesioginės veiklos, dalyvauti viešuose pirkimuose, gauti paramą europinėmis lėšomis ir įgyvendinti savo plėtrą. Ieškovės nurodoma nesąžiningumo prezumpcija neįrodyta.Dėl turto arešto atsakovės ūkinė komercinė veikla būtų sutrikdyta, atsakovė einamuoju metu negalėtų laiku vykdyti savo įsipareigojimų, negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, investuoti į naujus projektus. Nekilnojamojo turto areštas neigiamai paveiktų atsakovės pateiktos paraiškos europinių lėšų gavimui vertinimą. Atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų neproporcingų nuostolių, kuriu ieškovė jai net negalėtų atlyginti, nes yra bankrutuojanti bendrovė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Bylą pagal apeliantės (ieškovės) atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovė 2016-02-03 per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė papildomus įrodymus – įmonės UAB „Banga plius“ paslaugų pirkimo sutartis, sudarytas laimėjus viešuosius pirkimus, kurios nebuvo pateiktos ir įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovės teigimu, po atskirojo skundo pateikimo iškilo poreikis paneigti apeliantės teiginius dėl pajamų, gaunamų iš viešųjų pirkimų būdu laimėtų užsakymų. Įvertinus byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį bei siekiant jį išnagrinėti teisingai, būtina vadovautis visapusiška informacija apie atsakovės finansinę padėtį bei jos galimybes įvykdyti apeliantei palankų teismo sprendimą, jeigu toks būtų priimtas. Todėl apeliacinės teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus atsakovės įrodymus. Šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Apeliantės teigimu, jos pareikšto ieškinio suma (99 918,91 Eur) yra itin didelė atsakovei, atsižvelgiant į pastarosios turtinę padėtį, o tai objektyviai padidina apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Su tokiais skundo teiginiais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kuriais iš esmės buvo paneigta didelės ieškinio sumos įtaka grėsmės, kad teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, egzistavimui. Ieškinio suma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, turi būti įvertinama konkretaus atsakovo finansinės padėties kontekste. Atsakovė, įgyvendindama įrodinėjimo pareigą, su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2015-09-28 pateikė įmonės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs įmonės turto dydį (1 414 670 Eur) bei išanalizavęs jo struktūrą (ilgalaikis materialusis turtas - 768 144 Eur, pinigai - 96 838 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai 155 403 Eur), metinės apyvartos mastą (1 360 458 Eur), pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra prielaidų susiformuoti išvadai, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Apeliantė savo poziciją dėl atsakovės nuostolingos veiklos argumentuoja ne visiškai teisingai interpretuodama atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, akcentuodama, kad pastaroji nepateikė duomenų apie nekilnojamojo turto vertės, nurodytos finansinės atskaitomybės dokumentuose (445 028 Eur), atitikimą, taip pat remiasi veiklos buhalteriniu nuostolingumu, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats savaime negali pakankamai pagrįsti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo ar nusakyti atsakovės veiklos stabilumą bei jo perspektyvumą. Kaip matyti iš atsakovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų duomenų (CPK 179 str. 3 d), 2015-01-01 – 2015-03-31 atsakovės turimo turto vertė siekė 1 055 985 Eur, per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų suma – 378 123 Eur, o po vienerių metų vykdytina įsipareigojimų suma – 132 649 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 atsakovė patyrė 15 700 Eur dydžio nuostolį, tačiau ši aplinkybė, įvertinant atsakovės valdomo turto vertę, taip pat neleidžia pritingai abejoti jos finansiniu pajėgumu įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismuose nėra ginčų dėl negrąžintų skolų išieškojimo iš atsakovės (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), vadinasi, savo prievoles atsakovė vykdo. Aptarti finansiniai duomenys, o taip pat atsakovės pateiktos paslaugų teikimo sutartys, sudarytos laimėjus viešųjų pirkimų konkursus, leidžia įsitikinti, kad atsakovė yra aktyviai ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas, turintis pakankamai turto, kas savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nesudaro (CPK 144 str. 1 d.).

Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei būtų vertinama kaip didelė, ar ne, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria ir materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.). Apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas (ieškinio dydis) iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).

Toks skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, taip pat nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis neteisėta ar nepagrįsta. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, toliau turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pripažintina, kad teismas, aptaręs galimos grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimą, nustatė ir pirmąją iš dviejų privalomų sąlygų. Ir nors išsamių motyvų dėl preliminaraus reikalavimų pagrįstumo ir nenurodyta, vien ši aplinkybė pati savaime nelemia išvados, jog teismas šios sąlygos apskritai nevertino, taigi teisinių prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui ir šiuo aspektu nenustatyta (CPK 328 str.).

Remdamasis nustatytomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išsprendė teisingai, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė