- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- eI-1001-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03950-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. (M. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 8–10) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1770(01887) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos M. Z., panaikinimo“.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas skubotai, neišsamiai ištyrus faktines aplinkybes. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2015 m. liepos 8 d., yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje. 2015 m. įsigijo UAB „Ornela ” (toliau – ir Bendrovė), kurios įstatinis kapitalas 45 000 Eur, 34 proc. akcijų. UAB „Ornela“ vykdo deklaruotą ir teisėtą veiklą, kuri susijusi su konsultacijomis informacinių technologijų sferoje. Kadangi tai specifinė veikla, ji reikalauja didelių investicijų, laiko sąnaudų bei profesionalių darbuotojų. Pabrėžė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė intensyviai ieško darbuotojų, kreipėsi į teritorinę darbo biržą, skelbė apie laisvas darbo vietas internetiniuose skelbimuose. Kadangi UAB „Ornela“ direktorius yra Rusijos Federacijos pilietis, reikalaujama būtinai mokėti rusų kalbą, o tai labai komplikavo darbuotojų paieškas. Pareiškėjo teigimu, jis Lietuvos Respublikoje gyvena visą laiką nuo 2015 liepos mėn. ir jo buvimas yra būtinas plėtoti įmonės veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–37).
Nurodė, kad UAB „Ornela“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. lapkričio 8 d.), kas sudaro 3 mėnesius, neatitiko imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. Bendrovėje 3 mėnesius (kas turėtų būti vertinama kaip pakankamas laiko tarpas rasti rusų kalbą mokančius darbuotojus ir pasirūpinti, kad įmonė atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsakovo teigimu, nustatyti duomenys, įrodantys, kad Bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, buvo aiškūs ir nedviprasmiški. Atkreipė dėmesį, jog ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad UAB „Ornela“ atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas laiku nesiėmė veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad UAB „Ornela“ būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas – ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nekliudo jam dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu), be to, ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1770(01887) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui M. Z., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Ornela“ dalyvis (b. l. 38–46).
2016 m. rugsėjo 2 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (b. l. 46).
2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2018 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 139–140).
Migracijos departamentui 2017 m. lapkričio 7 d. patikrinus UAB „Ornela“ duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas (b. l. 138).
2017 m. lapkričio 8 d. atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 12–13).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Kaip minėta, pareiškėjui leidimas buvo išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš Migracijos departamento pateiktų „Sodros“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. darbuotojų nėra. Taigi darytina išvada, kad Bendrovė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. UTPĮ nenustato jokių išimčių, kada užsienietis galėtų nesilaikyti nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis neranda darbuotojų, mokančių rusų kalbą, nesudaro pagrindo atsakovui nesivadovauti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Priežastys, dėl kurių Bendrovė neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų nėra svarbios, nes patys užsieniečiai turi imtis priemonių, kad jų gyvenimas Lietuvoje atitiktų teisės aktų reikalavimus, o pasikeitus aplinkybėms – informuoti apie tai Migracijos departamentą.
Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, o tai reiškia, Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. (M. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.