- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-585
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Regina Gaudutienė, Jonas Algimantas Venckus
- Nukentėjusysis
- I.
- Nuteistasis
- S. V.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
Teisėja A. Kartanienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.2.;
1.2.3.2.9.;2.2.6.7.; 1.1.8.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. gruodžio 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (S. V. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 9 p p. laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš S. V. priteista 50 Lt I. L. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. nuteistas už tai, jog turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2005 m. vasario 27 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs nukentėjusiajai J. L. priklausančio gyvenamojo namo verandos lango stiklą, įsibrovė į jį ir plyta, paimta prie nukentėjusiosios namų, tyčia sudavė miegančiai 84 metų J. L. ne mažiau dvylika smūgių į galvos sritį, padarydamas jai muštinę žaizdą su išfiltruojančia kraujosruva kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies voke, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva dešinio antakio vidinio galo srityje, muštinę žaizdą kaktoje, ties plaukų augimo linija, odos nubrozdinimus su muštine žaizda kaktos centre, keturis odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą nosyje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą panosėje, poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, odos nubrozdinimą, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kairiame skruoste su išfiltruojančia kraujosruva kairėje smilkinio srityje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą viršutinės lupos kairėje pusėje, dvi muštines žaizdas apatinėje lūpos gleivinėje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą smakro kairėje pusėje, bei kraujosruvą dešinėje plaštakoje, muštinę paviršinę žaizdą dešinėje plaštakoje, muštinę paviršinę žaizdą dešiniame dilbyje, padarytus ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, S. V. , ištraukęs iš po J. L. galvos pagalvę, ją prispaudė prie pastarosios burnos ir apie 4 minutes laikė, iki ši, nuo įvykusios mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklo organus ir uždarius kvėpuojamąsias angas, į ką nurodo bendri asfiksijos požymiai: poodinė kraujosruva kaklo dešinėje, dvi kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje, kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose kairėje, kraujosruvos skydliaukėje, taškinės kraujosruvos akių junginėse, skystas tamsus kraujas, vidaus organų veninė pilnakraujystė, gausios taškinės kraujosruvos plaučių ir širdies paviršiuose, ūmi plaučių emfizema, plaučių ir smegenų pabrinkimas, nuo ko pastaroji mirė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, t.y. dėl savanaudiškų paskatų nužudęs bejėgiškos būklės žmogų, S. V. pagrobė J. L. priklausantį turtą – 50 litų banknotą ir du žiedus.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas sutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Jam nebuvo atlikta teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizė, todėl nėra nustatyta jo būsena nusikaltimo padarymo metu, t.y. ar jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar nusikaltimo padarymo metu nesirgo psichine liga ir ar neserga ja šiuo metu, t.y. ar jis yra pakaltinamas. Apeliantas abejoja savo psichine sveikata, kadangi jis apklausos metu nurodė, jog nukentėjusiajai atsimena sudavęs tris smūgius, o teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau kaip dvylika smūgių. Apeliantas mano, kad jis nusikaltimo padarymo metu galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl būtų tikslinga jam paskirti teismo psichologinę, psichiatrinę ekspertizę.
Be to, apeliantas mano, kad jam yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis supranta, kad už jo padarytą nusikaltimą negalėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, tačiau mano, kad bausmė savo dydžiu yra per griežta. Byloje yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis yra jauno amžiaus, turi perspektyvų mokytis, dirbti, skurti šeimą ir būti naudingas visuomenei.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. S. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 9 p.p. ir jis pagrįstai už šio nusikaltimo padarymą nuteistas.
Apeliantas iš esmės neneigia savo kaltės ir prisipažįsta nužudęs J. L. , tačiau mano, kad jis nusikaltimo padarymo metu galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nes nukentėjusiajai atsimena sudavęs tik tris smūgius, o teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau kaip dvylika smūgių, todėl apelianto manymu, būtų tikslinga jam paskirti teismo psichologinę, psichiatrinę ekspertizę. Šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad S. V. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios J. L. pinigus, įsibrovė į pastarosios namą, ir tyčia nužudė bejėgiškos būklės J. L. , o po to, realizuodamas savo sumanymą, pagrobė pastarajai priklausantį turtą – 50 litų ir du žiedus. Teismo išvada dėl S. V. kaltės padaryta remiantis paties nuteistojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis ir kitais bylos duomenimis. Nors apeliantas mano, kad jis nukentėjusiajai į galvos sritį sudavė plyta tik tris smūgius, tačiau, tokius jo parodymus objektyviai paneigia specialisto išvada, kuria nustatyta, kad visi sužalojimai konstatuoti J. L. lavone buvo padaryti prieš mirtį mažiausiai 16 trauminių poveikių pasėkoje. Be to, pažymėtina, kad specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai, kuriuos padarė nuteistasis tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiosios J. L. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklo organus ir uždarius kvėpuojamąsias angas. Taigi, nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius esminės reikšmės nuteistojo veikos kvalifikacijai neturi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apelianto psichine sveikata, nes kaip matyti iš byloje esančios Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos, apeliantas į Šalčininkų PSPC psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t.1 b.l. 155). Be to, pažymėtina, kad apeliantas abejones dėl savo psichinės sveikatos išreiškė tik apeliaciniame skunde, todėl šis nuteistojo skundo argumentas vertinamas kaip apelianto siekimas palengvinti savo teisinę padėtį.
Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.
Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Ją skiriant atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: padarytas labai sunkus nusikaltimas, neatstatomos pasekmės, taip pat atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, kad jis yra labai jauno amžiaus, tačiau teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirbo. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo šią veiką išaiškinti. Teismas paskyrė apeliantui bausmę nežymiai griežtesnę nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą nustatytos bausmės vidurkis. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.