Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. P. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teismas laiko įrodyta, jog R. P. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus. Kaltinamojo R. P. padaryto KET 154 punkto reikalavimų pažeidimas – sudarymas kliūties neduodant kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės savo judėjimo krypties vienintele gatvės eismo juosta į sankryžą įvažiavusiam S. A., buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo S. A. sveikatos sutrikdymu. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes, privažiavęs nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą, norėdamas sukti į kairę turėjo įsitikinti, ar niekas nevažiuoja, ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. P., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo R. P. sutuoktinės J. S.-P., gimusios (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti kaltinamąjį R. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (t. 2, b. l. 1-3).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių neatsargių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. P. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas atitinka vieną iš baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygų, o tuo pačiu pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Bylos įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiojo įvykio metu patirtą žalą jam atlygino draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – atlyginta turtinė žala (negautos pajamos) – 1 293,46 Eur ir neturtinė žala 4 200 Eur. Be to, atlyginta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui prie SADM – 3 557,10 Eur bei Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 384,82 Eur (t. 1, b. l. 176). Tai, kad žalą ją patyrusiems asmenims atlygino draudimo bendrovė, su kuria yra sudaręs draudimo sutartį kaltinamasis, nesumenkina žalos atlyginimo fakto. Juo labiau, kad kaip nurodė kaltinamasis ir jo gynėja, tiek tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apsunkintas kontaktas su nukentėjusiuoju. Be to, draudimo bendrovė atlygintas lėšas išsireikalaus iš kaltinamojo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir ši BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog R. P. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu apgailestavo dėl įvykio ir jo veiksmais sukeltų padarinių nukentėjusiajam. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos neteisina. Teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas anksčiau neteistam kaltinamajam prilygo jo nubaudimui bei atliko prevencinę paskirtį, kuri darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis R. P. yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, automobilio privalomos techninės apžiūros neatlikimą, transporto priemonės pastatymą ant šaligatvio, už nesilaikymą kelio ženklų reikalavimų, už vairavimą neprisisegus saugos diržus, baudos sumokėtos, šiuo metu turi tris galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 136-138). Šie baustumai administracine tvarka nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus. Juo labiau, kad kaltinamasis turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190-194, t. 2, b. l. 2). Visa tai rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nulemta neatsargumo ir yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į asmens, prašančio būti laiduotoju, patikimumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstant asmenį pasitikimu ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę J. S.-P.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog J. S.-P. praeityje neteista, administracinė tvarka nebausta (t. 1, b. l. 202-203), dirba AM ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 3). Tiek savo teismui pateiktame prašyme, tiek apklausta kaip liudytoja teisiamajame posėdyje J. S.-P. nurodė, kad ji su sutuoktiniu kartu augina vaikus, juos sieja glaudūs santykiai, pasitikėjimas, turi galimybes daryti teigiamą poveikį vyrui, žino, kad vyras labai išgyvena dėl šios nelaimės, kartu aptarė visas aplinkybes. Įvertinęs aptartas baudžiamajame įstatyme numatytas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju gali būti tinkamas ir pakankamas baudžiamojo proceso užbaigimas. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia ir teismo įsitikinimas, pagrįstas tiek teismų formuojama praktika, tiek bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir, kiek tik įmanoma, siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. S.-P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, o baudžiamoji byla dėl jo nutrauktina. Šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės parodymus apie nedideles gaunamas pajamas, sutuoktinės būtą laiką vaiko priežiūros atostogose, turimus du išlaikytinius mažamečius vaikus, nusimatantį žalos atlyginimą regreso tvarka draudimo bendrovei, teismas taiko atleidimą nuo baudžiamosios pagal laidavimą be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

R. P. padarė nusikaltimą naudodamasi specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, jog kiekvienu tokiu atveju turi būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis dirba UAB „Grinda“ vairuotoju, t. y. darbą, išimtinai susijusį su transporto priemonės vairavimu, anksčiau nėra teistas ir nors baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, anksčiau nėra padaręs žalos vairuodamas transporto priemones, įvykio metu buvo blaivus, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, teismas nutaria, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – būtų pernelyg griežta nagrinėjamu atveju. Pats eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, įvykęs procesas, suteikia pagrindą manyti, kad R. P. padarys atitinkamas išvadas dėl neatsargumo kelyje, vairuojant automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas nagrinėjamu atveju pritaria tam, kad R. P. būtų paskirta minėta priemonė. Nors gynyba su tokia priemone nesutiko motyvuodama mažomis kaltinamojo šeimos pajamomis, tačiau, vis tik, tokio dydžio įmoka nebūtų nei perteklinė, nei neproporcinga, juo labiau, kad teismas nusprendė netaikyti kaltinamojo uždarbio priemonės – naudojimosi specialia teise – uždraudimo.

VI. Kiti klausimai

2023 m. liepos 5 d. nutarimu R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 118). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S.-P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti R. P. 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti R. P., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

R. P. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

- laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu R. P., laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas galės panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu R. P., laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.