Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Virginijos Švedienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972m. kovo 29d. Kazachstane, Kokčetavo sr., Čistapoljės r., Taktabrodo k., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2d. 5p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2008m. rugsėjo 3d. vakare, nenustatytu laiku, Dembniakų kaime, Rūdiškių sen., Trakų r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu nenustatytu būdu smaugė J. T. ir sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius kirviu į galvą, padarydamas poliežuvinio kaulo dešiniojo rago ir kremzlės kairės plokštelės lūžius, daugybinius atvirus įspaustinius skylinius kaukolės skliauto (kaktikaulio, momenkaulio - smilkinkaulio žvyno srityje) ir veido kaulų (viršutinio žandikaulio) lūžius, be to, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius kirviu V. M. į galvą, padarydamas daugiaskeveldrinį įspaustinį kaukolės skliauto kairės pusės priekinės dalies kaulų lūžimą, perėjusį į pamatą su galvos smegenų sužalojimu ir kairiojo skruostikaulio apatinio krašto bei viršutinių žandikaulių vainikinių ataugų lūžius, ir tokiu būdu tyčia nužudė J. T. ir V. M..

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2009m. rugsėjo pradžioje miške sutiko V. M. ir J. T., kurie vartojo alkoholį, pakvietė išgerti ir jį. J. T. ėmė priekaištauti jam, kad atima iš jo darbą ir užsimojo ant jo kirviu, tuomet jis atėmė kirvį ir sudavė juo J. T., o automatiškai - ir V. M. į galvą po penkis – šešis smūgius kiekvienam. Neigia smaugęs J. T..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

Nukentėjusioji N. T. parodė, kad jos brolis J. T. gyveno vienas, vertėsi atsitiktiniais darbais. 2008m. vasarą M. S. pranešė jai apie brolio dingimą, o vėliau ir jo lavono radimą.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad jo sūnus V. M. gyveno kartu su juo ir vertėsi atsitiktiniais darbais. 2008m. rugsėjo pradžioje sūnus išėjo dirbti pas M. S. ir daugiau negrįžo. M. S. atvyko ieškoti sūnaus, o vėliau pranešė apie jo lavono radimą. Prašė priteisti 5700Lt turtinės ir 20000Lt neturtinės žalos.

Liudytojas M. S. parodė, kad nužudytieji dirbo pas jį prie statybų. 2008m. rugsėjo 3d. J. M. ir J. T. išėjo į namus pavakare, vienas po kito, ir po to dingo. Jokių įrankių jie nesinešė, turėjo tik truputį degtinės. Jiems nepasirodžius darbe, pradėjo jų ieškoti, tačiau po keleto dienų rado tik lavonus.

Liudytojas G. I. parodė, kad dieną prieš įvykį jis su kaltinamuoju vartojo degtinę, pastarasis skundėsi, kad neturi darbo, miega miške. Tą pačią dieną jis keletui dienų išvyko, o grįžęs nerado kieme į kaladę įkirsto kirvio.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 9-28, t.1) matyti, kad 2008m. rugsėjo 9d. Strėvos miške rasti J. T. ir V. M. lavonai su smurto žymėmis.

Iš specialisto išvadų (b.l. 35-41, 44-49, 145-157, 160-169, t. 1) matyti, kad J. T. lavone rasti dauginiai atviri įspraustiniai skyliniai kaukolės skliauto bei veidinės dalies kaulų lūžiai, poliežuvinio kaulo dešinio didžiojo kaulo lūžis, skydinės kremzlės kairė plokštelės lūžis, kurie padaryti buku riboto paviršiaus savybių turinčiu daiktu, esant gyvam nesuderinami su gyvybe. Tikėtina, kad V. M. mirtį galėjo sukelti daugiaskeveldrinis įspaustinis kaukolės skliauto kairės pusės priekinės dalies kaulų lūžimas, perėjęs į pamatą, su galvos smegenų sužalojimu, kuris galėjo būti padarytas smūginiais kietų bukų riboto paviršiaus daiktų poveikiais. Neatmesta galimybė, kad V. M. ir J. T. kaukolių lūžiai padaryti kirvio pentimi. Ant kaltinamojo žalios spalvos džemperio rastas nužudytųjų kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe; ant kaltinamojo džinsinio švarko ir juodos spalvos džemperio rasti kraujo pėdsakai.

Iš alkotesterio parodymų (b.l. 184, t.1) matyti, kad sulaikymo metu 2008m. rugsėjo 17d. A. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Savo parodymus kaltinamasis ir liudytojai M. Š. bei G. I. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (b.l. 88-92, 101-104, t. 1, b.l. 7-20, t.2).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo (b.l. 113-114, t.1) matyti, kad liudytojas G. I. atpažino įvykio vietoje paimtą kirvį kaip savo.

A. Š. kaltė pilnai įrodyta.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129str.2d. 5p., nes kaltinamasis, suduodamas smūgius kirviu į gyvybiškai svarbią kūno dalį galvą, suprato, kad tokie veiksmai gali sukelti abiejų nukentėjusių mirtį, ir to norėjo.

A. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. Š. praeityje neteistas, tačiau 1989m. rugpjūčio 21d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs visuomenei pavojingas veikas, numatytas 1961m. BK 105str. 4p., 146str. 2d., 234¹str. 1d., 250str. 2d., jam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė ir atiduotas į psichiatrinę ligoninę griežtojo stebėjimo sąlygomis.

Skiriant bausmę ir parenkant jos dydį atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11str.), padarytas dėl menkavertės dingsties, sukėlęs nepataisomas pasekmes, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas pilnai kaip pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis teisėtumo bei protingumo principus, dėl turtinės žalos – tenkintinas dalinai, mažinant išmokėtos laidojimo pašalpos dydžiu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - marškiniai ir kelnės - sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94str.).

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2d. 5p. ir nuteisti laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius penkerius atliekant kalėjime, likusius - pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008m. rugsėjo 17d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės ir 4660 (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt) litų turtinės žalos J. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kelnes ir marškinius – sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam A. Š. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Lietuvos Apeliaciniam teismui.