Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. ir gynėjo advokato Petro Prijalgausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus L. R. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, BK 153 straipsnyje ir nubaustas:

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas L. D. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. tualete),

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas L. D. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. už/prie garažų),

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas L. D. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. rūsyje),

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas L. D. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. kambaryje),

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas L. D. 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. vasario 4 d. kambaryje),

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas T. D. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. rūsyje),

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas T. D. 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. kambaryje),

pagal 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams (epizodas T. D. 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. vasario 4 d. kambaryje),

pagal BK 153 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams (epizodas T. D. ).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis šias bausmes subendrino apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. L. priteista 10 000 Lt neturtinei nukentėjusiajai L. D. padarytai žalai atlyginti ir ją paskyrė tvarkyti uzufrukto teise nukentėjusiosios atstovei R. Ž. .

Iš nuteistojo S. L. priteista 10 000 Lt neturtinei nukentėjusiajam T. D. padarytai žalai atlyginti ir ją paskyrė tvarkyti uzufrukto teise nukentėjusiojo atstovei R. Ž. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, prie tualeto, esančio netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini)., ne mažiau kaip 1 kartą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. D. , gim. 2000 m. rugsėjo 25 d., prieš jos valią t. y. pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jis analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš šios valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, prie garažų, esančių netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini)., ne mažiau kaip 1 kartą, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. D. , gim. 2000 m. rugsėjo 25 d., prieš jos valią t. y. pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini)tokiu būdu jis analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš šios valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., rūsyje, ne mažiau kaip 1 kartą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. D. , gim. 2000 m. rugsėjo 25 d., prieš jos valią t. y. pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini)tokiu būdu jis analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš šios valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. Ž. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini)., kambaryje, ne mažiau kaip 1 kartą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. D. , gim. 2000 m. rugsėjo 25 d., prieš jos valią t. y. pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš šios valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. Ž. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini)., kambaryje, ne mažiau kaip 1 kartą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. D. , gim. 2000 m. rugsėjo 25 d., prieš jos valią, t. y. pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš šios valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. vasario 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. Ž. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 1 kartą žinodamas, kad L. D. , gim. 2000 m. rugsėjo 25 d., yra mažametė, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis atliko mažamečio asmens tvirkinimą.

Be to, S. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, ne mažiau kaip 1 kartą, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu T. D. , gim. 2002 m. rugpjūčio 10 d., prieš jo valią, t. y. pasinaudodamas T. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini)tokiu būdu jis oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. Ž. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau kaip 1 kartą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu T. D. , gim. 2002 m. rugpjūčio 10 d., prieš jo valią, t. y. pasinaudodamas T. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jis oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. Ž. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau kaip 1 kartą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu T. D. , gim. 2002 m. rugpjūčio 10 d., prieš jo valią t. y. pasinaudodamas T. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jis oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią;

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. vasario 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. Ž. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 1 kartą žinodamas, kad T. D. , gim. 2002 m. rugpjūčio 10 d., yra mažametis, (duomenys neskelbtini)tokiu būdu jis atliko mažamečio asmens tvirkinimą.

Nuteistasis S. L. skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę, nes prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo ištirti bylą yra antros grupės invalidas, teisiamas pirmą kartą. Mano, kad jam, vietoje laisvės atėmimo bausmės, turi būti skirtas gydymas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. L. gynėjas advokatas Petras Prijalgauskas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir skirti mažesnę bausmę nei BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmės vidurkis ir ženkliai sumažinti neturtinės žalos atlyginimo sumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į S. L. gydžiusio gydytojo psichiatro J. G. diagnozę ir nepagrįstai skyrė tik ambulatorinę ekspertizę. Mano, kad tik stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu įmanoma nustatyti, ar S. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, ribotai pakaltinamas ar nepakaltinamas, todėl prašo ją skirti Lietuvos apeliacinį teismą.

Teigia, kad jo ginamasis dėl savo psichinės būklės nesupratęs, kad daro nusikalstamas veikas, nes tai buvo rodoma televizijoje, internete, spausdinama žurnaluose. Be to, S. L. nuo 12 metų buvo prievartaujamas ir tvirkinamas V. D. , apie tai pasakojo motinai ir R. Ž. . Atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. per S. L. mobilaus ryšio telefoną (toliau - MRT) žiūrėjo pornografiją prie savo vaikų, kurie kai jo nebūdavo kambaryje, irgi žiūrėdavo tuos pornografinius filmus, vaikai įkalbėjo taip daryti dėl jo ginamojo silpnaprotystės ir tik įsikišus policijai S. L. suprato, kad jį V. D. prievartavo ir su vaikais to daryti negalima.

Pažymi, kad V. D. lindo ne tik prie S. L. , bet ir prie jo sesers T., kuri žuvo, ir kaimynės Karolinos, kuri su tėvais išvyko į užsienį. V. D. buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri buvo nepagrįstai nutraukta (2 t., b. l. 94-95).

Nurodo, kad V. D. ir jo žmona visuomet būna girti ir visiškai neprižiūri vaikų, kurie šliejosi prie S. L. , tai gali patvirtinti S. M. . Pirmosios instancijos teismas šiai liudytojai neleido duoti apie tai parodymų.

Apeliantas nesutinka su jo ginamajam paskirtu 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu, nes R. Ž. prašė priteisti 2 000 Lt, S. L. tokių pinigų neturi, ,,meilės žaidimus“ žaidė būdamas nepilno proto, vaikų prašomas, nes to buvo išmokęs iš jų tėvo V. D. . Pažymi, kad teismas savo iniciatyva neturtinės žalos dydį padidino nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, pilnai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o tuo pačiu nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei skirtinos bausmės. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis vertinant įrodymus bei dėl paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, neleidžia manyti jog šios išvados yra neteisingos.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, S. L. neneigia savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias ir nuteistas, padarymo, tačiau mano, kad jam turėjo būti paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o gydymas. Pažymėtina, kad šis nuteistojo prašymas skunde yra visiškai neargumentuotas. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad būk tai S. L. dėl savo psichinės būklės nesupratęs darantis nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone teismas neatsižvelgė į S. L. gydžiusio gydytojo psichiatro nustatytą diagnozę, abejoja ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės išvadų objektyvumu ir mano, kad nuteistojo faktinę psichinę sveikatos būklę, jo pakaltinamumo, riboto pakaltinamumo klausimo objektyvus išsprendimas galimas tik atlikus stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Teisėjų kolegijos nuomone šie aukščiau paminėti apeliaciniuose skunduose argumentai yra nepagrįsti.

Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens – požymių. Jei asmuo, darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, jis pripažįstamas nepakaltinamu ir neatsako pagal BK už padarytą nusikalstamą veiką (BK 17 str.).

Pagal BK 18 str. 1 d. asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tik tada, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis, kuris reiškiasi psichikos sutrikimu, ir juridinis (psichologinis), kuris apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš dalies sugebėjimą juos valdyti.

Šioje byloje nuteistajam buvo paskirta ir atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, siekiant įvertinti nuteistojo psichinės sveikatos būklę ir jos ypatumus. Ambulatorinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę atliko teismo psichiatrė ekspertė Z. K. , turinti 24 metų ekspertinio darbo stažą bei teismo psichologė ekspertė V. J. , turinti 14 metų ekspertinio darbo stažą. Teismo ekspertams buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, S. L. asmens sveikatos istorijos (2 vnt.) bei šio asmens gydymo stacionare istorija iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Pažymėtina, kad ekspertai betarpiškai bendravo ir su pačiu S. L. , kuris buvo iškviestas pokalbiui tardymo izoliatoriuje.

Kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodytas ekspertų komisijos narių ilgalaikis ekspertinio darbo stažas leidžia teigti apie jų kompetenciją teismo psichiatrijos-psichologijos srityse. Kaip seka iš įrašų ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, komisija susipažino ir įvertino tiriamojo S. L. asmens sveikatos istorijų duomenis iš Ukmergės psichikos sveikatos centro, kurio gydytojų konsultacinė komisija konstatavo diagnozę – lengvas protinis atsilikimas su ryškiais asmenybės ir charakterio pakitimais, potrauminis sindromas. Prie gynėjo apeliacinio skundo pridėtoje Ukmergės pirminės sveikatos centro direktoriaus J. G. pasirašytoje pažymoje ir yra nurodyta, kad S. L. buvo gydytas pagal aukščiau nurodytą diagnozę. Įvertinus šią aplinkybę teisėjų kolegija konstatuoja, kad gynėjo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama apie tai, kad teismas, o tuo pačiu ir ekspertų komisija, neatsižvelgė į S. L. gydžiusio gydytojo psichiatro J. G. diagnozę.

Ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė nustatė, kad duomenų, jog S. L. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertinio tyrimo metu lėtiniu psichikos sutrikimu taip pat neserga, jam diagnozuota mišrūs asmenybės sutrikimai su seksualinio pasirinkimo sutrikimu, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios būtų trukdę jam byloje nagrinėjamo įvykio metu teisingai suvokti reikšmingas bylos aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Ekspertų komisija nustatė, kad S. L. bendras intelekto rodiklis yra 75 balai, t. y. ribinio intelekto lygyje (esant lengvam protiniam atsilikimui intelekto koeficientas svyruoja nuo 50 iki 69 balų. Atsižvelgiant į ekspertinio tyrimo metu atliktų tyrimų rezultatus S. L. diagnozuota mišrūs asmenybės sutrikimai su seksualinio pasirinkimo sutrikimu (pedofilija). Ekspertų komisijos pateiktas aktas atitinka BPK 88 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, neturi pagrindo vertinti ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadų kaip nepakankamai išsamiomis ar nepagrįstomis. Įvertinus minėtos komisijinės kompleksinės ekspertizės išvadas taikyti S. L. BK 17 ar 18 straipsnių normas, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal BK 18 str. 3 d. asmuo, padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau jam bausmė gali būti švelninama remiantis BK 59 str. Taigi šios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios, t. y. jos neįpareigoja, o tik suteikia teismui teisę švelninti bausmę asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu. S. L. padarytos veikos (BK 150 str. 4 d.)pagal BK 11 str. 6 d. priskiriamos labai sunkiam nusikaltimui, už kurį BK 150 str. 4 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki trylikos metų. Pagal BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad S. L. padarė aštuonis labai sunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, pagal BK 150 str. 4 d. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, kuri savo dydžiu yra labai artima minimaliai BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytai bausmei. Taigi teismas, nustatydamas bausmės dydį, galima teigti jog atsižvelgė ir į S. L. psichologinę būseną. Aukščiau nurodytais motyvais nesant įstatyminio pagrindo S. L. taikyti BK 17 ir 18 straipsnių normas, pagal kiekvieną BK 150 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką, paskirti jam dar švelnesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 150 str. 4 d. ir 153 str. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis teisingai, todėl švelninti ir galutinę subendrintą bausmę irgi nėra teisinio pagrindo.

Šioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas S. L. , todėl teisėjų kolegija nevertina gynėjo apeliacinio skundo argumentų susijusių su skunde nurodytais V. D. veiksmais, tuo labiau, kad bylos duomenimis dėl nurodyto asmens veiksmų buvo atliktas tyrimas ir priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 94-95).

Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su S. L. paskirtu 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimu mažamečiams nukentėjusiesiems (po 10000 litų kiekvienam). Teigia, kad mažamečių nukentėjusiųjų motina R. Ž. prašė priteisti tik 2000 litų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos gynėjo skundo argumentus laiko nepagrįstais, Teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kuriais būtent vadovaudamasis ir nustatė iš S. L. priteistinos neturtinės žalos dydį (kiekvienam iš mažamečių nukentėjusiųjų po 10 000 litų). Įvertinus teismo nurodytus motyvus, kurie atitinka įstatymo reikalavimus, mažinti priteistos neturtinęs žalos dydį, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teisme mažamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą R. Ž. patvirtino, kad ji yra byloje pareiškusi būtent 20 000 litų ieškinį, t. y. kiekvienam vaikui po 10 000 litų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. L. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.