Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Dinetai Valkauskaitei, žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., J. K., G. D. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. P., J. K., G. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusią CK 5.50 str. 2 d. str. redakciją, įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turėjo (ir turi) būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, jo atstovės paaiškinimų teisme, nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat nepateikė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui dėl turto apyrašo sudarymo. Nurodė, kad palikimą po J. D. mirties jis priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinio interesą įgyti visas teises į palikimą. Apie šių veiksmų atlikimą sprendžiama iš atliktų veiksmų ir jų pobūdžio - tai turi būti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tais atvejais, kada palikimą sudaro nekilnojamieji daiktai, faktiškas valdymas reiškia apsigyvenimą tuose objektuose arba tolesnį įpėdinio gyvenimą, jeigu iki palikėjo mirties įpėdinis tame turte gyveno; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamojo turto priežiūra, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. D. ir J. D. (Kavaliauskaitė) susituokė 1967-12-30 (b.l. 8). Santuokos metu, 1995-03-27 pareiškėjo vardu buvo sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R-P52/95-0541 (b.l. 13). Minėto žemės sklypo nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjui (b.l. 9). VĮ Registrų centro duomenimis, įrašų apie J. D. vardu įregistruotą turtą, nėra. Tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad minėtas žemės sklypas įgytas santuokos su J. D. metu, todėl laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe.

Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.116 str. 1 d.). Todėl nurodytos nuostatos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis, t.y. tuo atveju, kai mirus vienam iš sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą.

Vadinasi, sutuoktinės J. D. mirties dieną iš paveldimo registruotino turto buvo 1/2 dalis minėto žemės sklypo, dėl kurios paveldėjimo pareiškėjas per tris mėnesius į notarų biurą ar teismą nesikreipė, tačiau faktiškai liko gyventi minėtame žemės sklype esančiame name.

Namą ir žemės sklypą tvarkė, prižiūrėjo, naudojosi bendrais buvusiais namų ūkio daiktais, mokėjo mokesčius. Faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai priėmė palikimą ir priimtu turtu naudojosi, patvirtino ir suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose. Mokesčių mokėjimo faktą taip pat patvirtina ir pateikti mokėjimų kvitai. Todėl teismas neturi pagrindo šiomis aplinkybėmis netikėti (b.l.15-20).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos, aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta. Pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės J. D. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. (CK 5.51 str. 1 d.).

Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjui nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2006-01-09, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjui paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.