Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei V. J., dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui M. J. tais pačiais priešieškinio reikalavimais, išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-31 atsakovė pareiškė priešieškinį ir pareiškė savarankiškus reikalavimus. Ji siūlė santuoką tarp jos ir ieškovo M. J., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS, nutraukti ir konstatuoti, kad ji iširo dėl sutuoktinio kaltės. Išreiškė prašymą priteisti iš ieškovo jų nepilnametės dukters A. J. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Prašė priteisti iš ieškovo, 50000 tūkstančių litų kompensaciją busto įsigijimui, pinigus įpareigojant sumokėti per 1 metus nuo treismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašė priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o jai - Mercedes Benz C250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išreiškė norą pasilikti santuokinę pavardę - „J.".

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė advokato padėjėja R. B. savo reikalavimus palaikė.

A. V. J. , jos atstovės advokatė A. M. su Ž. J. ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir tenkinti priešieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys, atsakovės priešieškinis yra tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, atsiliepime ir priešieškinyje pareiškė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS. Santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais gimė duktė A. J.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė santuokos irimo atskaitos tašką įvardija 2010 metų pabaigą. Nors ieškovas nurodo, kad santuoka pradėjo irti dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimos ir gyvenimo vertybes, nelojalumo vienas kitam, tarpusavio įžeidinėjimų, užgauliojimų, priekabių ieškojimo, o atsakovė įvardija šeimos iširimo priežastį, kad ieškovas susirado kitą moterį ir buvo jai neištikimas, teismas daro išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, kadangi bylos duomenimis šeimos konfliktai kildavo tiek dėl atsakovės, tiek ir dėl ieškovo impulsyvių, valdingų charakterių bei dominuojamo vaidmens šeimoje. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei šalys nurodo, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Atsakovei nurodant, kad ieškovas 2010m. pabaigoje paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigos rūpintis vaiku, kitu sutuoktiniu, neprisideda prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo, teismas pažymi, kad atsakovės nurodytų aplinkybių visuma galėtų būti pagrindas konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, remiantis viena iš įstatyme nustatytų prezumpcijų – kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad būtų galima nurodytu pagrindu preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, įstatyme reikalaujama dviejų aplinkybių viseto:

-pirma, šeimos palikimo;

-antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir nustatant, jog sutuoktinis paliko šeimą, negalima apsiriboti faktu, jog sutuoktinis fiziškai nebūna kartu su kitu sutuoktiniu ir (ar) kitais šeimos nariais vienoje patalpoje. Šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetą: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes kitiems šeimos nariams, ypač vaikams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo (ar negyvenimo) šeimoje savanoriškumą, patalpos, į kurią persikelia, atitiktį būstui keliamiems reikalavimams, kokiomis sąlygomis kitoje patalpoje išvykęs sutuoktinis naudojasi ir kt.

Nustatant antrosios sąlygos – visiško nesirūpinimo šeima daugiau kaip vienerius metus – egzistavimą, svarbu įvertinti šeimą palikusio sutuoktinio objektyvias galimybes rūpintis šeima. Be to, teismas turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas, galinčias būti reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje šalys neginčija, kad nors ieškovas 2010 metų pabaigoje ir išėjo gyventi atskirai, tačiau teikė išlaikymą dukrai, bendravimas su ja nebuvo nutrauktas. Todėl šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo taisyklės nėra pažeidžiamos ir, įvertinus abiejų sutuoktinių asmenines savybes bei elgesį, nustatytina, kad moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai.

Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturtinės žalos klausimas atskirai neaptarinėtinas ( LR CK 3.370 str. 2d).

Dėl teisės pasirinkti pavardę įgyvendinimo

Šalims (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS sudarius santuoką atsakovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovas ir atsakovė nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkintinas visa apimtimi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl nepilnametės šalių dukters A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. J., tenkintinas.

Dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išlaikymo ieškovui nepilnamečiam vaikui priteisimo

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje būtinų vieno asmens poreikių užtikrinimui pakankama laikoma vienos MMA arba 800 Lt suma. Atsakovė nurodo, kad dukrai būtina 400 Lt kas mėnesį. Teismas spręsdamas išlaikymo klausimą vadovaujasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

LR CK 3.199 str. įvardija, kad nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų. Ieškovas yra objektyviai pajėgus teikti išlaikymą, todėl privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad tėvai pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį, turimas asmenines prievoles kitiems subjektams, dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Teismas sutinka, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai turi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, tačiau pažymėtina, kad jos nėra neplanuotos, neįprastos, tad nelaikytinos iš esmės keičiančios ieškovo turtinę padėtį. Teismas pažymi, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Todėl laikytina, kad ieškovas galėjo ir gali skirti pakankamas pinigines lėšas vaikui išlaikyti.

Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio A. J. klausimą, atsižvelgia į ieškovo pajamas, į turtinę padėtį ir laiko teisingu, kad ieškovas teiktų po 400Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą priteisiant nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2012-02-09, kada buvo gautas priešieškinis.

Dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės nustatymo

Civilinis kodeksas nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikomos CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Sutuoktiniai gyvendami santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą, kuris yra privalomai registruotas: dvi transporto priemones.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu ginčas dėl transporto priemonių padalijimo nekeliamas, todėl šioje dalyje ieškovo ir atsakovės prašymas padalinti šį turtą tenkintinas pagal jų nuomonių sutapimą - ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteistinas automobils VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės asmeninėn nuosavybėn automobilis Mercedes Benz C250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šalys, dalindamos santuokoje įgytą turtą (transporto priemones) nurodė skirtingą dalintino turto vertę – ieškovas abi transporto priemones įvertino 10000Lt sumoje, kiekvieną atskirai įvertindamas po 5000 Lt, o atsakovė VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 10000 Lt, o Mercedes Benz C250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 6000 Lt. Šiuo atveju, šalims nepateikus savo įvertinimų grindžiančių įrodymų, teismas, dalindamas turtą, vadovaujasi proporcingumo principu ir turto vertę nustato atsižvelgdamas į abiejų šalių nurodomą turto vidurkį. Ieškovui priteistino automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė laikytina 7500 Lt, o atsakovei tenkančio automobilio Mercedes Benz C250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė laikytina 5500Lt.

Šalys savo asmeninėje nuosavybėje nekilnojamojo turto nėra įgiję (b.l. 14-15). Jos neginčija, kad atsakovė su dukra gyvena ieškovo tėvų nuosavybės teise registruotame bute. Taigi šis turtas nepatenka į šeimos turto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar asmeninės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Atsakovės reikalavimas dėl 50000Lt kompensacijos būsto įsigijimui nuosavybės teise, yra niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovė nereiškia reikalavimo pripažinti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teises į kokią nors ieškovo tėvų nuosavybės teise valdomo gyvenamojo busto dalį ar kompensacijos už jos pagerinimą. Todėl dėl šio nemotyvuoto reikalavimo daugiau nebepasisakytina.

Teismas vad. LR CPK 93 str. spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstimą nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjęs 289 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3). Atsakovė paduodama priešieškinį sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį (b.l. 69), o likusi žyminio mokesčio suma buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 78).

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose reikalavimas nutraukti santuoką, apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, turtiniai reikalavimai 3% nuo prašomo priteisti turto iš pinigų sumos. Ieškovui priteisus automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo mokėtina žyminio mokesčio suma už priteista turtą yra 225 Lt, o visa žyminio mokesčio suma – 325 Lt. Atsakovei priteisus automobilį Mercedes Benz C250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos mokėtina žyminio mokesčio suma už priteista turtą yra165 Lt. Be to, atsakovė pareikšdama piniginį reikalavimą priteisti 50000Lt, turėjo sumokėti 1500Lt žyminio mokesčio. Visa atsakovės mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 1765 Lt.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimus 98 % apimtimi, o atsakovės - 75 % apimtimi, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su žyminio mokesčio mokėjimai ir jų interesų atstovavimo išlaidos, paskirstytinos taip:

ieškovas į valstybės biudžetą turi papildomai sumokėti 36 Lt žyminio mokesčio, o atsakovė į valstybės biudžetą turi papildomai sumokėti nesumokėtą 1615 Lt žyminį mokestį;atmetant atsakovės reikalavimą dėl 50000Lt kompensacijos priteisimo, ieškovas turi sumokėti atsakovei 199 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1361 Lt bylinėjimosi išlaidų;atsakovė turi sumokėti ieškovui 318 Lt žyminio mokesčio ir 2434 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „J." ir „J.“.

3. Priteisti iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai A. J. nuo 2012m. vasario 9d., iki jos pilnametystės po 400 Lt vaikui kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. J. jos gyvenamojoje vietoje, paskiriant ją nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytoja.

5. M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

6. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį Mercedes Benz C250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Iš atsakovės V. J. ieškovo M. J. naudai priteisti 2752 Lt, o valstybei 1615 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8. Iš ieškovo M. J. priteisti 36 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 1560 Lt atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteistas žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

9. Kitus ieškinio, priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.