Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-13078-713/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
e2-13078-713/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08174-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Pareiškėjas
B. S.
Suinteresuotas asmuo
J. A., D. R., Kauno
Civilinė byla Nr.e2-13078-713/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08174-2015-8Procesinių sprendimų kategorija: 21.4.2.3; 34.4; 116.1.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant pareiškėjui B. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui N. B., suinteresuotiems asmenims J. A., D. R. ir jų atstovui advokato padėjėjui H. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarei G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A., D. R., Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarei G. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir nustatė : pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos B. S. mirties dieną (palikimo atsiradimo metu) pareiškėjas, jos sūnus B. S., buvo reikalingas išlaikymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015-02-03 mirė pareiškėjo motina B. S.. 2015-03-03 notarė G. K. paskelbė testamento turinį ir išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Pareiškimą grindžia tuo, kad jo finansinės galimybės buvo nepakankamos būtiniems poreikiams patenkinti ir jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjui nuo 2014-09-12 iki 2015-09-11 buvo nustatytas 55% darbingumas dėl ligos būklės ir paskirta 94,30 Eur (325,59 Lt) netekto darbingumo pensija. Gaunamos pajamos yra kelis kartus mažesnės nei MMA, todėl neužtikrina net minimalių pareiškėjo poreikių. Pareiškėjas nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo registruotas Darbo biržoje, bet dėl sveikatos būklės iš jos išsiregistravo. Pareiškėjo išlaidos sudaro 340,00 - 380,00 Eur per mėnesį, o pajamos yra 150,00 Eur, kurias sudaro 96,66 Eur netekto darbingumo pašalpa ir 59,90 Eur nedarbo draudimas.

Suinteresuoti asmenys D. R. ir J. A. atsiliepime su pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010-11-08 dienos testamentu B. S. visą savo turtą paliko suinteresuotiems asmenims D. R. ir J. A.. Pareiškėjui pagalbą teikė valstybė, taikydama socialines garantijas – moka vaistų išlaidų kompensaciją, netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad visiškai negali dirbti. Savo noru išsiregistravo iš Darbo biržos, tuo pačiu atsisakydamas teisės į valstybės paramą – bedarbio pašalpą. Be to, pareiškėjas 30 m. gyvena santuokoje, turi du pilnamečius vaikus, kurių pareiga materialiai išlaikyti savo tėvą, sutuoktinė nuo tokios pareigos taip pat nėra atleista. Suinteresuotas asmuo D. R. papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ir po įmonės bankroto liko gyventi ir gyvena tame pačiame bute. Suinteresuoti asmenys visą vaikystę gyveno kartu su B. S., ja rūpinosi, palaikė ryšius. O pareiškėjas su savo šeima gyveno atskirai, savo motinos nelankė, jokių ryšių nepalaikė. Suinteresuoti asmenys D. R. ir J. A., jų atstovas advokato padėjėjas H. R. prašė pareiškimo netenkinti, atsiliepime į pareiškimą išdėstytais motyvais. Nurodė, kad nedarbingumo ir neįgalumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo. Pareiškėjas neįrodė reikalingumo nustatyti išlaikymą; pareiškėjas neprašo išlaikymo iš sutuoktinės ir vaikų; pareiškėjas teisinės gynybos kreipėsi į advokatų kontorą ir nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, kas įrodo, kad pareiškėjas yra mokus. Pareiškėjas gyvena tame pačiame bute po patirtos avarijos, nepakeitė gyvenamosios vietos, neprašė savo motinos prieglobsčio ir paramos (2015-08-27 Informacinė pažyma apie teismo posėdį).

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra suinteresuotu asmeniu byloje ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Notarė G. K. šalintina iš civilinės bylos, kadangi ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, o priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Pareiškimas atmestinas.

Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir jo atstovo, suinteresuotų asmenų ir jų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. vasario 3 d. mirė B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo B. S. motina (pareiškimo 3 priedas), ir suinteresuotų asmenų D. R. ir J. A. močiutė (CPK 187 straipsnis). Po jos mirties liko butas su rūsiu, bendro ploto 30.06 kv.m., Kauno m., (duomenys neskelbtini) (Išrašas iš VĮ Registrų centras), šiuo adresu testatorė buvo deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą (išrašas iš Testamentų registro VĮ Registrų centras). 2010 m. lapkričio 8 d. B. S. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai mirties dieną priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko J. A. ir D. R. (4 priedas). 2015 m. kovo 11 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarė G. K. pareiškėjui paskelbė testamento turinį (notarės liudijimas, 5 priedas) ir išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Pareiškėjas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (išrašai iš VĮ Registrų centras). 2007 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-708-109/2007 pareiškėjo prašymu iškėlė jo, B. S. įmonei bankroto bylą (25 priedas, LITEKO duomenys). Sutuoktiniams B. S. ir R.O. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas su rūsiu Kauno m., Pašilės g. 96-23, Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartimi Nr. 1 buvo parduotas (26 priedas). B. S. yra iš dalies nedarbingas (darbingumas 55 procentų) (8 priedas). Laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2015-02-03 niekur nedirbo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis šiuo laikotarpiu B. S. buvo mokama 94,72 Eur, o nuo 2015-07-01 96,66 Eur (netekto darbingumo) pensija (9 priedas, Informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2015-05-01 iki 2015-11-30), ir 59,90 Eur nedarbo draudimas (CPK 177 straipsnis, Kauno teritorinės darbo biržos pažyma apie išmokas), šiuo metu pajamos sudaro 150,00 Eur. Pareiškėjui diagnozuotos ligos: organinė depresija (F06.33), organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), adaptacijos sutrikimas (F43.2), kitų patikslintų galvos sužalojimų padariniai (T90.8) (8 priedas; teismas remiasi šiuo dokumentu ir nesivadovauja ieškinio priedais 10-12, 14-23, kadangi juose esantys duomenys apibendrinti minėtame ieškinio 8 priede: 2014-09-12 NDNT prie SADM Darbingumo lygio Sprendime). Pareiškėjo gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune, B. S. gyvenamoji ir deklaruota vieta buvo Kaune, (duomenys neskelbtini) (išrašas iš Testamentų registro VĮ Registrų centras).

CK 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. CK 5.20 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad teisei į privalomąją dalį neturi reikšmės testamento turinys. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Tokio ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Kasacinio teismo nurodyta, kad tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas šią teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Dėl to, kad juridinę reikšmę turintis išlaikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiškėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimą turtą apimtį, tai, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad minėta teisė nėra siejama ir su mirusiosios teiktu išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Taigi sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį būtina įvertinti tik reikalavimą reiškiančios šalies išlaikymo reikalingumą palikėjos mirties dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą.

Pareiškėjas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, yra tik iš dalies (55 procentų) darbingas (8 priedas, neįgaliojo pažymėjimas), jam nėra nustatyta visiška negalia, nėra nustatyta slauga. Pareiškėjas niekur nedirba. Pareiškėjas pateikė elektroninius laiškus dėl darbo, vieną rašytą 2015-05-12 ir 5 laiškus rašytus 2015-08-27, t.y. rašytus jau po bylos iškėlimo teisme (2015-04-280). Kadangi pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą 2015-02-03 dienai, laikytina, kad pareiškėjas duomenų, kad siekė įsidarbinti ir užsidirbti papildomų lėšų pragyvenimui, atsižvelgiant į jam nustatytą darbingumo lygį nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjui dalinis darbingumas nustatytas terminuotai, t.y. iki 2016-09-07 (Neįgaliojo pažymėjimas). Pareiškėjas darbo biržoje buvo registruotas tik vieną mėnesį nuo 2014-07-04 iki 2014-08-28, ir vėliau išsiregistravo savo noru (Kauno teritorinės darbo biržos pažyma). Įvertinus šias aplinkybes laikytina, jog pareiškėjas nėra išnaudojęs visas įmanomas galimybes papildomai užsidirbti. Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad palikėjos mirties dieną 2015-02-03 pareiškėjo kas mėnesį gaunamos pajamos sudarė 94,40 Eur ((9 priedas). 2015 m. vasario mėn. buvo nustatyta 300,00 Eur minimali mėnesinė alga (MMA), tuo metu MMA gaunantis darbuotojas, atskaičiavus mokesčius ir įmokas, uždirbo 238,79 Eur (LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), bazinė socialinė išmoka (minimalus pragyvenimo lygis) buvo lygi 38,00 Eur per mėnesį (LR Vyriausybės 2014-0910 nutarimas Nr.924). Taigi, pareiškėjo pajamos buvo didesnės už bazinę socialinę išmoką ir mažesnės už minimalią mėnesinę algą. Laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki šiol pareiškėjas niekur nedirbo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo gaunamos pajamos suteikia jam teisę Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka gauti piniginę socialinę paramą, t.y. pareiškėjas nėra socialiai remtinas asmuo. Pareiškėjas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi profesionalaus advokato ir advokato padėjėjo paslaugomis, sumokėjo už paslaugas 432,00 Eur (sąskaita už advokato paslaugas, 2015-08-25 mok. nurodymas Nr. 759, du pinigų priėmimo kvitai). Aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Bylos duomenimis pareiškėjas šiuo metu jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, butas perleistas skoloms padengti. Nors pats pareiškėjas iki šiol gyvena tame pačiame bute, savo gyvenamosios vietos nekeitė, butas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, tačiau pareiškėjas moka mokesčius ir įmokas už butą, siekdamas jį išsipirkti. Nustačius, jog pareiškėjui reikalingas išlaikymas, gautus papildomus pinigus panaudos buto remontui, jei liks - padės sūnui studentui ir kito sūnaus šeimai (2015-11-09 informacinė pažyma apie teismo posėdį), todėl pareiškėjas B. S. negali teigti, jog jam yra reikalingas išlaikymas. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vaikams išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą bei juo rūpintis, o CK 3.27 straipsnis nustato pareigą sutuoktiniams vienam kitą remti. 2011-05-17 sutuoktinių sudaryta Povedybinė sutartis neeliminuoja pareigos remti kitą sutuoktinį. Pateikti įrodymai apie mokesčių už komunalinius patarnavimus sumokėjimą, Rimos O. S. vardu (30-37 priedais), vertintini kaip šeimos išlaidos būstui išlaikyti. Duomenų apie sūnų ir sutuoktinės teikiamą paramą byloje nėra pateikta. Pats pareiškėjas pripažino, kad sūnūs suaugę, gyvena atskirai, todėl spręstina, kad pareiškėjas turi galimybę gauti tam tikrą paramą iš savo pilnamečių sūnų ir sutuoktinės.

Lėšos, reikalingos pareiškėjo vieno mėnesio minimalių poreikių patenkinimui, pateiktos poreikių lentelėje, yra 340,00 - 380,00 Eur per mėnesį, kurios viršija minimalią mėnesinę algą. Pareiškėjas per mėnesį išleidžia 40,00 -60,00 Eur vaistams, 150,00 Eur maistui, 50,00-100,00 Eur drabužiams, 30,00- 60,00 Eur avalynei, 58,29 Eur būsto mokesčiams ir paslaugoms. Didžiąją dalį sudaro poreikiai maistui – 150,00 Eur, 30,00 -160,00 Eur avalynei ir drabužiams. Pareiškėjas į bylą pateikė Kompensuojamų vaistų pasą iš kurio galima matyti, kad pareiškėjui vaistai buvo paskirti laikotarpyje nuo 2015-02-13 - 2015-03-11, 2015-10-16 išrašą iš Medicinos dokumentų apie paskirtus vaistus 2015-09-07 – 2015-10-16 ir kasos kvitus už 2015-09-17 – 2015-10-22 laikotarpį. Iš šių dokumento negalima objektyviai spręsti, kokia pinigų suma reikalinga vaistams įsigyti, nes turi būti įvertinta tai, kad dalis kainos yra kompensuojama valstybės lėšomis, o duomenų apie gydytojo paskirtus ir naudotus nekompensuojamus vaistus byloje nepateikta. Todėl teismas mano, kad pareiškėjo nurodytas 40,00 -60,00 Eur poreikis vaistams neįrodytas. Pareiškėjas nurodo, kad jam reikalinga 150,00 Eur maistui, su žmona išleidžia 300,00 Eur, maistą perka ir gamina žmona. Liudytoja apklausta R. O. S. tikino teismą, jog jos darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius yra 300,00 Eur (2015-11-09 Informacinė pažyma apie teismo posėdį), todėl, atsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas, ir kiekvieno iš sutuoktinio poreikius, spręstina, kad pareiškėjo nurodyta suma maistui per mėnesį yra per didelė. Pareiškėjo poreikių lentelėje nurodytas jo poreikis rūbams, avalynei yra nepagrįstai didelis - pareiškėjas nurodo, kad kojinėms, kelnėms marškiniams, megztiniams, striukėms, pirštinėms, kepurėms reikalinga 50-100 Eur, o batams - 30-60,00 Eur per ketvirtį, tačiau ši apranga nėra įsigyjama kiekvieną sezoną. Pareiškėjas nurodo, kad gaunamos pinigų sumos tinkamam gyvenimo sąlygų užtikrinimui jam neužtenka, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kokio dydžio pinigines lėšas per mėnesį pareiškėjas įprastai skiria būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, duomenis pateikė tik lentelėje. Įvertinus byloje esančius įrodymus, kad pareiškėjas jau ilgą laiką niekur nedirba, toks jo poreikis yra abejotinas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad poreikis drabužiams ir avalynei taip pat nepagrįstas, o nurodytas yra pernelyg didelis. Taigi, pareiškėjo nurodytas 340,00-380,00 Eur poreikis pragyvenimui, jo paties nurodyti kaip minimalūs, visa apimtimi nelaikytini būtinais pragyvenimui.

Pareiškėjas neįrodė, jog neturi santaupų bankuose, pateikė pažymas apie savo sąskaitas tik iš dviejų bankų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolingas valstybės institucijoms ar kitiems asmenims (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, kad jo finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jo gyvenimo reikmių visumą.

Aplinkybė, kad motina jo ligos metu vieną kartą davė pinigų, neįrodo, kad ji pareiškėją išlaikė, ir motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma neįrodo blogos pareiškėjo turtinės padėties palikimo atsiradimo dieną, nepagrindžia išlaikymo jam reikalingumą. Darytina išvada, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną gavo pakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi nepretenduodamas į palikimo dalį, o dėl nustatyto 55 procentų darbingumo galėjo jų gauti ir papildomai, be to, galėjo gauti paramą iš pilnamečių sūnų, sutuoktinės, todėl jam nebuvo reikalingas išlaikymas.

Sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą B. S. paliko D. R. ir J. A., palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Suinteresuotų asmenų, pareiškėjo parodymais nustatyta, kad B. S. motina nesirūpino, ilgą laiką su ja nebendravo. Palikėja rūpinosi, ją prižiūrėjo anūkai J. A. ir D. R., todėl B. S. ir nusprendė testamentą sudaryti anūkų naudai. Atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjui neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, jo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjęs D. R. pateikė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą 500,00 Eur sumai už parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, todėl ši suma priteistina suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo. Nagrinėjant bylą susidarė 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 92 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos iš pareiškėjo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 92 straipsnio 2 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,60 Eur (vienuolika eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė