Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusiai, nedirbančiai, esančiai pensinio amžiaus, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-06-08 14.21 val. Rumpiškės g. 18, Klaipėdoje, vairuodama, vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui pasibaigus, transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. Š., ją apgadinusi, nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.3, 222 p. nuostatų pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo protokole S. K. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, S. K., teismo posėdžio metu su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko iš dalies, t.y. prisipažino tik dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimo, tačiau neigė kliudžiusi kitą transporto priemonę ir pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Parodė, jog automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi ir vairuoja nuo 2015-05-19. Galvojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra išduotas visam laikui, todėl neatkreipė dėmesį, jog metus laiko vairuoja automobilį jau pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui. Apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimą sužinojo įvykio dieną, 2016-06-08, iš policijos pareigūno. Nurodo, kad šių metų birželio 3 d. praėjo automobilio techninį patikrinimą ir iki įvykio dienos – 2016-06-08 – su minėtu automobiliu niekur nevažiavo. Automobilis visą tą laiką stovėjo kieme, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog 2016-06-08 apie 9.00 val. kartu su pažįstama L. E. važiavo į sodą, Jaunimo gatvėje, Tauralaukyje, pasiimti daiktų. Pasiėmus kelis daiktus apie 10.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžtant namo, važiavo Palangos keliu, po to pro Technikumą, tada įvažiavo į Joniškės gatvę, iš Joniškės gatvės į Baltikalnio gatvę, o tuomet iš Baltikalnio gatvės įsuko į Rumpiškės gatvę – savo namo kiemą. Pažymi, kad priekiu parkuojant automobilį vietos buvo plačiai, nieko nekliudė. Parkuojant automobilį, iš abiejų pusių stovėjo mašinos, tačiau tarpai šonuose, laisvos vietos nuo automobilio iki automobilio, buvo po 1 metrą. Šalia stovėjusių automobilių modelių bei spalvų nepamena. Po to, daugiau niekur nevažiavo, kadangi išėjus L. E., nuėjo atsigulti. Apie 14.00-15.00 val., atvyko policijos pareigūnai ir informavo apie apgadintą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad pareigūnai norėjo surašyti protokolą, bet ji nesutiko su pažeidimu bei atsisakė pasirašyti. Tuomet ją gąsdinant, kad išveš automobilį, privertė pasirašyti eismo įvykio deklaraciją. Minėjo, kad važiavo ne viena, yra liudytojas, tačiau pareigūnai jo pakviesti neleido. Važiuodama į Tauralaukį savo automobilio nebuvo apžiūrėjusi, nežino iš kur ant jos automobilio, priekinėje dalyje, iš keleivio pusės, atsirado įbrėžimai. Savo automobilio niekam neduoda. Automobilio raktelius turi tik ji. Išvykus pareigūnams paskambino L. E. ir nuėjo su ja į policiją. Grįžus namo, laiko nežino, pamatė, kad policijos pareigūnai ruošiasi išvežti jos automobilį. Tą dieną, tai buvo antras jų atvykimas. Automobilis nebuvo išvežtas, nes ji neleido. Sekančią dieną po įvykio – 2016-06-09 – tie patys policijos pareigūnai buvo atvykę paimti dokumentų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teigia, kad apie 2016-06-08 eismo įvykį prie Rumpiškės g. 18 namo nieko nežinanti, pro tą kiemą nevažiavusi, atvykę pareigūnai nieko nesakė, neaiškino, joks aktas nebuvo parodytas, nesiūlė rašyti paaiškinimą bei jos nebuvo nusivedę į minėtą eismo įvykio vietą. Pažymėjo ir tai, kad važiuojant į savo namus Rumpiškės g. 18 namo pravažiuoti nereikia, nes visada važiuoja pro Baltikalnio gatvę. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2016-06-09.

Liudytoja L. E. teismo posėdžio metu parodė, jog S. K. yra jos draugė. Įvykio dieną – 2016-06-08 – į S. K. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo prie savo namų. Įlipdama, nepastebėjo automobilio apgadinimo. Nurodo, jog Tauralaukyje užtruko apie 15 min. pas draugę namo, į (duomenys neskelbtini), grįžo kartu. Įvažiavus į kiemą, ji išlipo iš automobilio. Teigia, jog matė, kaip S. K. savo automobilį priparkavo priekiu ir nieko nekliudė. Tuo metu, parkuojantis, iš abiejų pusių stovėjo automobiliai. Taip pat, parodė, jog apie 10.39 val. išėjus iš S. K. namų, pastebėjo, kad vieno automobilio, stovėjusio šalia S. K. priklausančio automobilio, nebuvo. Pažymi, kad pro Rumpiškės g. 18 namą tą dieną jos nevažiavo. Tą pačią dieną po 14.00 val. jai paskambino S. K. ir papasakojo apie įvykį kieme. Kartu su ja nuėjo į policiją, parašė pareiškimą, o prie jo pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 10.30 val. Teigia, kad nežinojo apie apgadintą automobilį prie Rumpiškės g. 18 namo. Manė, kad reikės liudyti teisme dėl kieme įvykusio įvykio.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. parodė, kad 2016-06-08 buvo atvykusi prie (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės, pas savo draugą. S. K. pažįsta tik iš matymo. Parodė, jog matė tą momentą, kai S. K. atvažiavo į kiemą, priparkavo savo automobilį. Teigia, kad S. K. puikiai priparkavo automobilį, t.y. niekur neįpuolė, kadangi buvo nemaži tarpai tarp šalia stovėjusių automobilių. Matė, kad S. K. grįžo namo su moterimi.

Pareigūnė V. T., teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2016-06-08 apie 13.00 val. buvo gautas iškvietimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra apgadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą, buvo nukentėjusysis asmuo, kuris paaiškino, kad tą dieną niekur nevažiavo ir staiga rado apgadintą automobilį, pačio įvykio nematė. Šalia apgadinto automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnė parodė, jog apgadinimai buvo padaryti automobilio priekiu. Išmatavus, atitiko spalva, aukščiai, viskas idealiai. Buvo du apgadinimai: vienas šone, o kitas - priekyje. Išsikvietus automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę, paaiškino jai visą situaciją, kad atitinka viskas ir negali būti niekas kitas kaltas tik ji. S. K. paaiškino, kad tą dieną važiavo, bet nieko neužkliuvo. Pažymi, jog S. K. buvo pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaracija buvo užpildyta ir S. K. pasirašyta. Po ko, šalys ir pareigūnai išsiskirstė. Taip pat, pareigūnė parodė, kad išvažiavus iš įvykio vietos, gal po keliolikos minučių, po kokių 30 min. nuo pirmojo pranešimo, gavo antrą pranešimą, kad toje pačioje Rumpiškės gatvėje, tik prie 18 namo yra apgadintas kitas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis prie Rumpiškės g. 18 namo stovėjo gatvėje, kuri yra labai siaura, o iš jos abiejų pusių stovi automobiliai. Atvykus, įvykio vietoje buvo automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. Š., kuris pačio autoįvykio nematė, tik išėjęs į lauką, pastebėjo apgadinimus. Apžiūrėjus automobilį, buvo nustatyta, kad apgadintas automobilio šonas. Atlikus matavimus, buvo nuspręsta, jog automobilį galėjo apgadinti S. K., nes minėjo, jog tą dieną ji važiavo. Be to, viskas idealiai atitiko, kaip ir pirmame įvykyje, t.y. atitiko apgadinimų aukštis, tas pats kampas, ta pati spalva – matėsi žalios spalvos nubrėžimai – S. K. automobilis žalios spalvos. Dažų mėginiai paimti nebuvo, o tik nufotografuota. Taip pat, buvo sugretinti automobiliai, todėl, kartu su tą dieną dirbančiu M. K. buvo nuspręsta, jog dėl įvykio kalta S. K., tai yra, jog vienu važiavimu ji kliudė kelias mašinas ir pati to nepajuto. Automobilių „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo viena puse. Todėl vėl nuvyko pas S. K., adresu (duomenys neskelbtini), kurios automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo toje pačioje vietoje, kaip ir atvažiavus dėl pirmojo įvykio. Išsikvietė S. K., paaiškino situaciją, bet ji visiškai su įvykiu nesutiko, todėl nebuvo siūlyta pildyti eismo įvykio deklaracijos, o buvo nuspręsta pildyti eismo įvykį – pasišalinimą. Taip pat, nurodo, jog viską paaiškinę, norėjo nutempti S. K. priklausantį automobilį, kuriame buvo kažkokių daiktų, kadangi jis buvo kaip įrodymas, tačiau S. K. stojo prieš, neklausė nurodymų, šoko prieš automobilį, dėl to automobilis nebuvo nutemptas. Pažymi, kad į tarnybinį pranešimą įrašo tą laiką, kada gautas iškvietimas, o ne kada įregistruotas. Taip pat, nurodo, jog sutikrinus dokumentus paaiškėjo, kad S. K. vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs maždaug prieš metus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas M. K. parodė, kad 2016-06-08 ryte, tikslaus laiko nepamena, buvo autoįvykis, Rumpiškės gatvėje, Klaipėdoje, į kurį atvažiavo, kad nustatyti automobilio savininkę. Atvykus, rado apgadintą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia stovintį kitą automobilį – „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suradus bei išėjus automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei S. K., nukentėjusieji su ja, prieš tai pasibarus, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Po to, dienos bėgyje, gal po valandos ar dviejų, po pietų, o gal anksčiau, kitame kieme (tikslaus adreso nepamena) atsirado dar vienas automobilis, analogiškai apgadintas, tik kitoje pusėje. Nuvykus, buvo rastas tik apgadintas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo paliai kelią. Parodė, kad su kolega atliko matavimus ir pagal apgadinimus nusprendė, jog tik S. K. automobilis galėjo apgadinti šį automobilį, kadangi atlikus išmatavimus viskas atitiko – identiška dažų spalva, aukščiai apgadinimų, braižas, buvo pabirę dažai, matėsi kur buvo liestasi. Be to, S. K. yra sakiusi, kad tik ji pati vairuoją automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekam neduoda juo važiuoti. Todėl, protokolas S. K. buvo surašytas remiantis matavimais, apgadinimais bei tuo, kad S. K. neneigė važiavusi tą dieną. Pareigūnas pažymi ir tai, jog apgadinto automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas kategoriškai nesutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes jis iš karto buvo pabrėžęs, kad tokį žmogų, kuris įpuola ir pasišalina, reikia pamokyti, todėl S. K. buvo surašytas protokolas. Taip pat parodė, kad antrą kartą nuvykus pas S. K., kurią abu kartus buvo radę namuose, paaiškino, jog reikia atvykti į nagrinėjimą, dėl apgadintos transporto priemonės, dėl ko ji griežtai nesutiko. Taip pat, buvo bandyta išvežti S. K. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi, kai yra apgadinimai ir automobilis būna pasišalinęs, kad geriau ištirti įvykį, reikia nuvežti jį į aikštelę. Tai daroma tam, kad žmogus negalėtų automobilį sutvarkyti, suremontuoti. Tačiau, S. K. automobilis buvo paliktas, nes ji labai priešinosi, be to, jame buvo kažkokių daiktų. Pareigūnas paaiškina, kad protokolas buvo surašytas sekančią dieną po įvykio – 2016-06-09 – atvykus pas S. K. į namus, kad ji pasirašytų protokolą. Teigia, kad S. K. buvo įduota protokolo kopija. Tačiau, protokolą S. K. pasirašyti atsisakė, pradėjo alpti, vaidinti, kad jai bloga, atvažiavo greitoji. Taip pat, dėl protokolo surašymo, paaiškino, kad protokolas buvo surašytas tik po to, kai M. K. buvo pristatyta surinkta medžiaga, t.y. aukštesniems pareigūnams priėmus nutarimą, kad apgadinimai atitinka ir eismo įvykyje dalyvavo tas automobilis – „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, pažymi, kad protokole nurodytas laikas, tai yra tas laikas, kada gautas pranešimas, kadangi automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pats nežinojo ir negalėjo pasakyti eismo įvykio laiko.

Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, jog 2016-06-08 po 14.00 val. išėjęs į lauką, pamatė, kad jo automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pabraižytos durelės. Tuomet paskambino ir pranešė apie įvykį bei iškvietė pareigūnus. Parodė, kad jo automobilio buvo nubrėžtos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės – galinės durelės buvo įlenktos, o priekinės vos nubrauktos. Pažymi, kad jo automobilis yra žalios spalvos, o kokios spalvos automobilis buvo nubrėžęs jo automobilį nežino, nes nežiūrėjo – laukė atvyksiančių pareigūnų. Atvažiavę pareigūnai, įformino įvykį, atliko matavimus, nubraižė schemą. Teigia, jog apie galimai esamą įtariamąjį, dėl šio įvykio, pareigūnai jam nesakė, jokių įtariamojo kontaktų nebuvo palikę bei deklaracijos pildyti nesiūlė. Dėl žalos atlyginimo į jį niekas nebuvo kreipiasis, todėl automobilį suremontavo iš savo lėšų. Pažymi, kad nematė kas galėjo apgadinti jo automobilį, o paklausius kaimynų, taip pat, niekas nėra matęs. Nurodo, jog automobiliu buvo važiuota prieš dieną, t.y. 2016-06-07. Grįžus, 2016-06-07 vakare, automobilį priparkavo gatvėje prie bordiūro, šonu. Automobilis, priparkuotas tokiu būdu, stovėjo per naktį ir įvykio dieną – 2016-06-08 – su juo važiuota nebuvo.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio (toliau – Klaipėdos AVPK) vyriausiosios patrulės V. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-06-08, apie 14.23 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Rumpiškės g. 18, Klaipėdoje, rastas apgadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo stovintį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo apgadintas dešinės pusės šonas. Šio automobilio savininkas D. Š. paaiškino, kad 2016-06-07 apie 19.40 val. pasistatė automobilį prie savo namų (Rumpiškės g. 18, Klaipėda), o kitą dieną – 2016-06-08 apie 14.15 val. pastebėjo savo apgadintą automobilį. Taip pat, V. T. pažymi, kad tą pačią dieną – 2016-06-08 – apie 13.00 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rastas apgadintas automobilis „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą šalia minėto apgadinto automobilio pastebėjo stovintį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K., kurio priekinis dešinysis bamperis akivaizdžiai sugadintas, o ant automobilio „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono tokio pat aukščio ir spalvos žymės. Tuo metu S. K. sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją pripažindama, kad nepajuto smūgio. Taip pat, pranešime nurodoma, kad nuvykus į Rumpiškės g. 18, Klaipėdoje, ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo aiškiai lygiai tokius pačius apgadinimus, kaip ir ant automobilio „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl, atlikus išmatavimus bei nufotografavus eismo įvykio vietą, pareigūnai vėl nuvyko pas S. K.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, S. K., nesutiko su jai inkriminuojančiu teisės pažeidimu, atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, rašyti paaiškinimą bei pasirašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, o kritus po automobilio ratais neleido nutempti automobilį į saugomą automobilių aikštelę.

Iš Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-06-09 apie 19.30 val., kartu su tuo metu dirbančiais kolegomis, nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas S. K.. Nuvykus minėtu adresu, S. K. buvo paprašyti dokumentai administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl 2016-06-08 transporto priemonės „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, adresu Rumpiškės g. 18, Klaipėda. Nurodo, jog S. K. nesutiko pasirašyti ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, atsisakė rašyti paaiškinimą. Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. 50385877, išduotas S. K. vardu, buvo paimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas padarius pažeidimus, numatytus ATPK 130 str.1 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d., t.y., kad ji 2016-06-08 14.21 val. Rumpiškės g. 18, Klaipėdoje, vairuodama, vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui pasibaigus, transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. Š., ją apgadinusi, nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, pasišalino iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika, kai nagrinėjamos bylos administracinių teisės pažeidimų transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 10 Skirsnis), paminėtina, jog dažna situacija, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 130 str. 1 d. yra betarpiškai susijęs su ATPK 127 str. 2 d., kada pažeidžiant KET pasitraukiama iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, kai prieš tai pažeidus KET jau yra įvykęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktas. Ir, būtent, šio fakto buvimas yra priežastis pasitraukti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei liudytojų parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad S. K. kaltė dėl jai inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta. Byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. 2016-06-08 14.21 val. Rumpiškės g. 18, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. Š., ją apgadinusi, nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, pasišalino iš įvykio vietos. S. K. savo kaltės nepripažino nuo pat pradžių, neigė tą dieną važiavusi pro Rumpiškės g. 18 namą ir padariusi minėtą pažeidimą. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytoja L. E., kuri kartu su ja važiavo tą dieną ir grįžo namo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojos parodymus galima būtų vertinti kritiškai kaip pateiktą gynybinę versiją, tačiau liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kad S. K. tą dieną važiavo ties Rumpiškės g. 18 namu ir padarė minėtą eismo įvykį, nustatyta nėra. Be to, byloje nėra detalios įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūros – įvykio dieną į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai nepaėmė dažų mėginių tam, kad būtų nustatyta, ar tikrai S. K. automobilis dalyvavo minėtame eismo įvykyje, nors nurodo, kad rado pabirusių žalios spalvos dažų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek S. K. automobilis, tiek ir apgadintas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra žalios spalvos. Todėl pareigūnai, radę žalios spalvos likučių ir matydami, jog apgadintas automobilis yra tos pačios spalvos, tačiau neapėmę jų mėginių, neskyrę ekspertizės, iki galo neištyrė visų aplinkybių. Teisme šiuo atveju ekspertizės skirti nebuvo įmanoma, buvus suremontuotam jau nukentėjusiojo automobiliui. Taigi, policijos pareigūnas M. K. S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą remdamasis vien tik atliktais matavimais ir automobilių gretinimu pagal darytas nuotraukas. Esant tokioms aplinkybėms ir nepašalinus kilusių abejonių, vienareikšmiškai spręsti kad tarp automobilių „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko kontaktas, negalima. Be to, net pats automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t.y. D. Š., nematė šio įvykio, kad galėtų patvirtinti, jog būtent S. K. vairuojamas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį, kaip ir nebuvo kitų liudytojų, mačiusių tai. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. buvo surašytas ne tą pačią dieną, kai policijos pareigūnai buvo gavę pranešimą apie eismo įvykį, o sekančią dieną, nors, po eismo įvykio vietos apžiūrėjimo, pareigūnai buvo nuvykę pas S. K. į namus.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012).

Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. K. 2016-06-08 14.21 val. vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties Rumpiškės g. 18, Klaipėdoje, kliudė kitą transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, byloje nėra. Kadangi nesurinkta neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių S. K. kaltę, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl S. K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. nutrauktina, nenustačius jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties požymių (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Tuo tarpu S. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d. įrodyta: pačios S. K. prisipažinimu ir parodymais, duotais teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad S. K. apie vienerius metus vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui. Šie S. K. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d. sudėtį. Jai skirtina administracinė nuobauda.

S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., ir nuoširdžiai gailisi bei pažeidimą padarė būdama 79 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – S. K. pensininkė, senyvo amžiaus, nebausta administracine tvarka, į jos atsakomybę lengvinančas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 10 p., 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

S. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, nenustačius jos veiksmuose jai inkriminuojamų pažeidimų sudėties požymių.

S. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.