- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- 1-1943-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33581-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- M. Z.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2017 m. birželio 22 d., apie 10.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, o būtent daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas tyčia, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - vartodamas necenzūrinius žodžius grasino susidorojimu su nukentėjusiuoju M. Z., tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam M. Z. į krūtinę, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Nukentėjusysis M. Z. yra jo kaimynas, su pastaruoju būna konfliktų, M. Z. yra nepatenkintas, skundžiasi triukšmu. Kaltinamojo teigimu, pasitaiko, kad iš jo buto sklinda muzika, tačiau tai nėra dažnai. Iš motinos sužinojo, kad jos darbovietės generaliniam direktoriui nukentėjusysis parašė laišką, kuriame nurodė, kad darbuotojos sūnaus, t. y. kaltinamojo, butas yra landynė, joje lankosi asocialūs asmenys ir pan. Sužinojęs tokią žinią, susinervino, norėjo išsiaiškinti su M. Z., pasakyti, kad tokį laišką į jo motinos darbą pastarasis parašė be pagrindo. 2017-06-22, gali būti, jog kaltinime nurodytu laiku (pats jo tiksliai nepamena), nuėjo prie M. Z. burto durų (pastarasis gyvena aukštu aukščiau), paskambino į duris, pastukseno, tačiau niekas nei atsiliepė, nei atidarė duris. Kaltinamojo teigimu, jis buto durų nedaužė, pabuvo neilgai ir nuėjo. Nulipęs žemyn, pirmame aukšte sutiko M. Z. Neneigia, jog tuo metu buvo susinervinęs, pasipiktinęs, todėl ėmė kalbėti su šiuo pakeltu tonu. Klausė, kam M. Z. rašė tą laišką, reiškė nepasitenkinimą. Pavadino M. Z. plikiumi, neneigia, kad galėjo pavartoti necenzūrinius žodžius. Yra tikras, kad jis nukentėjusiajam jokio smūgio kumščiu nesudavė (tą tvirtina kategoriškai), o tik, pastarajam priartėjus prie jo, dviem rankomis nuo M. Z. atsistūmė. Taip pat, kiek atsimena, jis negrasino nei nukentėjusiajam, nei jo šeimai, nesakė, kad susidoros ir pan. Pripažįsta, kad įvykio dieną buvo išgėręs, gali būti, jog kažko neatsimena, tačiau yra tikras dėl to, kad smūgio kumščiu nesudavė. Nukentėjusysis prieš jį jokių veiksmų nevartojo, atsimena, kad kaimyno žmona padavė šiam dujų balionėlį, tačiau M. Z. jo nenaudojo. Pasikalbėjęs su nukentėjusiuoju kaltinamasis nurodė nuėjęs į savo namus. Tikrai neatsimena to, kad būtų ėjęs į balkoną, šaukdamas ir grasinęs kažką nužudyti ar sužaloti. Taip pat neatsimena, kad jo ranka būtų buvusi sužalota ar tai, kad pareigūnams minėjo, jog ranką sužalojo M. Z.. Alkoholį pavartoja, tačiau nedažnai, nemano turintis dėl to problemų. Apie 2 metus nedirba, yra registruotas darbo biržoje, pragyvena iš 100 Eur socialinės pašalpos, komunalinius mokesčius apmoka motina. Administracinių baudų nemoka, kadangi joms neturi lėšų (b. l. 115-121).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. iš esmės davė analogiškus parodymus, teigė nukentėjusįjį M. Z. tik stumtelėjęs nuo savęs, kai pastarasis priartėjo prie jo. Nei nukentėjusiajam, nei jo žmonai jis negrasino (b. l. 87, 91).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. Z. parodė, jog 2017-06-22 buvo eilinė diena, kai iš kaltinamojo D. J. buto sklido triukšmas. Tas vyksta nuolat, dėl triukšmaujančio kaimyno begales kartų yra kreipęsis į policiją. Rašė pareiškimus, D. J. buvo skiriamos baudos, tačiau jis baudų nemoka, jo elgesys nė kiek nesikeičia. Neretai kaimynas iš viso neatidaro durų (net ir pareigūnams), dėl ko jį paveikti nėra kaip. Nebežinodamas, ko griebtis, internete susirado kaltinamojo motinos, kuri ir yra buto savininkė, darbovietę ir parašė laišką, kuriame aprašė jos darbuotojos sūnaus elgesį. Laiškas buvo parašytas kultūringa kalba, tokiu būdu tikėjosi, kad motina kažkaip sureaguos ir padės spęsti situaciją. 2017-06-22 buvo su mažamečiais vaikais kieme, kai išsigandusi paskambino žmona ir pasakė, kad kaimynas D. J. be paliovos skambina į duris, daužo jas, žmona prašė greičiau ateiti. Palikęs vaikus kieme, įėjo į laiptinę, kurios 1-ame aukšte sutiko kaimyną D. J. Pastarasis kaip ir įprastai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, koordinacija sutrikusi. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, iš karto jį užsipuolė, vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė grasinti, sakė, kad bus blogai tiek jam, tiek žmonai ir vaikams. Priekaištavo, kad esą jis (M. Z.) neleidžia jam ramiai gyventi, rašo laiškus, grasino, po ko kumščiu trenkė į krūtinę. Nukentėjusiojo teigimu, tas smūgis buvo aiškiai tyčinis, sekė iš karto po keiksmažodžių, pretenzijų ir grasinimų. Dėl suduoto smūgio pajuto nestiprų fizinį skausmą, į medikus nesikreipė, sužalojimas nepadarytas. Nukentėjusysis kategoriškai paneigė trenkęs kaltinamajam atgal, matė, kad šis yra neblaivus, dėl ko vengė su juo fizinio kontakto. Vienu metu išbėgo žmona ir padavė dujų balionėlį, tačiau jis ir jo nenaudojo (dujų balionėlius turi ne vienas kaimynas, kadangi dėl kaltinamojo elgesio visiems darosi nesaugu). Dėl tokio kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis parodė pajutęs pavojų tiek sau, tiek savo šeimai, kadangi kaltinamasis yra sunkiai prognozuojamas. Dėl įvykio mažamečiai vaikai verkė, žmona buvo išsigandusi. Atsakydamas į klausimus, kada nukentėjusysis skambino policijai, M. Z. tikslių aplinkybių nurodyti negalėjo, teigė, jog skambučių kreipiantis pagalbos yra visa eilė, skambina reguliariai, įvykio dieną galėjo skambinti tiek iki D. J. jam sudavė smūgį, tiek ir vėliau (b. l. 115-121).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis M. Z. aplinkybes dėstė analogiškai, parodė, jog 2017-06-22, apie 10.40 val., kilusio įvykio metu kaimynas D. J. laiptinėje (1 aukšte) keikėsi necenzūriniais žodžiais, jam, žmonai ir vaikams grasino susidorojimu. Prašė kaltinamąjį nusiraminti, tačiau šis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. M. Z. teigimu, jis D. J. atstūmė nuo savęs ir pradėjo skambinti bendruoju pagalvos telefonu 112. Dėl patirto fizinio skausmo į medicininę įstaigą nesikreipė. Paskui kaltinamasis nuėjo į savo butą, o nukentėjusysis su žmona ir vaikais - į savo butą. Pabrėžė, jog nors įvykio metu vaikai buvo už durų, tačiau viską girdėjo. Vyresnioji dukra buvo išsigandusi ir stipriai verkė. Paskui girdėjo, kaip kaltinamasis, sėdėdamas savo balkone, rūkė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir išvežė pastarąjį į policijos komisariatą. Nukentėjusysis kategoriškai paneigė padaręs kaltinamajam bent kokius sužalojimus (b. l. 14, 17-18).
Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja N. Z. parodė, jog kaltinamasis D. J. yra kaimynas (gyvena žemiau jos buto). Pastarojo elgesys kelia nuolatines problemas, kaimynas girtauja, triukšmauja, jo bute dažnai lankosi kompanijos. 2017-06-22, ryte, apie 10 val., ji buvo namuose, o vyras su mažamečiais vaikais (2 ir 6 metų) išėjo į kiemą pasivaikščioti. Būdama bute, išgirdo lyg sučirškė durų skambutis. Nespėjus prieiti prie durų, vėl pradėjo skambėti skambutis, buvo skambinama be perstojo. Pažiūrėjusi pro akutę, pamatė stovintį kaimyną D. J.. Kadangi jo bijojo, durų neatidarė, o iš karto paskambino vyrui, prašydama greičiau ateiti namo. Palikęs vaikus lauke, vyras atbėgo į laiptinę, matyt, kaltinamąjį jis sutiko apačioje. Išėjusi į laiptinę, išgirdo balsus, kaltinamasis šūkavo. Nusileidusi žemiau, pamatė, kad D. J. ir jos vyras stovėjo netoli kaltinamojo buto durų. Kaimynas ėjo link jos vyro, bandė pastumti, o jos vyras prašė nusiraminti, eiti namo, pečiais jį sulaikinėjo, jokių veiksmų prieš kaltinamąjį nenaudojo. Pamatęs ją (liudytoją N. Z.), D. J. pradėjo necenzūriniais žodžiais šūkauti, kad ji dingtų kartu su vyru. Bijodama eiti pro kaltinamąjį, nubėgo pas kaimynę A. J., kad ši išeitų į lauką ir pasižiūrėtų jos vaikus, dėl kurių buvo labai neramu. Kol kaimynė atidarė buto duris, o ji jai pasakojo visą situaciją, nusileidus žemyn, D. J. jau nebebuvo, jis buvo nuėjęs į savo butą. Vėliau su kaimyne lauke girdėjo, kaip kaltinamasis per balkoną rėkė visokius grasinimus. Ji jau buvo iškvietusi policiją. Taip pat liudytoja N. Z. pridūrė, kad pamačiusi kaltinamąjį ir savo vyrą apačioje, buvo atnešusi sutuoktiniui dujų balionėlį, tačiau sutuoktinis jo nepanaudojo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodė, kad jie surašyti teisingai (b. l. 129-132).
Ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu liudytoja N. Z. Parodė 2017-06-22, apie 10.40 val. buvusi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), o jos vyras M. Z. kartu su vaikais buvo lauke. Į buto duris jai pradėjo kažkas be perstojimo skambinti. Priėjo prie durų per akutę pamatė kaimyną D. iš 1 buto. Paskambino savo vyrui, kuris jai pasakė skambinti į policiją. Paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Paskui per buto duris girdėjo, kad tas kaimynas D. konfliktuoja laiptinėje su jos vyru. Išėjo į laiptinę, o ją išvydęs kaimynas pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir stumdė jos vyrą rankomis. Jos vyras kaltinamajam nieko nedarė ir jo neįžeidinėjo. Liudytojos teigimu, kaimynas D. J. nuolat trikdo jų rimtį, grasino jai ir jos vaikams dar parodysiantis (b. l. 20).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. P. (M. P.) (vyriausiasis patrulis) parodė tikslių įvykio aplinkybių neatsimenantis. Nurodytu adresu pagal iškvietimus yra vykęs ne kartą (iš viso apie 10 kartų), nuolat gaunami nusiskundimai dėl kaltinamojo elgesio (išgertuvių, triukšmo, buvo pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejis). Atsimena, kad tą dieną kilo konfliktas dėl eilinių kaltinamojo išgertuvių, konfliktavo nukentėjusysis ir kaltinamasis. Pastarasis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, atsimena, kad jo ranka buvo sužalota (matėsi įdrėskimas žemiau alkūnės). Atrodo, kad atvykus kaltinamasis buvo lauke, tačiau tiksliau nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ką pasakojo konflikto dalyviai, nepamena, tikslesnių aplinkybių nurodyti negali. Viską yra nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas M. P. patvirtino, kad jie surašyti teisingai ir prašė jais vadovautis (b. l. 129-132).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas M. P. parodė, jog 2017-06-22, apie 10.55 val., tarnybos metu iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus kaimynas laužiasi į buto duris, grasina fiziniu susidorojimu, namuose yra žmona ir mažametis vaikas. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi M. Z., kuris paaiškino, kad neblaivus kaimynas, gyvenantis 1 bute, jam ir jo šeimai grasina fiziniu susidorojimu. Taip pat teigė, kad su kaimynu nuolat konfliktuoja dėl keliamo triukšmo, išgertuvių, asocialių asmenų lankymosi, vieną kartą buvo kviesta policija. Pareigūnams pasibeldus į 1 buto duris, jas atidarė neblaivus ir buto savininku prisistatęs D. J., kuris paaiškino, kad M. Z. negrasino, šis viską išgalvojo, o jis (D. J.) norėjo tik pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl kaimynas parašė į elektroninį paštą laišką jo motinos direktoriui (laiškas dėl D. J. nepadoraus elgesio). Pastebėjo, kad D. J. kairė ranka buvo sužalota, paklausus, kaip pastarasis ją susižalojo, D. J. atsakė, kad jį sužalojo minėtas kaimynas M. Z., dėl ko jis šiam taip pat turi pretenzijų. M. Z. Paaiškino D. J. rankos nežalojęs. M. Z. ir D. J. tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatyti į 1 PK, spec. priemonės nenaudotos (b. l. 24).
Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja A. J. parodė, kad D. J. ir M. bei N. Z. yra jos kaimynai. D. J. gyvena pirmame aukšte, liudytoja – penktame. Atsimena, kad 2017-06-22 buvo grįžusi iš darbo papietauti, kai pas ją atbėgo kaimynė N. Z. Pastaroji buvo susijaudinusi, išbalusi, jos rankos drebėjo. Kaimynė pasakė, kad jos vaikai yra lauke, o kaimynas D. J. užpuolė. Tuomet jos abi su N. Z. laiptais nusileido žemyn, tačiau D. J. jau buvo savo bute, o M. Z. lauke su vaikais. Išėjusios į lauką, matė, kaip D. J. iš savo buto balkono šaukdamas grasino, kad užmuš. Liudytoja nurodė supratusi, kad tie grasinimai buvo skirti visai Z. šeimai. Po to ji N. Z. su vaikais parlydėjo namo, ramino ją, nes ši buvo labai susijaudinusi. Per langą matė, kaip atvažiavo policija ir išsivežė kaltinamąjį, taip pat kartu išvažiavo ir N. Z. vyras. Pati liudytoja nurodė konfliktų su kaltinamuoju neturėjusi. Neretai girdi, kad iš pastarojo buto sklinda triukšmas, tačiau ji (A. J.) gyvena 5-tame, todėl jai nepatogumų dėl to nekyla (b. l. 154-158).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad 2017-06-22, apie 11 val., iš darbo ėjo namo pietauti. Sugrįžus jai į buto duris pastukseno kaimynė iš 7 buto. Atidarius duris, kaimynė šaukė, kad jai grasino kaimynas. Jos abi nusileido į lauką. Kaimynas iš 1 buto buvo savo balkone ir grasino jas nužudyti bei sužaloti. Jos vyras įėjo per kitą įėjimą, o tuo metu jau atvyko policijos pareigūnai. Jos su N. ir pastarosios vaikais nuėjo į butą pas ją. Kaimynė buvo stipriai išsigandusi ir pabalusi. Liudytoja pati nematė, kaip kaimynas stumdė N. vyrą. Dažnai mato tai, jog policijos pareigūnai atvažiuoja pas jų kaimyną iš 1 buto. Pas pastarąjį bute dažnai girtaujama, rūkoma, garsiai groja muzika. Tas kaimynas visiems trukdo gyventi. Jai pačiai kaimynas nėra grasinęs (b. l. 22).
Iš byloje esančio liudytojo G. S. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolo matyti, jog apklausiamas liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena vyras, kurio tikslaus vardo nežino, tame bute per naktis nuolat girdisi garsi muzika, ateina įvairūs žmonės. Būna, kad muzika ir negroja, tačiau tuomet visą naktį garsiai kalbama. Iškvietus policiją, asmuo niekam neatidaro durų (įsileidžia tik savo draugus). Vieną kartą tiesiog pagavo jį išėjusį ir iš karto iškvietė policiją. Kuo toliau, tuo viskas blogiau. Žmonės nuolat jau ir pas jį (G. S.) eina, nes kaimynas jų neįleidžia. Nuolatos gyvena triukšme, nes girdi arba garsią muziką, arba garsų kalbėjimą. Buvo, jog pas tą kaimyną atėjo panelė, kuri rėkė padėkit, jis (G. S.) išėjo į laiptinę ir pamatė, kad vienas asmuo guli ant laiptų. Tuomet ėjo kaimynas iš 7 buto, jis atrėmė duris, kad kaimynas iš 1 buto neuždarytų durų. Bandė jį sulaikyti, bet šis staigiai uždarė duris ir jų niekam nebeatidarė. Kai paguldė ant žemės kaimyną iš 1 buto, iš karto atvyko pareigūnai, kurie jį išsivežė, tačiau pastarasis po kelių valandų sugrįžo, o tą panelę, kuri šaukėsi pagalbos, po savaitės vėl matė pas kaimyną (b. l. 26-27).
Nukentėjusiojo M. Z. pareiškime nurodyta, kad 2017-06-22, apie 10.40 val., laiptinėje D. J. grasino susidorojimu, trenkė kumščiu į krūtinę, atėjus žmonai, grasino ir jai, taip pat jų vaikams. Pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus (b. l. 1).
2017-08-08 – 2017-08-09 apžiūros protokolu buvo apžiūrėti garso įrašai, kuriuos pateikė Bendrasis pagalbos centras. Įrašuose yra užfiksuoti 4 pranešimai dėl 2017-06-22 įvykio. Apžiūros protokole yra išdėstytas telefoninių skambučių (pokalbių) tarp M. Z. ir BPC operatorės turinys:
1) „download_10.102.186.21_2017-06-22_04-44-50_25.00“ paleidžiamas garso takelis (1.04 min. trukmės), jame girdimas pagalbos telefonu atsiliepusios moters balsas – „112“, tada vyras tyliu balsu praneša dėl grojančios muzikos bute (duomenys neskelbtini); tuomet moteris paklausia laiptinės kodo, vyriškis padiktuoja kodą „7 raktas 1082“, nurodydamas, kad pasitiks pareigūnus ir parašys pareiškimą per e-policiją, taip pat jis nurodo norėsiantis pabendrauti su pareigūnais. Paprašytas prisistato, nurodo esantis Z. iš septinto buto, moteris pasako, kad „informuos pareigūnus ir jie privažiuos“, pokalbis nutrūksta;
2 ) „download_10.102.186.21_2017-06-22_05-23-12_25.02“ paleidžiamas garso takelis (1.39 min. trukmės), girdimas pagalbos telefonu atsiliepusio vyro balsas – „112“, tuomet paskambinęs vyriškis tyliu balsu tikslina, ar atvažiuoja pareigūnai į (duomenys neskelbtini), BPC darbuotojas perklausia „kada kvietė“, vyriškis atsako „prieš 45 minutes“, tada darbuotojas paklausia „ar niekas nepasikeitė?“, atsako – „nepasikeitė“. Darbuotojas paprašo nepadėti ragelio (įjungiama muzikos pertrauka). Po pertraukos atsiliepęs darbuotojas paaiškina, kad „lauktų tuoj privažiuos priimti pareiškimo“, vyriškis padėkoja ir pokalbis baigiamas;
3) „download_10.102.186.21_2017-06-22_06-05-46_25.01“ paleidžiamas garso takelis (3.20 min. trukmės), jame girdimas pagalbos telefonu atsiliepusios moters balsas – „112 klauso“, pranešėjas pasisveikinęs praneša pakartotinai dėl įjungtos muzikos aiškindamas, kad po pareigūnų apsilankymo vėl buvo įjungta muzika, prašo iškviesti pareigūnus. Moteris išaiškina pareiškimo pateikimo tvarką, pranešėjas nurodo, kad tarėsi su pareigūnais ir lauks tų pačių pareigūnų, aiškindamas dėl buto (duomenys neskelbtini) gyvenančio asmens, nurodydamas anksčiau kilusius incidentus. BPC darbuotoja nurodo pakartotinai perduos informaciją ir paaiškina, kad su pranešėju susisieks pareigūnai. Pokalbis nutrūksta;
4) „download_10.102.186.21_2017-06-22_10-47-58_25.04“ paleidžiamas garso takelis (0.41 min. trukmės), jame girdimas pagalbos telefonu atsiliepusios moters balsas – „112 klauso“, pranešėjas pasisveikinęs klausia, ar gali patruliai greitai atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi su girtuokliu konfliktas, jis skambina į buto duris. Pranešėjas nurodo, kad žmona bijo atidaryti duris, pakartojamas adresas. Paklausiama, ar lauks policijos, pranešėjas atsako, kad „lauks“. BPC darbuotojai paklausus, kokia pranešėjo pavardė, šis prisistato Z., į klausimą „ar reikia greitosios“, pranešėjas atsako, kad „ne, nežino ir eis aiškintis su girtuokliu“. BPC darbuotoja nurodo laukti prie namų. Pokalbis nutrūksta (b. l. 30, 31).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog D. J. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino pilna apimtimi.
Nagrinėjamoje byloje D. J. kaltinamas tyčiniais įžūliais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais susidoroti bei kumščio sudavimu nukentėjusiajam į krūtinę, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Pagal BK 284 straipsnį kaip tik ir atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais), iš kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Taigi byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog D. J. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Pats kaltinamasis teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Iš naujo neatkartojant jo parodymų, kurie yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (1-2 nuosprendžio lapai), taip pat detaliai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 115-121), paminėtina, jog kaltinamasis neneigė įvykio dieną buvęs susierzinęs, kalbėjęs pakeltu tonu, buvo supykęs, kadangi sužinojo, jog nukentėjusysis parašė jo motinos darbdaviui laišką dėl netinkamo jo (kaltinamojo) elgesio. Kaltinamasis pripažino, jog kalbėdamas su M. Z., galėjo pavartoti necenzūrinius žodžius, tačiau, jo teigimu, tikrai pastarajam smūgio nesudavė, o tik atstūmė šį rankomis, kai M. Z. prie jo priartėjo. Be to, kiek atsimena, jis nei nukentėjusiajam, nei jo šeimai negrasino (b. l. 115-121). Tai, kad kaltinamasis išsakė grasinimus ir pavartojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgio sudavimu nukentėjusiajam į krūtinę, atitinkamai sukeliant šiam fizinį skausmą, kategoriškai ir nuosekliai viso proceso metu tvirtino nukentėjusysis M. Z.. Nukentėjusiojo parodymuose užfiksuota, jog po to, kai žmonos informuotas M. Z. skubėjo grįžti į namus, į kurių duris be paliovos skambino kaltinamasis, įėjęs į laiptinę pastarąjį sutiko jau nusileidusį į pirmąjį aukštą. Pamatęs nukentėjusįjį, D. J. jį iš karto užsipuolė, vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė grasinti, kad bus blogai tiek jam, tiek jo žmonai ir vaikams, o po to kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę. Priešingai kaltinamojo teiginiams, nukentėjusysis parodė, jog smūgis buvo aiškiai tyčinis, suduotas iš karto po išsakytų keiksmažodžių ir grasinimų (b. l. 17-18, 115-121). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais. Nors tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo dažnai vyksta nesutarimai dėl triukšmo, tačiau tai nereiškia, kad dėl to M. Z. duoda tikrovės neatitinkančius bei išgalvotus parodymus. Nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, iš karto kvietė pareigūnus, kaltinamajam neteikė jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų. Tai, kad kaltinamasis laiptinėje šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, atsistojęs prieš M. Z. bandė jį pastumti, grasino, parodė liudytoja N. Z. (tiesiogiai momento, kada buvo suduotas smūgis, ji nematė). Tuo, jog kaltinamasis D. J. išsakė grasinimus, kurių pastarasis apklausiamas nepripažino, duoda pagrindą tikėti ir liudytojos A. J. parodymai, iš kurių matyti, kad iš karto po įvykio grįžęs namo ir, išėjęs į savo buto balkoną, D. J. grasino visai nukentėjusiojo šeimai, šaukė visus nužudysiantis (b. l. 154-158). Tai rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus, pastarasis nekontroliavo savo veiksmų. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo girtumas. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. buvo neblaivus (b. l. 83), tą pripažįsta ir pats kaltinamasis. Pastarasis teisme gi nurodė, kad dėl girtumo ne visas aplinkybes atsimena, tačiau, nepaisant to, kategoriškai tvirtino smūgio nesudavęs. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo parodymai yra bandymas sušvelninti savo veiksmus. Pažymėtina, jog kaltinamasis parodė neatsimenantis net ir to, kad jo kairė ranka buvo sužalota, o atvykusiems pareigūnams jis nurodė neva ranką jam sužalojo M. Z.. Būtent tokią aplinkybę parodė kaip liudytojas apklausas M. P. (policijos pareigūnas) (b. l. 24, 129-132). Akivaizdu, kad tokia kaltinamojo nurodyta aplinkybė buvo išgalvota, jos vėliau nebetvirtino ir pats D. J. (beje, rašytiniame paaiškinime pastarasis buvo nurodęs, kad M. Z. į ranką jam sudavė netgi panaudodamas kažkokį daiktą) (b. l. 82). Taip pat kaltinamasis nebeatsiminė šūkavęs iš balkono, grasinęs nužudyti bei sužaloti, kas tik rodo, jog kaltinamasis buvo pakankamai paveiktas alkoholio, kas nulėmė iškreiptą situacijos vertinimą, aiškiai neteisėtą elgesį, o taip pat gebėjimą tiksliai nurodyti faktines nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes.
Analizuotinas įvykis kilo viešoje vietoje (bendro naudojimosi patalpose, namo laiptinėje), visuomenės rimčiai ir tvarkai prieštaraujančius kaltinamojo veiksmus iš dalies matė N. Z., vėliau girdėjo liudytoja A. J.. Nukentėjusiojo M. Z. ir liudytojos N. Z. parodymais nustatyta, kad pastarųjų mažamečiai vaikai buvo išsigandę, verkė, dėl kilusio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, kaltinamasis D. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau viešoje vietoje, būdamas neblaivus, vartodamas necenzūrinius žodžius, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamojo veiksmai baigti, kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. J. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos tokiam jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę, yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad D. J. praeityje neteistas (b. l. 43), daug kartų baustas administracine tvarka, tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiai dienai turi eilę galiojančių nuobaudų (b. l. 46-64), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 75), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (76), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 77). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2017-12-14 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-644/2017 nurodyta nesant duomenų, kad D. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti tesimo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 80). Tokia išvada neleidžia teismui abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. J. BK 284 straipsnyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Finansinio pobūdžio bausmės rūšį skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, be to, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Apklausiamas teisme neslėpė, kad pragyvena iš socialinės pašalpos, pats neturi lėšų net komunaliniams mokesčiams apmokėti, dėl ko juos už jį sumoka motina. Dėl sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – viešųjų darbų skyrimo tikslingumo teismui kyla nemažai abejonių. Byloje esantys duomenys apie kaltinamojo gyvenimo būdą (sistemingas triukšmavimas, girtavimas, ką liudija išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, taip pat informacija apie pranešimus dėl įvykių kaltinamojo gyvenamojoje vietoje) (b. l. 46-64, 65-73) vargiai leidžia tikėti, jog kaltinamasis noriai ir savalaikiai atliks viešųjų darbų bausmę. Be to, 2018-07-19 teismo posėdyje kaltinamasis tikino turintis bėdų dėl kraujospūdžio, vartoja medikamentus, anot jo, dėl sveikatos sutrikimų jis negalėjo atvykti į teismo posėdžius, kas tik papildomai rodo kliūtis viešųjų darbų atlikimui. Kita vertus, teismo įsitikinimu, kaltinamajam tikslinga skirti ir tam tikrus draudimus bei įpareigojimus, ko padaryti skiriant viešųjų darbų bausmę nebūtų galimybės. Įvertinus tą aplinkybę, jog kaltinamojo nusikalstamą elgesį didžiąja dalimi nulėmė girtumas, kas, sprendžiant iš bylos duomenų, buvo, anaiptol, ne atsitiktinė kaltinamojo būsena, tikslinga visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti D. J. įgyti, turėti bei naudoti alkoholinius gėrimus, taip pat pastarasis įpareigotinas gydytis nuo alkoholizmo (2018-07-19 teismo posėdžio metu nurodė, jog gydytis sutinka), nedelsiant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 6 dalies 3, 4 ir 5 punktai).
Teisminio nagrinėjimo metu D. J. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-09 nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (b. l. 140-141). Vykdant šią teismo nutartį, D. J. 2018-07-17, 15.00 val., buvo sulaikytas (b. l. 147). Šis laikas (nuo 2018-07-17, 15.00 val. iki 2018-07-19, 15 val., t. y. nuosprendžio paskelbimo) įskaitytinas į bausmę.
Teismo vertinimu, kaltinamajam D. J. kardomoji priemonė-suėmimas netvirtintina. Baudžiamoji byla šiuo metu jau yra išnagrinėta, pagrindas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme išnyko, dėl ko iki bausmės vykdymo pradžios tikslinga Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-09 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant šią tvarką – kiekvieną pirmadienį ir penktadienį nuo 09.00 val. iki 12 val. atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5-ąjį policijos komisariatą, esantį Laisvės pr. 80, Vilniaus mieste.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 ir 5 punktais, visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) uždrausti D. J. įgyti, turėti bei naudoti alkoholinius gėrimus; taip pat įpareigoti: 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) nedelsiant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 4) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 15 valandų nurodytų darbų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laiką nuo 2018-07-17, 15.00 val. iki 2018-07-19, 15.00 val. (dvi paras).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-09 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant šią tvarką – kiekvieną pirmadienį ir penktadienį nuo 09.00 val. iki 12 val. atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5-ąjį policijos komisariatą, esantį Laisvės pr. 80, Vilniaus mieste. Nurodytą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
D. J. paleisti teismo posėdžių salėje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.