- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-264-174-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- R. P., A. M., M. B., D. V.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1A–264-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžio, kuriuo:
A. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas A. M. sulaikyme būtas laikas nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 5 d.;
R. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas R. P. sulaikyme būtas laikas nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 5 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. B. ir D. V. , tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. ir R. P. nuteisti už tai, kad 2008-03-31, apie 22 val., Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, Vilkmedžio kaime, M. B. , D. V. , R. P. ir A. M. , veikdami bendrininkų grupe, akmeniu nudauždami E. B. ūkinio pastato pakabinamą durų spyną, įsibrovė į minėtą patalpą ir iš jos pagrobė E. B. priklausantį 400 Lt vertės motorolerį, 400 Lt vertės žolės pjovimo mašiną ir 10 Lt vertės pakabinamą durų spyną, tuo padarydami nukentėjusiajam E. B. 810 Lt vertės materialinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Tvirtina, kad jam paskirta pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas nurodo, kad ne jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jo vaidmuo buvo antraeilis - nusikaltime jis dalyvavo paprašytas nusikaltimo organizatoriaus M. B. , vykdydamas nusikaltimą jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, o buvo tik pasyvus stebėtojas. Dėl šių priežasčių jam paskirta bausmė turi būti švelninama.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra jauno amžiaus, turi nuolatinį darbą ir padeda mamai išlaikyti mažametę seserį. Jis vienintelis gali padėti šeimai, nes tėvo neturi. Dėl savo poelgio gailisi, padarė rimtas išvadas. Prašo paskirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę.
Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems A. M. ir R. P. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtų bausmių paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apeliantai A. M. ir R. P. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nuteistieji A. M. ir R. P. ne kartą bausti administracine tvarka, anksčiau teisti už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumai jiems nėra išnykę. Tai rodo jų negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Nustatyta apeliantų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajam, civilinis ieškinys nepareikštas.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi A. M. ir R. P. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jie laikytini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl apeliantams tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti.
Skirdamas bausmę apeliantui A. M. , apylinkės teismas tinkamai įvertino jo vaidmenį pagrobiant svetimą turtą kartu su kitais nuteistaisiais. Nors nuteistasis A. M. nebuvo tiesiogiai įsibrovęs į patalpą, iš kurios buvo pagrobti daiktai, o liko saugoti lauke kartu su kitu nuteistuoju D. V. prie nukentėjusiojo E. B. gyvenamojo namo, kol kiti nusikaltimo bendrininkai – M. B. ir R. P. – pagrobtus iš ūkinio pastato daiktus atnešė prie automobilio, kuriuo visi nusikaltimo bendrininkai pavogtus daiktus parvežė į D. V. namus, jis taip pat laikomas svetimo turto grobimo vykdytoju. Vykdytoju laikomas asmuo, padaręs veiką, nurodytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ar kaltininkas padarė visus veiksmus, ar tik dalį veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. A. M. kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais padarė svetimo turto grobimą, jie kiekvienas atliko tam tikrus veiksmus, nes buvo pasiskirstę vaidmenimis.
Teismas tinkamai įvertino ir A. M. asmenybę, tai yra atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas jam nėra išnykęs, taip pat šešis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 127). Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. M. už E. B. turto vagystę paskyrė bausmę žymiai mažesnę, negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra teisinio pagrindo. Taigi skirdamas bausmę nuteistajam A. M. apylinkės teismas tinkamai įvertino jo asmenybę, jo kaip bendrininko darant nusikalstamą veiką vaidmenį ir teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės dydį.
Teismas tinkamai įvertino ir R. P. asmenybę. Jis taip pat anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas jam nėra išnykęs, taip pat tris kartus baustas administracine tvarka ( b. l. 92 ). Teismas ankstesniu nuosprendžiu paskyręs laisvės apribojimą buvo suteikęs galimybę padėti šeimai, dorai gyventi, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nustatyti, kad paskirtos bausmės apeliantams A. M. ir R. P. yra aiškiai per griežtos. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimos jos minimumui, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų A. M. ir R. P. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų A. M. ir R. P. apeliacinius skundus atmesti.