Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui T. I. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje ieškiniui neprieštaravo, nurodė, kad kilmės iš tėvo nustatymas atitiktų nuostatą, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, o ieškovės prašomas priteisti materialinis išlaikymas, mokant po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, atitinka jos poreikius, teises ir teisėtus interesus (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui proceso dalyvių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2007 metų gegužės mėnesio susitikinėjo, turėjo intymių santykių (b. l. 4). 2007 metų spalio mėnesį ieškovė pastojo, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. M. (b. l. 11). DNR ekspertizė patvirtina, kad R. M. biologinis tėvas yra atsakovas T. I. su 99,999999997 procento tikimybe (b. l. 107-110). Prie vaiko išlaikymo atsakovas yra prisidėjęs: sumokėjo ieškovei 1 000 Lt ir 5 000 Norvegijos kronų, yra nupirkęs R. M. daiktų (b. l. 4-5).

Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis), į jo teisę žinoti savo kilmę. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Teismas sprendžia, jog DNR ekspertizės aktas, patvirtinantis atsakovo tėvystę 99,999999997 procento, yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas yra R. M. biologinis tėvas. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko.

Teismui nustačius atsakovo tėvystę, yra laikoma, jog vaiko kilmė iš atsakovo patvirtinama nuo pat vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis).

Pripažinus, kad atsakovas yra R. M. tėvas, konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. CK 3.192 straipsnyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų materialinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia R. M., kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių jos poreikių tenkinimas.

Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Tačiau pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė nurodė, kad dukros maitinimas per mėnesį kainuoja apie 75 Eur. Nors byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad tokia suma kas mėnesį maistui yra išleidžiama, tačiau suma artima Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1348 nustatytoms ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normoms, todėl laikytina, kad ieškovės nurodyta maitinimui skirtina suma yra būtina pakankamai aprūpinti dukrą maistu. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį dukros rūbams, avalynei, higienos priemonėms ir kt. išleidžia apie 50–55 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo šią sumą, nurodydama, kad paskutiniu metu pirko dukrai batus už 25 Eur, pėdukes už 9,99 Eur ir už 6,99 Eur, tuniką už 10 Eur, t. y. išleido 51,98 Eur. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus. Išlaidos vaiko poreikiams mokslui taip pat apima išlaidas popamokinei priežiūrai ir veiklai, apmokėjimą repetitoriams, transporto ir kitas būtinas išlaidas. Ieškovė nurodė, kad išlaidos, būtinos tenkinti dukros poreikį mokslui, yra ne mažiau kaip 40–50 Eur per mėnesį, jas sudaro būreliai, kurie kainuoja 11,50 Eur per mėnesį, vežiojimas į mokyklą ir pan. Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Nustatyta, kad R. M. diagnozuotas astigmatizmas (b. l. 92), dėl to ją ieškovė turi vežti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), nupirko akinius, todėl pripažintina, kad dėl R. M. sveikatos būklės ieškovė patiria būtinas papildomas išlaidas. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Ieškovė nurodė, kad dukrai reikalingos įvairios lavinimo priemonės (žaislai, knygos ir kt.). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad už butą ir dukros darželį sumoka per mėnesį apie 200 Eur, tačiau teismo posėdžio metu patikslinto, kad buto (duomenys neskelbtini) nebenuomoja, gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), dukra darželio nebelanko, nes pradėjo lankyti mokyklą. Taigi ieškinyje nurodytų 200 Eur kasmėnesinių išlaidų už butą ir dukros darželį ieškovė nebepatiria. Ar ieškovė turi išlaidų būsto išlaikymui, gyvendama pas tėvus, nenurodė ir to nepagrindė.

Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad patenkinti dukters poreikius maistui, aprangai ir mokslui, reikia iki 180 Eur per mėnesį. Nors ieškovė nepateikė skaičiavimų, kokia pinigų suma būtina, kad patenkinti dukters poreikius būstui, sveikatai, poilsiui ir laisvalaikiui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prekių bei paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta dukters poreikių tenkinimui per mėnesį 300 Eur suma yra pagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovas tokios sumos neginčijo. Nustačius, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai po 300 Eur, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai apie vaiko tėvų turtinę padėtį.

Šiuo metu ieškovė nedirba, yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose. Ieškovė gauna vyriausiojo sūnaus išlaikymui 87 Eur per mėnesį (b. l. 5). Iki trečiojo vaiko gimimo, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis buvo 300 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius – 270,51 Eur (b. l. 5, 19). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pagimdžius trečiąjį vaiką, gaus motinystės pašalpą – 70 procentų darbo užmokesčio. Remiantis Sodros internetinėje svetainėje esančios motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuoklės duomenimis, asmuo, gavęs 300 Eur darbo užmokestį, ir auginantis 3 vaikus, preliminariai pirmaisiais vaiko priežiūros metais gauna apie 200 Eur dydžio pašalpą (b. l. 18-19). Ieškovė turi automobilį, gamybos metai – 2003 m., kito nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 50, 71). Be R. M. ieškovė dar turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 18).

Atsakovas turi nekilnojamojo turto – 1/3 dalį pastato – mechaninių dirbtuvių, kurių vidutinė rinkos vertė 22 822 Eur, pastatą – garažą, kurio vidutinė rinkos vertė 3 649 Eur (b. l. 56-59), jo vardu registruotos 8 transporto priemonės (b. l. 52). Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba (b. l. 47-48), tačiau jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartais vyksta dirbti į Norvegiją, kur dirba statybose, taip pat yra įregistravęs ūkininko ūkį. Tai, kad atsakovas ūkininkauja, patvirtina byloje esantys duomenys, jog atsakovas panaudos sutarties pagrindu naudoja 6 žemės ūkio paskirties žemės sklypus (b. l. 54-55, 60-69). Be to nustatyta, kad atsakovas yra įsteigęs įmonę – (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad įmonė neišregistruota, tačiau faktiškai veiklos nevykdo (b. l. 37-39, 41). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nors duomenų apie oficialias atsakovo pajamas teismas neturi, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, remdamasis vaiko interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad ūkininkaujantis, Norvegijoje uždarbiaujantis, nekilnojamojo turto turintis darbingo amžiaus atsakovas turi pajamų, taip pat turi galimybę ir privalo savo dukrai teikti išlaikymą. Nors atsakovas sutiko teikti išlaikymą, kas mėnesį mokėdamas 100 Eur išmokas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo sunkią turinę padėtį, dėl kurios būtų galima nukrypti nuo tėvų pareigų vaikui lygybės principo atsakovo naudai (CPK 178 straipsnis). Dėl to atsakovo argumentas dėl negalėjimo teikti didesnį išlaikymą atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat turi nepilnametį sūnų.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalių turtinė padėtis nėra lygi. Nors ieškovė gauna reguliarias pajamas, kurios artimos MMA, atskaičius mokesčius, tačiau atsakovas ūkininkauja, vyksta dirbti į Norvegiją, yra įsteigęs įmonę. Atsakovas turi 8 transporto priemonės, nekilnojamojo turto, tuo tarpu ieškovė turi 1 transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė be dukters dar turi du išlaikytinius, atsakovas – vieną, kuriam, kaip nurodė teismo posėdžio metu, faktiškai išlaikymo neteikia. Ieškovės ir atsakovo turtinės padėties proporcingumas turi reikšmės paskirstant išlaikymo pareigą. Teismas sprendžia, kad vaiko išlaikymo našta tarp tėvų padalintina, iš dalies nukrypstant nuo jų pareigų vaikui lygybės principo, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas R. M. periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. liepos 10 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Šiuo metu MMA yra 350 Eur, R. M. poreikiam patenkinti kas mėnesį reikia apie 300 Eur, todėl 175 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių pragyvenimo lygį ir realų išlaikymo išieškojimą, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinami vaiko poreikiai. Kadangi R. M. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su ieškove (b. l. 7), nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, jog ateityje iš esmės pasikeitus tėvų ar vaiko sveikatai, turtinei padėčiai, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovo T. I. laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei R. M. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, pripažintina, kad toliau taikyti laikiną išlaikymą netikslinga. Kadangi nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti skubiu sprendimo dalies dėl išlaikymo vykdymu ir siekiant nepažeisti atsakovo turtinių interesų, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina nuo šio sprendimo priėmimo dienos, sprendimo dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo vykdytina skubiai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 149 straipsnio 2 dalis, 152 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Ieškinį patenkinus iš dalies, neturinio pobūdžio reikalavimas patenkintas visiškai, o turtinio pobūdžio reikalavimas – 87,50 procento, todėl iš viso ieškinys patenkintas 93,75 procento ((100+87,50)/2) dalimi. Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 72 Eur žyminio mokesčio už turtinį išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis reikalavimą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) ir 9,47 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 3), iš viso – 81,47 Eur. Valstybei priteistini iš atsakovo 76,38 Eur ((72 Eur + 9,47 Eur) x 93,75 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą mokėjimo, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingos atmestų reikalavimų daliai (9,47 Eur x 6,25 proc. = 0,59 Eur) nesiekia 3 Eur, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 3, 6 dalys).

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, svarbu yra tai, jog patenkintas pagrindinis neturinio pobūdžio reikalavimas ir iš dalies patenkintas turtinio pobūdžio reikalavimas. Esant tokioms aplinkybėms, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ne visi ieškovės reikalavimai turi būti įvertinti vienoda procentine išraiška. Ieškovė patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už neturinio pobūdžio reikalavimą (b. l. 22). Kadangi neturinio pobūdžio reikalavimas patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 41 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 21, 90). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinus užmokesčio dydžius, šios išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Kadangi patenkinta 93,75 procento reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistini 375 Eur (400 Eur x 93,75 proc.) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistini 416 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas abejojo, kad R. M. yra atsakovo dukra ir pateikė prašymą skirti teismo medicinos ekspertizę tėvystei nustatyti. Teismas tenkino šį prašymą ir įpareigojo atsakovą sumokėti 304,10 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą. Atsakovas sumokėjo 304,10 Eur užstatą, Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikė teismui ekspertizės aktą, iš kurio nustatyta, kad R. M. yra atsakovo vaikas. Kadangi šioje dalyje ieškinys patenkintas visiškai, iš ieškovės atsakovui nepriteistinos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – jo dukra.

Priteisti iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dukters R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. liepos 10 d.) iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 76,38 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir žyminiu mokesčiu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo – panaikinti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktą išlaikymą išskaičiuoti iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo dalį dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.