Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. 2018 m. rugsėjo 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 91-ANR_P-3503-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis įvykdė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 10 d. 15.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, pašalinių asmenų akivaizdoje įkyriai ir įžeidžiamai kibo prie A. S., kaltindamas ją ir su ja kartu buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti savo kalbomis ir palikti juos ramybėje, nereagavo, tokiais veiksmais negerbė ir pažeidė kitų asmenų teises į ramų poilsį ir tokia veika sukėlė neigiamų išgyvenimų A. S., ko pasėkoje jai pasidarė silpna, patyrė stresą, jautėsi pažeminta, sutriko jos emocinė būklė, bei toks įkyrus A. P. elgesys ir bandymas aiškintis santykius, sukėlė pasipiktinimą kitiems besiilsėjusiems asmenims.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 25 d. nutarimu, A. P. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur pinigine bauda.

4. Pareiškėjas A. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, jog Institucijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad A. P. įkyriai ir įžeidžiamai kibo prie A. S., kaltindamas ją ir su ja buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti savo kalbomis ir palikti juos ramybėje, nereagavo. Pareiškėjo teigimu, jis tokių veiksmų neatliko, todėl mano, kad jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nėra padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. P. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

6. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. P. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė ne tik rašytinius įrodymus, tačiau kartu išanalizavo tiek teismo posėdžio metu apklausto suinteresuoto asmens A. S., tiek liudytojų E. J., M. B., V. S., K. P., E. P., J. S., A. S., E. S., I. T., tiek ir paties apelianto parodymus, ir savo išvadas dėl pastarojo kaltės grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu, nei vienam iš byloje ištirtų įrodymų nesuteikdamas didesnės reikšmės. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir tai grindžia žemiau nurodytais argumentais

9. Administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sudaro necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

9.1. Institucijos 2018 m. spalio 25 d. nutarimu A. P. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį yra nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 10 d. 15.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, pašalinių asmenų akivaizdoje įkyriai ir įžeidžiamai kibo prie A. S., kaltindamas ją ir su ja kartu buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti savo kalbomis ir palikti juos ramybėje, nereagavo, tokiais veiksmais negerbė ir pažeidė kitų asmenų teises į ramų poilsį, sukėlė neigiamų išgyvenimų A. S., dėl ko ji patyrė stresą, jautėsi pažeminta, sutriko jos emocinė būklė, A. P. elgesys sukėlė pasipiktinimą kitiems besiilsėjusiems asmenims.

9.2. A. P. apeliaciniame skunde ir viso proceso metu kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo neigė ir nurodė, kad neatliko administracinio nusižengimo protokole išvardintų veiksmų, kalbėjo tyliai ir mandagiai, neįkyrėjo, susirinkusiuosius geranoriškai įspėjo, kad jie yra viešoje vietoje ir nevartotų alkoholinių gėrimų, garsiai kalbėdami triukšmą ir sumaištį kėlė A. S. artimieji, o ypatingai jos sugyventinis E. J., visas konfliktas truko tik apie 3 minutes, jokių pakartotinių raginimų išeiti ir juos palikti negirdėjo. Apelianto teigimu, matydamas A. S. kompanijos aplinkoje galimą alkoholio vartojimą, po agresyvaus ir grasinančio elgesio, jis paliko minėtą kompaniją, draugiškai perspėjęs, kad nepamirštų, jog čia yra vieša vieta ir būdamas prie tvenkinio priėmė sprendimą informuoti pagalbos tarnybą. Nors A. P. ir nepripažino, jog pašalinių žmonių akivaizdoje įžeidžiamai kibo prie A. S., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią jo poziciją vertino kaip gynybinę. A. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys. Priešingai, tai, kad A. P. įvykdė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, patvirtina tiesiogiai nusižengimą mačiusių liudytojų E. J., V. S., J. S., A. S. bei K. P. ir E. S. parodymai, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šių asmenų parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs ir papildantys vieni kitus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų juos laikė objektyviais ir jais vadovavosi.

9.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiesiogiai įvykį matę liudytojai A. S., E. J., V. S., J. S., A. S. vienodai nurodė visą konflikto eigą – kad A. P. kibo prie A. S., kaltindamas ją ir kartu su ja buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti ir pasišalinti nereagavo, jo elgesys sutrikdė visą kompaniją ir sugadino pasisėdėjimą. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, bylos baigtimi nesuinteresuota ir su kita kompanija pavėsinėje buvusi liudytoja J. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną A. S. ir kartu su ja buvę asmenys poilsiavietėje elgėsi ramiai, neblaivūs neatrodė, alkoholio nevartojo, o konfliktas kilo tik pasirodžius A. P.. Jo elgesys jai pasirodė įžūlus, provokuojantis, siekiantis sukelti pyktį, o A. S. bei kartu su ja buvusių asmenų elgesį įvertino kaip emocingą, tačiau neagresyvų, ir išprovokuotą būtent A. P. elgesio ir kalbų. Nors A. P. kalbėjo tyliai, o A. S. ir su ja buvę artimieji garsiau, tačiau suprato, kad tokį jų elgesį išprovokavo būtent A. P. jų atžvilgiu išsakomi žodžiai. Liudytoja nurodė, kad A. P. visiškai nereagavo į pakartotinius prašymus pasišalinti, palikti A. S. ir jos artimuosius ramybėje. Susidariusi situacija liudytoją išgąsdino, viskas vyko vaikų globos namų auklėtinių akivaizdoje ir sutrikdė jų poilsį bei šventę. Taip pat liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. B. parodė, kad atvykęs pagal iškvietimą, pavėsinėje rado sėdinčius žmones, kelis vaikus, tačiau butelių ant stalo nebuvo. Susirinkusieji neatrodė neblaivūs, buvo ramūs, nesistumdė, nesikeikė. Neatsimena, ar buvo kokių nors nusiskundimų dėl A. P. elgesio. Jie sureagavo į A. P. pranešimą, bet aplinkybės nepasitvirtino. Kol A. P. rašė pareiškimą, buvo priėjęs E. J., tačiau jis nieko nesakęs vėl nuėjo.

9.4. Pažymėtina ir tai, jog nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. P. ir jo sutuoktinė E. P. davė paaiškinimus apie tai, kad kartu su A. S. buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi ant stalo buvo pasidėję galimai alkoholinių gėrimų pripilstytus stikliukus ir atrodė neblaivūs, tačiau šios nurodytos aplinkybės yra paneigtos aukščiau minėtų liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

9.5. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. P. veiksmai viešojo vietoje prieš asmenis – šiuo atveju A. S. ir kartu su ja buvusius asmenis, su kuriais skundą padavusio asmens A. P. nesiejo asmeniniai santykiai, pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teismui nekyla abejonių dėl A. P. kaltės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. P. administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

10. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog kaltinimas administraciniu nusižengimu buvo suformuotas ne tiriant A. P. veiką tiesiogiai, bet pasinaudojus medžiaga, surinkta tikslinant A. S. 2018 m. birželio 10 d. skundą, kur A. P. buvo apklaustas kaip liudininkas, bet ne kaip nusižengimą padaręs asmuo dėl ko atsidūrė situacijoje, kuomet turėjo duoti parodymus pats prieš save ir neturėjo galimybės pasinaudoti gynyba. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima.

10.1. 2018 m. birželio 15 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariate, pagal gautą A. S. pareiškimą, buvo pradėtas įvykio aplinkybių tikslinimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybių tikslinimo metu nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2018 m. birželio 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir, vadovaujantis BK 168 straipsnio 6 dalimi (kurioje nustatyta, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka), A. S. pareiškimas buvo perduotas išspręsti ANK nustatyta tvarka. Nors Institucija, surašydama A. P. administracinio nusižengimo protokolą bei priimdama nutarimą nubausti jį 30 Eur bauda už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, rėmėsi A. S. pareiškimo patikslinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tame tarpe ir į A. P., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymais, tačiau nagrinėjant A. P. skundą, dėl Institucijos nutarimo, pirmosios instancijos teisme, buvo atliktas išsamus ir nešališkas visų aplinkybių išnagrinėjimas bei surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklausto A. P. nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su jo nurodytomis aplinkybėmis apklausiant jį A. S. pareiškimo tikslinimo metu, jose esminių prieštaravimų nenustatyta, be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas atmesdamas A. P. skundą dėl Institucijos 2018 m. spalio 25 d. nutarimo panaikinimo, rėmėsi būtent teisminio nagrinėjimo metu ištirtais. Todėl vien tai, kad Institucija priimdama nutarimą, kuriuo A. P. buvo pripažintas padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, atsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes tiriant galimai įvykdytą kitą nusikalstamą veiką, ir kurios sutapo su nurodytomis aplinkybėmis apklausiant jį pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek tikslinant A. S. pareiškimo aplinkybes duotuose paaiškinimuose, tiek skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. P. parodymuose nėra duomenų iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog kaltę jis prižįsta, kas suponuoja išvadą, jog parodymų prieš save A. P. nei viename proceso etape nedavė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš 2018 m. rugsėjo 21 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog A. P., parašydamas protokole, jog su pažeidimu nesutinka, išreiškė savo poziciją dėl protokolo jau kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (išaiškinus jam ANK 577 straipsnyje įtvirtintas teises) ir turėjo galimybę dėl protokolo duoti išsamius paaiškinimus. Taigi aukštesnysis teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas A. P. surašytas bei Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 25 d. nutarimu A. P. pagrįstai nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Su tokiu Institucijos nutarimu sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ši teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją, kaip to prašoma A. P. apeliaciniame skunde ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti – nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.