- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 1-174-1143/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19946-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo
R. P., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika, o būtent: 2023 m. birželio 1 d., apie 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu krovininiu automobiliu „MAN 18.272“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio su žvyro danga įvažiavęs į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Vilniaus gatve (tuo pačiu – krašto keliu Nr. 171 „(duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, jis, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, vairuojamu automobiliu iš šalutiniu keliu laikomos Jurkiškių gatvės įvažiavo į sankryžą su Vilniaus gatve ir sukdamas į kairę – į Vilniaus gatvę, važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, sudarydamas kliūtį nedavė kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės savo judėjimo krypties vienintele Vilniaus gatvės eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės į sankryžą įvažiavusiam S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojamam dviračiui, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, S. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. R. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, pripažįsta pažeidęs KET 154 punkto reikalavimus, taip pat pripažino pasekmes, jog buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Parodė, kad 2023 m. birželio 1 d. važiavo su krovininiu automobiliu kaltinime nurodytoje vietoje. Buvo saulėta diena, karšta. Jo kolega važiavo iš paskos. Prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio sustabdė ir apsižiūrėjo, atrodė, kad nieko nėra. Išvažiuodamas beveik į savo juostą link (duomenys neskelbtini), prieš langą pastebėjo tik šalmą, jis kliudė mašinos dešinį kraštą. Iškvietė greitąja, tuo metu privažiavo kolega, priėjo, paklausė, kas nutiko, patraukė savo automobilį, kad nesudarytų spūsčių, laukė policijos ir greitosios. Sunkiasvoris „MAN“ bendras svoris 18 tonų. Jį sustabdyti yra sunkiau, gerai, kad pastabėjo šalmą, nes kitaip būtų suvažinėjęs jį. Kai pamatė kliūtį, iš karto stabdė. Sutinka, kad jis nebuvo pakankamai atidus, tačiau dviratininkas nebuvo gerai matomas. Labai norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jam niekas nedavė jo kontaktų. Prašo atleisti jį pagal laidavimą ir neatimti teisių vairuoti, nes jo darbas susijęs su vairavimu, jo šeimai bus sunku, jeigu praras darbą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus apie jos padarymo aplinkybes, kurias teismas pripažįsta aiškiomis, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos dokumentai buvo paskelbti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo R. P. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Nukentėjusysis S. A. parodė, kad Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, vairuojamu dviračiu važiavo keliu „(duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus miesto pusės. Ant galvos buvo užsidėjęs šalmą. Važiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, apie pusės metro atstumu nuo dešiniojo krašto. Artėdamas prie eismo įvykio vietos, t. y. prie sankryžos su šalutiniu žvyro dangos keliu, jis matė šiuo keliu prie sankirtos privažiavusią sunkiasvorę mašiną. Kaip jam pasirodė, automobilis buvo sustabdytas. Jei šis kiek ir riedėjo į priekį, tai labai nežymiai. Jo vairuotojas ketino įvažiuoti į kelią „Vilnius – Dūkštos“. Matė vairuotoją. Pastarasis žvalgėsi, stebėjo pagrindinį kelią, į kurį ketino įvažiuoti. Kiek pamena, tuo metu kelyje arti sankryžos be jo ir sunkvežimio nebuvo kitų transporto priemonių. Jam net nekilo abejonių, kad automobilio vairuotojas gali jo nematyti. Tuo metu jis prie sankryžos vairuojamu dviračiu artėjo apie 25-30 km/h greičiu. Būdamas įsitikinęs, kad vairuotojas jį mato, jis nepristabdydamas tęsė važiavimą pagrindiniu keliu. Iki sunkvežimio likus apie dešimties metrų atstumui, jis pamatė šį pajudėjus į priekį ir pradėjus įvažinėti į pagrindinį kelią. Jo judėjimo trajektorijoje netrukus atsidūrė ir jo dviratis. Girdėjo didelį automobilio variklio garsą. Vairuotojas „gazavo“ vairuojamą transporto priemonę, kas rodė, kad vietoje stabdymo bus didinamas greitis. Iki automobilio likus kokiems penkiems metrams, jis dar bandė sukti dviratį į kairę pusę, link kelio vidurio, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Smūgis buvo labai stiprus, jis buvo „užkabintas“ automobilio dešinės pusės kampu. Smūgis jam teko tiesiai į dešinės pusės dubenį, po ko jis su dviračiu buvo nublokštas. Tikslesnių partrenkimo aplinkybių nurodyti negali. Pamena, kad atsitokėjo būdamas griovyje. Pašoko ir pradėjo bėgti. Tik nuo įvykio vietos nubėgęs apie dešimties metrų atstumą jis suprato, kas įvyko. Sunkvežimio vairuotojas pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė jam pagalbą (t. 1, b. l. 56-59, 60).
Nukentėjusysis S. A. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kuo greičiau kreipsis į draudimo bendrovę „Ergo“. Jų informacinį laišką gavo dar 2023 m. birželio 30 d., tačiau šiai dienai dar nesukontaktavo su draudimo atstovais dėl jam padarytos žalos apskaičiavimo (t. 1, b. l. 65, 66).
2023 m. birželio 1 d. eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskr. VPK VTV vyresn. specialisto R. Rybakovo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimo priemone (alkotesteriu) patikrinus R. P. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (t. 1, b. l. 24,25).
2023 m. birželio 1 d. eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskr. VPK VTV vyresn. specialisto R. Rybakovo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimo priemone (alkotesteriu) patikrinus S. A. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (t. 1, b. l. 24, 25).
Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje (pateikta medicininių dokumentų apžiūros metu įvertinus juose užfiksuotus duomenis), nustatyta, kad eismo įvykio metu S. A. patyrė kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį bei odos nubrozdinimus dešinės blauzdos ir kairės čiurnos srityse. Nustatyti sužalojimai visumoje, dėl stipinkaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 90, 91).
Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš 2023 m. birželio 1 d., apie 12.00 val., kilusį eismo įvykį jis vairuojamu automobiliu važiavo iš paskos R. vairuojamam automobiliui MAN“. Buvo atsilikęs nuo jo apie 300 metrų atstumą, todėl sankryžoje kilusio eismo įvykio nematė. Kai vairuojamu automobiliu šalutiniu keliu privažiavo sankryžą su pagrindiniu keliu, R. vairuotas automobilis „MAN“ po įvykio jau stovėjo pagrindiniame kelyje. Sustabdęs savo automobilį, jis nuėjo arčiau įvykio vietos. Pamatė, kad ant kelio priekyje automobilio „MAN“ gulėjo dviratis. Tuo metu pamatė ir iš šalikelėje esančio griovio besiropščiantį žmogų, kaip suprato – dviračio vairuotoją. Jis prie pastarojo priėjo, jam padėjo, pasidomėjo sveikatos būkle. R. iškvietė nukentėjusiajam pagalbos tarnybas. Atvykę medikai dviračio vairuotoją išvežė į ligoninę. Po įvykio kalbėjosi su R. Jis sakė tiesiog nepamatęs dviratininko (t. 1, b. l. 69,70).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) kaimu esančioje nereguliuojamoje Vilniaus gatvės kelio (tuo pačiu – krašto kelio Nr. 171 (duomenys neskelbtini)“) sankryžoje su šalutiniu keliu laikomu (duomenys neskelbtini) gatvės keliu su žvyro danga. Žiūrint Vilniaus gatvės kelio eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės (t. y. nustatyta nukentėjusiojo S. A. vairuojamo dviračio judėjimo kryptis prieš įvykį), kelias su (duomenys neskelbtini) gatvės keliu kertasi dešiniuoju kraštu. Vilniaus gatvės kelio važiuojamosios dalies ruožas ties sankryža, tai tiesi asfaltuota kelio atkarpa, kurią sudaro dvi apie 3,1-3,4 metrų pločio eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Kelio aplinka – laukai, augmenija. Nuo sankirtos pusės Vilniaus gatvės kelio, (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, matomumas neapribotas jokiais objektais. Nustatytas maksimalus leistinas 90 km/h greitis. Eismo įvykio metu R. P. vairuotas krovininis automobilis „MAN 18.272“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo(duomenys neskelbtini) gatvės žvyrkelyje, apie 1,5-2 metrų atstumu prieš sankirtą su Vilniaus gatve. Automobilis stovėjo įstrižai Jurkiškių gatvės kelio ašinės linijos atžvilgiu, žiūrint šios gatvės eismo kryptimi link sankirtos – priekine dalimi apie 45 laipsnių kampu pasuktas į kairę. Gautais duomenimis, automobilis buvo patrauktas iš pirminės, iškart po susidūrimo su dviračiu buvusios vietos. Priekyje automobilio, ant sankirtos ribos, t. y. ant asfaltuotos Vilniaus gatvės kelio važiuojamosios dalies krašto, buvo rasta apie 0,3-0,5 metro ilgio tikėtina stabdomo automobilio priekinio dešinės pusės rato palikta žymė. Ant automobilio kėbulo akivaizdžių apgadinimų ar žymių/pėdsakų, kuriuos būtų galima sieti su susidūrimu su dviračiu nerasta. Kaip nustatyta, buvo apgadintas tik automobilio dešinės pusės rato purvasaugis. S. A. įvykio metu vairuotas dviratis po įvykio gulėjo pievoje, prie pat Vilniaus gatvės kelio kairiojo krašto (žiūrint eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės), kelio ilgio atžvilgiu – ties gatvės kelio sankirta su Jurkiškių gatve. Dviračio apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadinta jo sėdynė (t. 1, b. l. 11-22; 28-30; 34-40; 41-47; 49,50).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles (toliau – KET), jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (KET pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (KET pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.). Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.
BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pagal KET 154 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis pripažino, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, būdamas ne iki galo atsargus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad nebuvo pakankamai atidus, pažeidė KET, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. R. P. kaltę pagrindžia ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriose nurodoma, jog jis važiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, apie pusės metro atstumu nuo dešiniojo krašto. Artėdamas prie eismo įvykio vietos, t. y. prie sankryžos su šalutiniu žvyro dangos keliu, jis matė šiuo keliu prie sankirtos privažiavusią sunkiasvorę mašiną. Jam net nekilo abejonių, kad automobilio vairuotojas gali jo nematyti. Būdamas įsitikinęs, kad vairuotojas jį mato, jis nepristabdydamas tęsė važiavimą pagrindiniu keliu. Iki automobilio likus kokiems penkiems metrams, jis dar bandė sukti dviratį į kairę pusę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Smūgis buvo labai stiprus, jis buvo „užkabintas“ automobilio dešinės pusės kampu. Smūgis jam teko tiesiai į dešinės pusės dubenį, po ko jis su dviračiu buvo nublokštas. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių apžiūrų protokolai, Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, liudytojo S. M. parodymai.
Teismas laiko įrodyta, jog R. P. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus. Kaltinamojo R. P. padaryto KET 154 punkto reikalavimų pažeidimas – sudarymas kliūties neduodant kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės savo judėjimo krypties vienintele gatvės eismo juosta į sankryžą įvažiavusiam S. A., buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo S. A. sveikatos sutrikdymu. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes, privažiavęs nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą, norėdamas sukti į kairę turėjo įsitikinti, ar niekas nevažiuoja, ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. P., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo R. P. sutuoktinės J. S.-P., gimusios (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti kaltinamąjį R. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (t. 2, b. l. 1-3).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių neatsargių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. P. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas atitinka vieną iš baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygų, o tuo pačiu pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Bylos įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiojo įvykio metu patirtą žalą jam atlygino draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – atlyginta turtinė žala (negautos pajamos) – 1 293,46 Eur ir neturtinė žala 4 200 Eur. Be to, atlyginta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui prie SADM – 3 557,10 Eur bei Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 384,82 Eur (t. 1, b. l. 176). Tai, kad žalą ją patyrusiems asmenims atlygino draudimo bendrovė, su kuria yra sudaręs draudimo sutartį kaltinamasis, nesumenkina žalos atlyginimo fakto. Juo labiau, kad kaip nurodė kaltinamasis ir jo gynėja, tiek tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apsunkintas kontaktas su nukentėjusiuoju. Be to, draudimo bendrovė atlygintas lėšas išsireikalaus iš kaltinamojo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir ši BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog R. P. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu apgailestavo dėl įvykio ir jo veiksmais sukeltų padarinių nukentėjusiajam. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos neteisina. Teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas anksčiau neteistam kaltinamajam prilygo jo nubaudimui bei atliko prevencinę paskirtį, kuri darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis R. P. yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, automobilio privalomos techninės apžiūros neatlikimą, transporto priemonės pastatymą ant šaligatvio, už nesilaikymą kelio ženklų reikalavimų, už vairavimą neprisisegus saugos diržus, baudos sumokėtos, šiuo metu turi tris galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 136-138). Šie baustumai administracine tvarka nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus. Juo labiau, kad kaltinamasis turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190-194, t. 2, b. l. 2). Visa tai rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nulemta neatsargumo ir yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į asmens, prašančio būti laiduotoju, patikimumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstant asmenį pasitikimu ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę J. S.-P.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog J. S.-P. praeityje neteista, administracinė tvarka nebausta (t. 1, b. l. 202-203), dirba AM ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 3). Tiek savo teismui pateiktame prašyme, tiek apklausta kaip liudytoja teisiamajame posėdyje J. S.-P. nurodė, kad ji su sutuoktiniu kartu augina vaikus, juos sieja glaudūs santykiai, pasitikėjimas, turi galimybes daryti teigiamą poveikį vyrui, žino, kad vyras labai išgyvena dėl šios nelaimės, kartu aptarė visas aplinkybes. Įvertinęs aptartas baudžiamajame įstatyme numatytas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju gali būti tinkamas ir pakankamas baudžiamojo proceso užbaigimas. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia ir teismo įsitikinimas, pagrįstas tiek teismų formuojama praktika, tiek bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir, kiek tik įmanoma, siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. S.-P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, o baudžiamoji byla dėl jo nutrauktina. Šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės parodymus apie nedideles gaunamas pajamas, sutuoktinės būtą laiką vaiko priežiūros atostogose, turimus du išlaikytinius mažamečius vaikus, nusimatantį žalos atlyginimą regreso tvarka draudimo bendrovei, teismas taiko atleidimą nuo baudžiamosios pagal laidavimą be užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
R. P. padarė nusikaltimą naudodamasi specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, jog kiekvienu tokiu atveju turi būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis dirba UAB „Grinda“ vairuotoju, t. y. darbą, išimtinai susijusį su transporto priemonės vairavimu, anksčiau nėra teistas ir nors baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, anksčiau nėra padaręs žalos vairuodamas transporto priemones, įvykio metu buvo blaivus, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, teismas nutaria, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – būtų pernelyg griežta nagrinėjamu atveju. Pats eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, įvykęs procesas, suteikia pagrindą manyti, kad R. P. padarys atitinkamas išvadas dėl neatsargumo kelyje, vairuojant automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas nagrinėjamu atveju pritaria tam, kad R. P. būtų paskirta minėta priemonė. Nors gynyba su tokia priemone nesutiko motyvuodama mažomis kaltinamojo šeimos pajamomis, tačiau, vis tik, tokio dydžio įmoka nebūtų nei perteklinė, nei neproporcinga, juo labiau, kad teismas nusprendė netaikyti kaltinamojo uždarbio priemonės – naudojimosi specialia teise – uždraudimo.
VI. Kiti klausimai
2023 m. liepos 5 d. nutarimu R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 118). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S.-P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti R. P. 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išaiškinti R. P., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
R. P. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
- laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu R. P., laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas galės panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu R. P., laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.