- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-483-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3351-608/08 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. L. prašė padalinti su atsakove S. M. santuokos metu įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn ½ dalį minėto buto. Nurodė, jog ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, tačiau, nutraukiant santuoką, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas nebuvo padalintas.
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. prašė V. L. ieškinio netenkinti. Nurodė, jog santuokos nutraukimo metu galiojęs LR šeimos ir santuokos kodeksas numatė trejų metų senaties terminą ieškiniui paduoti dėl santuokinio turto padalijimo, todėl atsakovas praleido ieškinio senaties terminą tariamai pažeistai teisei ginti. Santuokos su ieškovu metu 1992-06-09 atsakovė savo vardu privatizavo bei įregistravo butą. V. L. niekada neišlaikė ginčo objekto, juo nesinaudojo ir jame negyvena šiuo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo V. L. ieškinį tenkino, priteisė ieškovui V. L. ir atsakovei S. M. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 29,26 kv. m. ploto vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. M. ieškovo V. L. naudai priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, jog V. L. ir S. M. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, tačiau, nutraukiant santuoką, nebuvo padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. LR šeimos ir santuokos kodekso 10 str. nustatyta, jog dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti šiuo turtu. Ieškovas nenurodė momento, kada jis sužinojo apie jo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties termino eiga dėl bendro turto padalijimo prasidėjo nuo santuokos pasibaigimo momento. Remiantis LR SŠK 40 str., santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių santuokos nutraukimą įregistruodavo civilinės metrikacijos organuose. Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje vieno iš sutuoktinių buvo įregistruotas 2005-09-06, kai LR SŠK galiojimas buvo pasibaigęs, todėl reikalavimui dėl bendro turto padalijimo ir senaties termino turi būti taikomas LR civilinis kodeksas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido senaties termino savo pažeistai teisei ginti, nes reikalavimui dėl nekilnojamojo turto padalijimo taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė neįrodė, jog jos buvusio sutuoktinio V. L. nuosavybės teisė į bendrą turtą yra pasibaigusi, nereikalavo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Atsakovė S. M. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodė, jog bendroji sutuoktinių nuosavybė baigėsi 2005-09-06 santuokos nutraukimo įregistravimu civilinės metrikacijos skyriuje, todėl turtas lieka asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jis buvo įregistruotas viešame registre, t.y. šiuo atveju atsakovės S. M.. Teigė, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nutraukus santuoką. Ieškovas nesikreipė per SŠK 23 str. 4 d. nustatytą terminą į teismą dėl bendro turto padalijimo, todėl darytina išvada, jog šalys turtą pasidalijo bendru sutarimu. Remiantis SŠK 9 str. 2 d. bei LR CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo santuokos pasibaigimo momento, t.y. nuo 2005-09-06. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo butas S. M. buvo suteiktas iki santuokos sudarymo su ieškovu, vėliau butas, remiantis LR butų privatizavimo įstatymu, buvo išpirktas tik panaudojus asmenines ieškovės lėšas, todėl atsakovei turi būti priteista didesnė turto dalis - 3/5 buto. Pažymėjo, jog buto padalijimas natūra yra negalimas dėl konkretaus turto savybių, taip pat jis yra nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą. Dėl to atsakovei prašė turtą priteisti natūra, o ieškovui – 35 120 Lt kompensaciją.
Atsiliepimas
Ieškovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog, remiantis SŠK 21 str. ir LR CK 3.87 str. 1 d., turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ir šio fakto neginčijo net pati atsakovė. SŠK 23 str. 4 d. nustatyto ieškinio senaties termino eiga reikalavimui padalinti turtą prasideda nuo tos dienos, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teigė, jog, remiantis LR CK 3.129 str., ieškinio senaties terminas netaikomas reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo. Pažymėjo, jog ginčo butas buvo įgytas už ieškovo investicinius čekius, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Atsakovės S. M. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovo V. L. ir atsakovės S. M. (buvusi L.) santuoka, įregistruota 1989-01-07, buvo nutraukta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Nutraukiant santuoką bendroji jungtinė nuosavybė nebuvo padalinta. Ištuoka įregistruota 2005-09-06 (l. 10). Šalių santuokos metu 1992-06-09 atsakovės S. L. vardu buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį butą bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant aplinkybės, kad jis buvo įregistruotas tik atsakovės S. L. vardu. Aplinkybė, kad šiame bute atsakovė gyveno iki santuokos sudarymo, nėra reikšminga, nes nebuvo nuosavybės teisinių santykių, jie atsirado tik po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Galiojęs SŠK 21 str. 3 d. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams lygiomis teisėmis, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, o SŠK 23 str. numatė, kad bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi padalijus turtą pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį. Reikalavimui padalyti turtą numatė trejų metų ieškininės senaties terminą. Apeliantė teigia, kad bendroji jungtinė nuosavybė – ieškovo teisės į ginčo butą baigėsi, kai buvo įregistruota ištuoka – 2005-09-06. Toks argumentas atmestinas ir pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka laikoma pasibaigusia, remiantis SŠK 40 str., nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Iki šio momento nei santuoka, nei įstatymo nustatytas santuokoje įgyto turto teisinis režimas nebuvo pasibaigę. Turto teisinio režimas nagrinėjamu atveju galėjo būti keičiamas buvusių sutuoktinių susitarimu, tačiau apie tai įrodymų byloje nėra, arba teismo sprendimu pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį. Dėl tų pačių aplinkybių laikytinas nepagrįstu ir apeliantės argumentas, kad, remiantis SŠK 23 str. 4 d., trejų metų senaties terminas ieškiniui pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo 1999-09-17, t.y. įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuoką.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovas neva manė neturintis teisių į ginčo butą, nesirūpino buto išlaikymu, nesiėmė priemonių savo tariamai pažeistai teisei apginti. Tokios aplinkybės nėra įrodytos byloje. Atsakovė nėra paneigusi ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji ginčo butą nuomojo, taigi buvo pakankamai pajamų ir lėšų buto išlaikymui. Vien tas faktas, kad ieškovas negyveno šiame bute pats ir neprieštaravo dėl nuomojimo negali pakeisti jo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą turinio.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į santuokos pasibaigimą jau negaliojant SŠK, pagrįstai nurodė, kad negali būti taikomi šiame kodekse numatyti senaties terminai. CK 3.129 str. numato penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo, išskyrus nekilnojamąjį; ieškovo reikalavimui dėl nekilnojamojo turto padalijimo taikytinas dešimties metų senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės į bendrą turtą pažeidimą. Taigi ieškovas nėra praleidęs dešimties metų senaties termino ieškiniui pareikšti, net jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.).
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs butą bendrąja jungtine nuosavybe, jį padalijo šalims lygiomis dalimis, nes nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šio principo. Apeliantės argumentus, kad ji viena naudojosi ir išlaikė butą, pirko jį už savo lėšas, paneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad butas buvo nuomojamas, bei ieškovo pateikti įrodymai – kvitai, taupomosios knygelės nuorašai, patvirtinantys, kad jo lėšas taip pat buvo panaudotos butui išpirkti (l. 86, 87). Priimtas teismo sprendimas dėl buto padalijimo lygiomis dalimis šalims nesutariant dėl naudojimosi turtu tvarkos neužkerta kelio atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kompensavimo už dalį nuosavybės reikalavimas nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, šalys nėra teikę argumentų dėl kainos, ieškovas apeliacinės instancijos teismą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija jo taip pat nesprendžia.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.