Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-768/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
1A-111-768/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28042-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
A. R.
Civilinis ieškovas
UAB „General Financing“, UAB „Ferratum“, UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, BnP Finance
Advokatai
Justinas Stauskas
Kategorijos
  • 2.4.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-768/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28042-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,advokatui Justinui Stauskui,nuteistajam A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl 2016 m. vasario 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

A. R. nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. – 40 parų arešto;

- pagal BK 198¹ str. 1 d. – 20 parų arešto;

- pagal BK 214 str. 1 d. – 70 parų arešto;

- pagal BK 215 str. 1 d. – 70 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. R. paskirta galutinė bausmė – 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal 2015-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta arešto bausmės dalis, taip pat 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme nuo 2015-10-12 iki 2015-10-14.

Tuo pačiu nuosprendžiu visiškai patenkinti civilinių ieškovų UAB „General Financing“, UAB „Ferratum“, UAB „4finance“, UAB „Nordecum“ civiliniai ieškiniai iš A. R. UAB „General Financing“ naudai priteisiant 531,43 Eur, UAB „Ferratum“ naudai priteisiant 1160,22 Eur, UAB „4finance“ naudai priteisiant 1625,43 Eur, UAB „Nordecum“ naudai priteisiant 501,45 Eur. Civilinio ieškovo BnP Finance, AB (buvusios AB „Bobutės paskola“) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies BnP Finance, AB naudai iš A. R. priteisiant 429,12 Eur, kitoje dalyje šio civilinio ieškovo ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tačiau ne vėliau nei 2014 m. rugsėjo 5 d., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo N. M. vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodžius ir prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei AB „Swedbank“ N. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimus, N. M. vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodžius ir prisijungimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, apgaule save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos – N. M. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaudodamas svetimą, AB „Swedbank“ N. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko finansines operacijas, o būtent:

2014-09-05, 14.35 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „4finance“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;

2014-09-05, laikotarpiu nuo 16.06 val. iki 16.35 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „Ferratum“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;

2014-11-13, laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 14.55 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „General Financing“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po to užpildė paraišką 1000 Lt paskolai gauti, kurios pagrindu bendrovei tą pačią dieną 1000 litų pervedus į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 1000 Lt, po ko, 14.55 val. ir tyrimu nenustatytą valandą, bankomatuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 950 Lt ir 50 Lt;

2014-11-21, apie 14.57 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „Bobutės paskola“ (Šiuo metu – BnP Finance, AB) sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;

2015-01-06, 15.57 val. N. M. vardu pateikė paraišką UAB „NORDECUM“ internetinėje svetainėje www.smspinigai.lt 400 Eur paskolai gauti, po ko bendrovei tą pačią dieną, 16.06 val. 400 Eur pervedus į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 400 Eur, iš kurių dalį – 220 Eur 2015-01-07, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 15.04 val. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, ir išgrynino AB „SEB bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2015-01-15, 15.26 val. sutikus su siūloma maksimalia UAB „Ferratum“ suteiktina paskola – 800 Eur ir tą pačią dieną bendrovei pervedus 800 Eur į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 800 Eur, kurių dalį – 530 Eur tą pačią dieną, 15.32 val. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, ir 400 Eur išgrynino AB „SEB bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2015-01-20, 12.44 val., N. M. vardu pateikė paraišką UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt 750 Eur paskolai gauti, 2015-01-21, laikotarpiu nuo 14.33 val. iki 15.06 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „4finance“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po ko bendrovei tą pačią dieną 750 Eur pervedus į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 750 Eur, iš kurių dalį – 280 Eur tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 14.33 val. iki 15.06 val. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, ir 2015-01-21 išgrynino AB „SEB bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2015-01-22, 16.12 val. UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt pateikė paraišką 450 Eur paskolai gauti, po ko tą pačią dieną bendrovei pervedus 450 Eur į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 450 Eur, kurių dalį – 445 Eur tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 19.39 val. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, bei 2015-01-23, nenustatytu laiku AB „SEB bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 440 Eur;

2015-01-28, 15.59 val., UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt pateikė paraišką suteikti 150 Eur papildomą kreditą, po ko tą pačią dieną bendrovei pervedus 150 Eur į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 150 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 15.59 val. iki 16.02 val. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, iš kurių 140 Eur išgrynino 2015-01-29, tiksliai nenustatytu laiku AB „SEB bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2015-01-31, 11.18 val. N. M. vardu UAB „Bobutės paskola“ internetinėje svetainėje www.bobutespaskola.lt pateikė paraišką 150 Eur paskolai gauti, po ko bendrovei tą pačią dieną 150 Eur pervedus į N. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo turtinę teisę į 150 Eur, kuriuos iš karto išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bendros 2989,62 Eur vertės: UAB „General Financing“ turtą – 1000 Lt (289,62 Eur), UAB „Nordecum“ turtą – 400 Eur, UAB „Ferratum“ turtą – 800 Eur, UAB „4finance“ turtą – 1350 Eur, UAB „Bobutės paskola“ turtą – 150 Eur.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį arba neskirti arešto bausmės.

Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes jame neteisingai interpretuojamos faktinės jo (nuteistojo) veiksmų aplinkybės. Neginčija, kad paėmė kreditus, tačiau viską darė su N. M. žinia. Apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad jis su N. M. kaip šeima gyveno 11 metų ir vedė bendrą ūkį, abu dirbo ir pinigus naudojo bendrai. Kadangi N. M. pati nemoka naudotis elektronine bankininkyste, savo banko kortelę atidavė jam ir abu žinojo, kad kortelė su bankininkystės kodais yra jo bute, stalčiuje. N. M. leido naudotis šiais duomenimis. Be to, paskolos buvo imamos naudojantis jo asmeniniu kompiuteriu, kuriuo naudojosi ir N. M.. Nukentėjusioji žinojo apie visas paimtas paskolas, nes gautus pinigus naudojo bendrai šeimos poreikiams tenkinti. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad jis (nuteistasis) su N. M. išsiskyrė 2015 m. balandžio mėnesį, tačiau nevertino aplinkybės, kad paskolos paimtos dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis slapčia ar jėga būtų užvaldęs N. M. banko kortelę ir internetinės bankininkystės kodus. Pati nukentėjusioji pripažino, kad leido jam naudotis savo banko duomenimis. Be to, apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad N. M. į policiją kreipėsi praėjus dviem mėnesiams po to, kai jie susipyko ir ji išėjo gyventi pas savo motiną. Mano, kad tai turėjo būti įvertinta kaip N. M. nesąžiningumas ir kerštas jam. N. M. siekia nepagrįsto praturtėjimo. Mano, kad N. M. pasakymas, kad banko kortelės ji pasigedo jau gyvendama pas savo motiną, yra nelogiškas, kadangi darbo užmokestis N. M. pervedamas į banko sąskaitą ir ji banko kortele naudojasi kasdien. Taip pat mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ir liudytojos A. M. parodymus apie jo tariamas vagystes, nes ji dėl jokių vagysčių į policiją niekada nesikreipė. Visos šios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad jo veiksmai buvo teisėti ir paskolas privalo grąžinti abu su N. M. lygiomis dalimis. Nesutinka su nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad dauguma prisijungimų prie nukentėjusiosios banko sąskaitos bei kreipimaisi dėl kreditų suteikimo įvykdyti dažniausiai nuo 14 val. iki 16 val., kai tuo tarpu iš nukentėjusiosios darbo grafiko matyti, kad jos darbo laikas būdavo nuo 9 val. iki 18 val., todėl ji objektyviai neturėjo galimybės kaltinime nurodytu laiku prisijungti prie internetinės bankininkystės. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis, grįžęs po darbo turėdavo galimybę netrukdomai neteisėtai naudotis nukentėjusiosios banko duomenimis.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. R. prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad byloje ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir keliamas nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – paties nuteistojo A. R., nukentėjusiosios N. M., liudytojos A. M. parodymus, kitus rašytinius įrodymus – „Swedbank“ AB pateiktus nukentėjusiosios N. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenis, patvirtinančius kada ir kokios finansinės operacijos buvo atliekamos šioje sąskaitoje, fotonuotraukas, patvirtinančias, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu naudodamasis nukentėjusiosios banko kortele pinigus bankomatuose išgrynino būtent A. R., AB „SEB bankas“ pateiktą informaciją apie A. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas finansines operacijas tiriamu laikotarpiu, UAB „General Financing“, UAB „Ferratum“, UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, BnP Finance, AB (buvusios AB „Bobutės paskola“) pateiktą informaciją apie N. M. vardu suteiktas paskolas ir jų dydžius, nuteistojo bei nukentėjusiosios darbo grafikus, taip pat kitus duomenis – ir padarė pagrįstą išvadą, kad naudojantis N. M. interneto prieiga gautos paskolos iš nukentėjusiosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į A. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o paskui pinigai išgryninti bankomatuose arba pinigai, kurie buvo pervesti į N. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskui buvo išgryninti bankomatuose naudojantis nukentėjusiosios banko mokėjimo kortele. Ir nors nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde teigia, kad paskolas N. M. vardu ir naudodamasis jos duomenimis ėmė su nukentėjusiosios žinia bei tai darė bendru sutarimu, o vėliau gautus pinigus naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tokius nuteistojo parodymus paneigia bylos medžiaga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji N. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nuteistasis veikė be jos žinios ir kaip paskolą gautus pinigus išleido ne šeimos, o asmeninių poreikių tenkinimui. Pirmosios apklausos metu nukentėjusioji N. M. nurodė, kad kartu su A. R. gyveno apie 10 metų ir gyvenant kartu savo mokėjimo kortelę, išduotą „Swedbank“ AB, visada laikydavo savo piniginėje, o internetinės bankininkystės kodus – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, t.y. stalčiuje. A. R. tai žinojo, tačiau jam pati jokių kodų nesakė ir savo banko mokėjimo kortele naudotis neleido. Apie jos vardu paimtas paskolas sužinojo tik pradėjusi gauti laiškus iš finansų bendrovių (1 t., 5 b.l.). Papildomos ir vėlesnių apklausų metu N. M. nurodė analogiškas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad pati elektronine bankininkyste niekada nesinaudojo ir šiuos duomenis įsigijo sugyventinio A. R. iniciatyva, kai šis 2014 metų spalio mėnesį pasakė, kad jai reikėtų iš banko pasiimti kodų kortelę ir prisijungimo duomenis tam, kad reikalui esant ji galėtų naudotis ir elektronine bankininkyste. Taip ir padarė, tačiau iš banko gautų lapų pati atplėšusi nebuvo, o parsinešusi namo padėjo juos į stalčių. A. R. niekada nesakė, kad jis ima paskolas jos vardu ir niekada neprašė leidimo naudotis jos duomenimis. Jei ir būtų to prašęs, nebūtų leidusi. Banko kortelę laikė piniginėje, todėl A. R. ją galėjo paimti bei paskui padėti atgal nepastebėtas, nes nieko nuo jo neslėpė. Iš paimtų paskolų A. R. nei jai, nei dukrai, nei namams nieko nepirko, nebent galėjo nupirkti maisto (1 t., 6-8, 9, 11-12 b.l.). 2015-08-18 įvykusios akistatos su A. R. metu N. M. toliau nuosekliai tvirtino, kad paskolos buvo paimtos be jos žinios, kad ji neleido naudotis savo banko mokėjimo kortele ir, kad pati niekada naudodamasi namuose esančiu kompiuteriu nesijungė prie banko elektroninės sistemos (1 t., 44-46 b.l.). Aplinkybę, kad internetinės bankininkystės duomenis įsigijo būtent nuteistojo iniciatyva, nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tai pat kaip ir viso proceso metu prieš tai, nukentėjusioji tvirtino, kad paskolos buvo paimtos be jos žinios ir sutikimo, o gauti pinigai panaudoti tikrai ne šeimos poreikiams tenkinti. Be to, niekada nebuvo davusi leidimo A. R. naudotis jos prisijungimo duomenimis ir banko mokėjimo kortele (1 t., 2 t. 180 b.l.). Netikėti šiais nuosekliais ir su kitais byloje esančiais įrodymais sutampančiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo ir jie laikytini tinkamais bei patikimais A. R. kaltės įrodymais. Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai yra gana prieštaringi. 2015-08-18 įvykusios akistatos su nukentėjusiąja metu A. R. tvirtino, kad jis N. M. elektronine bankininkyste nesinaudojo (1 t., 44-46 b.l.), o įtariamojo apklausų metu prisijungimo prie nukentėjusiosios internetinės bankininkystės neneigė, tačiau tvirtino, kad tai darė su N. M. žinia ir leidimu (2 t., 80-81, 86-87 b.l.). Taip pat nors A. R. 2015-05-19 įtariamojo apklausos metu tvirtino, kad paskolas ėmė naudodamasis ir savo elektronine bankininkyste, tačiau iš 2015-11-11 AB „SEB bankas“ rašto Nr. 07.04.08-22902 bei prie jo pridėtų A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad nuteistasis jokių greitųjų kreditų ar paskolų nagrinėjamu laikotarpiu savo vardu neėmė (1 t., 80-89 b.l.). 2015-10-06 „Swedbank“ AB raštas Nr. S/10232 taip pat patvirtina, kad A. R. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-10-06 08.50 val. elektroninės bankininkystės paslaugomis nesinaudojo (1 t., 51-52 b.l.). Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusioji teikė melagingus parodymus, jog paskolas ėmė jis vienas, tokiu būdu siekdama jam atkeršyti. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ji aiškiai nurodė, jog nenori, kad A. R. būtų nubaustas ir į policiją kreipėsi tik todėl, kad pati jokių paskolų neėmė, tuo tarpu jai siunčiami raginimai susimokėti už paimtas paskolas (1 t., 6-8, 9-10 b.l.). Aplinkybę, kad N. M. jokio keršto nuteistajam nenori patvirtino ir liudytoja A. M., nurodydama, jog nukentėjusioji nelabai norėjo rašyti pareiškimo policijai, tačiau pati ją įkalbėjo tą padaryti (1 t., 49 b.l.). Be to, tikslios keršto priežasties nenurodo ir pats nuteistasis, o tai kolegijos vertinimu, svarbu vertinant A. R. pateiktų paaiškinimų teisingumą. A. R. skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas turėjo kritiškai vertinti ir liudytojos A. M. parodymus apie jo tariamas vagystes, nes liudytoja dėl jokių vagysčių į policiją niekada nesikreipė. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios liudytojos nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir vertintinos kaip ne šios bylos dalykas. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji turėjo anksčiau pasigesti savo paimtos banko kortelės, kadangi į šią kortelę jai yra pervedamas darbo užmokestis ir ji kortele naudojasi kasdien. Byloje esantys N. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys patvirtina, kad į šią sąskaitą nukentėjusiajai darbo užmokestis nagrinėjamu laikotarpiu pervedamas nebuvo (1 t., 63-65, 73-75 b.l.), be to, sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad N. M., kaip ir ji pati teigia, banko mokėjimo kortele apskritai nesinaudojo. 2015-05-21 apklausos metu N. M. nurodė, kad jos banko sąskaita visą laiką buvo tuščia, o atlyginimą ji gauna grynais pinigais (1 t., 6-8 b.l.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesiremti ir į bylą pateiktais nukentėjusiosios bei nuteistojo darbo grafikais, patvirtinančiais, kad sudarant paskolų sutartis A. R. būdavo namuose ir turėjo galimybę iš namų kompiuterio prisijungti prie banko elektroninės sistemos naudodamasis N. M. internetinės bankininkystės duomenimis, kai tuo tarpu nukentėjusioji tokiu metu dirbdavo. Nors nuteistasis tvirtina, kad byloje esančiame jo darbo grafike nurodytas ne tas darbo laikas, kuriuo jis dirbo, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis tikrai dirbo kitu metu nepateikė. Iš nuteistojo darbo grafiko matyti (t. 2, b.l. 100), kad 2014 m. lapkričio – 2015 m. sausio mėnesiais jo darbo valandos buvo nuo 6. 00 val. iki 14. 00 val. Tuo tarpu pažyma apie nukentėjusios darbo valandas patvirtina, kad ji tuo pačiu laiku dirbo nuo 9. 00 iki 18. 00 val. Taigi vertinant paraiškų paskoloms gauti užpildymo vietą (pasinaudojant kaltinamojo namuose esančiu kompiuteriu ir internetiniu ryšiu) bei registracijos laiką (14.35; 16.06; 14.06; 14.57; 15.57; 15.26; 12.44; 16.12; 15.59; 11.18), matyti, kad veiksmai paskolai gauti atlikti nukentėjusios darbo valandomis. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis vadovavosi pagrįstai bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kuriomis atmetė nuteistojo paaiškinimus ir vadovavosi kaip nuosekliais nukentėjusios parodymais. Skundą nagrinėjantis teismas papildomai pažymi, kad nėra pagrindo nukentėjusios parodymų vertinti kaip iš anksto suplanuotų bei jos sąmoningai susietų į vieną logišką grandinę, paremtų faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su aplinkybėmis, kad nukentėjusioji niekada nesinaudojo savo banko mokėjimų kortele (atlyginimas jai buvo mokomas grynais), kad visos paskolos buvo paimtos tik nukentėjusios darbo laiku jai nesant namuose, pasinaudojant internetinės bankininkystės duomenimis, kurie nuteistajam buvo laisvai prieinami ir žinomi, kad pinigus iš bankomatų išėmė tik nuteistasis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei teisėtai ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d. A. R. veika, kuomet jis pasinaudojęs svetimo asmens duomenimis užvaldo svetimą turtą, pagrįstai įvertinta kaip sukčiavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. nebūtų gavęs paskolos, jeigu būtų ketinęs ją gauti savo vardu. Be to, sukčiavimo požymių buvimą patvirtina aplinkybė, kad A. R. skolos grąžinimo pareigą siekia perkelti ir nukentėjusiajai. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis svetimą turtą užvaldė neatlygintinai, įgijęs ir panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybę patvirtinimo duomenis bei neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos.

Bausmę A. R. teismas paskyrė pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

A. R. anksčiau teistas, todėl teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą pagrįstai skyrė švelnesnę iš sankcijoje numatytų, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. areštą.

Individualizuodamas arešto bausmę, teismas įvertino atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. A. R. padarytos tyčinės tęstinės veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Teismas įvertino ir tai, kad A. R. anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, kad jam yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (priklausomybės sindromas), kad teisiamojo posėdžio metu jis jau niekur nedirbo. Tačiau teismas nepakankami atsižvelgė į kitus A. R. charakterizuojančius duomenis ir turimus socialinius ryšius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. nuo 2011-04-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo charakterizuojamas labai gerai (t. 2, b.l. 91, 99), atleistas iš darbo nuo 2015-06-30 asmeniškai prašant (t. 2, b.l. 101), turi įsipareigojimų bankui dėl paimtos paskolos būstui įsigyti (t. 2, b.l. 92 – 96), o nuo 2016-03-15 pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neterminuotą darbo sutartį. Be to, iš šiuo metu jam paskirtos arešto bausmės yra atlikęs jos dalį savaitgaliais. Taigi kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kilusias pasekmes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė, kuri yra didesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą jos trukmės vidurkį, formaliai atitinka BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas. Tačiau, įvertinus bausmės atitiktį BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams (ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), dirbančiam ir socialinių ryšių turinčiam jaunam žmogui paskirta 90 parų arešto bausmė, kurios negalima būtų atlikti poilsio dienomis, negali būti laikoma šiuo atveju teisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo turėjimas yra didelė vertybė, kurio netekęs tvirtų moralinių nuostatų neturintis asmuo būtų pastūmėtas gauti pragyvenimui lėšas nusikalstamu būdu. Dėl tokios bausmės jis negalės mokėti ir paskolos už butą, kurio, atlikdamas bausmę gali netekti. Sumažinus arešto bausmę patenkinamai charakterizuojamas A. R. būtų ne tik nubaustas pakankamai griežta bausme, bet ir išliktų galimybė dirbti ir grąžinti turimas skolas. Sumažinus arešto bausmę iki 45 parų, vadovaujantis BK 49 str. 5 d., nustatoma jos atlikimo tvarka poilsio dienomis. Minėtomis aplinkybėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendį.

A. R. pagal BK 182 str. 1 d. skirtą 40 parų arešto bausmę mažinti iki 30 parų; pagal BK 198¹ str. 1 d. skirtą 20 parų arešto bausmę mažinti iki 10 parų; pagal BK 214 str. 1 d. skirtą 70 parų arešto bausmę mažinti iki 40 parų; pagal BK 215 str. 1 d. skirtą 70 parų arešto bausmę mažinti iki 40 parų. Taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 40 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 45 parų areštą. Taikyti BK 49 str. 5 d., ir arešto bausmę paskirti atlikti poilsio dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Donatas JatužisTeisėjai Bronė VidzėnienėAlgirdas Gaputis