Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. S., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovei I. S., jos atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Drungelienei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei I. S. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, bei atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat nesutinka dėl neturtinės žalos, mano, kad tai yra atsakovės išsigalvota. Netiesa, kad jis santuokos metu buvo neištikimas savo žmonai su I. Z., kurią pažįsta nuo 2002 m. ir su kuria pradėjo gyventi 2009 m. rudenį. Atsakovė išsigalvoja, kad santuokos metu matė ryte jį išeinantį iš I. Z. buto.

Konfliktas tarp šalių kilo 2010 m. spalio mėn., kai ieškovas atėjo į savo butą pasiimti savo rūbų, kuriuos atsakovė buvo sunešusi į rūsį. Paprašė raktų nuo rūsio ir nuo buto, nes atsakovė buvo pakeitusi buto spyną. Ji nedavė raktų, ieškovas juos atėmęs.

Taip pat ieškovo atstovas advokatas paaiškino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo vaikui formos ginčo nėra. Ieškinyje ir priešieškinyje nenurodytas išlaikymo mokėjimo pradžios laikas, todėl laikytina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas sutinka, kad bendras turtas: fotoaparatas ir rūbų džiovinimo mašina atitektų atsakovei.

Jei teismas vis dėlto laikys, kad uzufruktas reikalingas, mano, kad jis turėtų būti nustatytas ne į visą butą, o tik į jo dalį, kuri reikalinga vaiko poreikiams tenkinti. Be to, uzufruktas gali būti nustatytas tik šalių bendram vaikui R., o ne atsakovės dukrai iš pirmos santuokos, to neleidžia įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad uzufrukto nustatymas yra išimtinis dalykas, taikomas ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių vaiko gyvenamajai vietai užtikrinti. Šiuo atveju tokios galimybės yra, tam ieškovas pasiūlė nemažą išlaikymo dydį. Išlaikyti vaiką privalo abu tėvai. Atsakovė įvardijo, kad vaiko poreikiams reikia 800 Lt per mėnesį. Ieškovo atstovas advokatas nurodo, kad su ieškovu mano, jog vaikui, lankančiam vaikų darželį, nereikia 300 Lt maistui. Jų paskaičiavimais, vaiko išlaikymui pakaktų 700 Lt per mėnesį. Atsakovė dirba ir jos pareiga yra prisidėti prie vaiko išlaikymo. 130 Lt iš išlaikymui skiriamų lėšų galima būtų skirti buto nuomai. Pareiga sudaryti tinkamą nuomos sutartį tektų atsakovei. Jeigu teismas manys esant būtina nustatyti uzufruktą, mano, kad uzufruktas visam 4-ių kambarių butui nereikalingas, nes tokiu būdu atsakovė siekia užtikrinti gyvenamąją vietą ir sau, ir savo vaikui iš pirmosios santuokos.

Reikalavimas priteisti baldus ir buitinę techniką, priklausančius ieškovui, yra keistas, nes norima prisiteisti be kompensacijos. Atsakovė teismo posėdyje sakė, kad nori šiuos daiktus prisiteisti sau, o ji juos naudos vaiko poreikiams tenkinti. Jei daiktai būtų priteisti, atsakovė įgytų teisę, išeidama iš buto tuos daiktus pasiimti, tačiau integruoti virtuvės baldai yra sudėtinė buto dalis ir jų negalima paimti, nesumažinant buto vertės. Svetainės minkštas kampas, sekcija, žurnalinis staliukas nėra skirti vaiko poreikių tenkinimui, atsakovė turėtų už juos kompensuoti ieškovui: 2500 Lt už minkštą kampą, 1500 Lt už sekciją, 500 Lt už staliuką. Namuose vaiko poreikiams yra dar vienas televizorius, todėl už prašomą priteisti televizorių „Toshiba“ turėtų būti kompensuojama 600 Lt.

Atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos netenkintinas, nes nėra vien tik ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Žalos dydį atsakovė sieja su smurto jos atžvilgiu atveju, kuris įvyko jau po santuokos iširimo ir todėl negali būti laikomas to iširimo priežastimi.

Atsakovė I. S., teismo posėdžio metu pakeitusi patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, paliekant santuokoje turėtas pavardes, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš ieškovo priteisti sūnui išlaikymą po 622 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ją, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, aptartą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2011-01-11 išvadoje Nr. R3(17.33)-189, nustatyti jai bei jos vaikams R. S. ir O. O. uzufruktą į visą šeimos gyvenamąją patalpą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki R. S. pilnametystės, priteisti jai santuokoje įgytą turtą – 200 Lt vertės rūbų džiovinimo mašiną „Miele“ bei šį šeimos turtą: 1000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės viryklę „Indesit“, 400 Lt vertės svetainės minkštą komplektą „Karina“, 200 Lt vertės sekciją, 300 Lt vertės televizorių „Toshiba 29 VH 36“, 50 Lt vertės stalą, priteisti jai 10000 Lt neturinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Ieškovas visada neigdavo, kad yra jai neištikimas. Mėginant jam sakyti, kad reikia kažką keisti, jis atsakė „jeigu tau reikia, tai ir keisk“. Ieškovas smurtavo jos atžvilgiu, kai jis parvežė vaiką ir pradėjo reikalauti, kad ji parneštų jo rūbus iš rūsio. Ji pasakė, kad jis pats parsineštų. Tarp jų kilo muštynės, ieškovas parvertė ją ant grindų, išmėtė jos rūbus pro balkoną į lauką.

Taip pat atsakovė nurodo, kad naudojasi visais keturiais buto kambariais, jai reikalingi virtuvės baldai. Kompensacijos dydis jai yra nepriimtinas, naudotų baldų parduotuvėse kainos yra 5 - 6 kartus mažesnės, nei nurodomos ieškovo. Neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi su ieškovu viename bute, jeigu būtų nustatytas uzufruktas į dalį buto, ji jaustųsi nesaugi.

Buto spyną pakeitusi, norėdama apsisaugoti, kad neįeitų ieškovas ir nesukeltų konflikto, nes ieškovas ateidavo ir rėkdavo ant jos, kabinėdavosi ir tai vykdavo beveik kiekvieną kartą, kai jis parveždavo vaiką.

Į ieškovo atstovo teiginį, kad kiekvieną mėnesį gaunant po 3000 Lt išmokų už vaiką, sąskaitoje turėjo būti apie 60000 Lt, išminusavus, atsakovės teigimu, pragyvenimui išleistus 20000 Lt, buvo išleista 40000 Lt, atsakovė nurodė, kad tuos pinigus išleido apsipirkimui ir sau, ir vaikams.

Atsakovės sveikata pablogėjo, jai sužinojus apie vyro neištikimybę, jau tada ji gėrė homeopatinius vaistus, bet rimtai gydytis pradėjo tik iškėlus bylą. Liudytoja L. J. parodė, kad I. S. labai pasikeitė, sublogo. Ji iki šiol vartoja antidepresantus.

Ieškovas sutinka teikti 622 Lt išlaikymą vaikui. Atsakovė negali skirti vaiko poreikiams tiek, kiek reikėtų, nes jos pajamos yra minimalios. Ieškovo finansinė padėtis yra kur kas geresnė, jis pagal Civilinio kodekso normas turėtų teikti didesnį išlaikymą vaikui negu atsakovė. Atsakovė priešieškinyje nenurodė laikotarpio, nuo kada priteisti išlaikymą, nes jis nebuvo aiškus. Nuo 2010-05-01 ieškovas nebemokėjo išlaikymo, būtent nuo tada ir turėtų būti priteistas išlaikymas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ginčo nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra priimtina atsakovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje 3K-3-555/2007 pasisakė, kai, nustačius uzufruktą, sutuoktinių gyvenimas viename bute negalimas. Ieškovas mėgsta išgertuves savaitgaliais. Jis gali į savo buto dalį vestis draugus, gali net išnuomoti tą dalį. Buto nuoma reiškia, kad vaikas neturės pastovios gyvenamosios vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse 3K-3-225/2006 ir 3K-3-251/2009 įtvirtinta nuostata, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo rūpintis, jog būtų apsaugoti vaiko interesai. Atsakovė turi dukrą iš pirmosios santuokos, kadangi ji gyvena kartu, prašo nustatyti uzufruktą į visą butą iki R. S. pilnametystės. Taip pat prašo priteisti atsakovei namų apyvokos daiktus ir baldus, nurodytus patikslintame ieškinyje, kurie reikalingi vaiko poreikiams tenkinti. Jei teismas manys esant reikalinga priteisti kompensaciją, mano, kad ieškovo nurodytos daiktų kainos yra nepagrįstai didelės. Atsakovei prašo priteisti rūbų džiovinimo mašiną „Miele“, viryklę „Indesit“, virtuvės baldų komplektą, svetainės minkštą kampą, sekciją, stalą, televizorių „Toshiba“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Dėl sutuoktinių kaltės

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės kalte dėl santuokos iširimo nurodydamas tai, kad jai jis buvo reikalingas tik materialinių gėrybių kūrimui. Be to, nurodo, kad atsakovė šalinosi jo fizinio artumo, nesitvarkė namuose, negamino jam, grįžtančiam iš darbo, maisto.

Atsakovė reikalauja pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis išgėrinėdavo, nebenorėjo miegoti kartu su ja, buvo neištikimas su jos drauge.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą.

Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Ieškovas savo kaltės dėl santuokos išrimo neneigia. Įvertinus byloje surinktos medžiagos visumą, nustatytina, kad ieškovo kaltė pasireiškia tuo, jog jis išgėrinėjo, kad pradėjo nebegrįžti į namus. Teismas konstatuoja, kad neištikimybės faktas, kurį neigia ieškovas, neįrodytas, kadangi liudytojų L. J. ir A. P., kurie yra atsakovės geri pažįstami, parodymai nėra objektyvūs, nes jie remiasi nuogirdomis ir prielaidomis, todėl vertintini kritiškai ir atmestini.

Ieškovo smurto atvejis prieš atsakovę, pačios atsakovės provokuojantis elgesys kilusio konflikto metu 2009-10-25 (b.l. 61, 126-127), kai jau buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, kaip ir tai, kad atsakovė išnešė ieškovo drabužius į rūsį, nelaikomos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, nes teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. Minėtos aplinkybės tik charakterizuoja sutuoktinius kaip asmenis ir jų tarpusavio santykius.

Atsakovės išlaidavimas, kuris buvo nepriimtinas ieškovui, nesirūpinimas buitimi ir ieškovu, ko ji neneigė, ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomo buto užrakto pakeitimas, vertintina kaip lojalumo, abipusės pagalbos, moralinės paramos stoka. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio.

Todėl konstatuotina, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo. Esant šioms aplinkybėms, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė reikalauja priteisti jai iš ieškovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo. Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuostata dėl neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo netaikoma (CK 3.70 str.), todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pažymėtina, kad priešieškinyje atsikartojantys patikslinto ieškinio reikalavimai traktuotini kaip ieškinio pripažinimas, bet ne kaip savarankiški priešieškinio reikalavimai.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tenkintini ieškinio reikalavimai ir nepilnamečio R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo tinkamą poreikių tenkinimą, nustatytina su atsakove I. S. (CK 3.168 str. 1 d., 3.174 str. 2 d.). Taip pat nustatytina ši bendravimo su vaiku tvarka, nurodyta Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-01-11 pateiktoje išvadoje Nr. R3(17.33)-189:

1. D. S. turi teisę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiimti sūnų iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ar gyvenamosios vietos ir iki 20 val. privalo parvežti jį į gyvenamąją vietą.

2. D. S. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį penktadieniais nuo 17 val. turi teisę pasiimti sūnų R. iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ar gyvenamosios vietos ir privalo parvežti jį sekmadienį iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

3. D. S. turi teisę per sutampančias jo ir sūnaus atostogas 14 dienų per metus pasiimti sūnų R. pas save ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą sutartu laiku, bet ne vėliau nei 19 val. Atostogos gali būti nepertraukiamos ar susidėti iš keleto kartų.

4. I. S. per sutampančias sūnaus ir D. S. atostogas turi teisę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiimti sūnų ir iki 20 val. grąžinti jį į tėvo gyvenamąją vietą. Jei atostogos bus nepertraukiamos 14 dienų, I. S. turi teisę vieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. pasiimti sūnų ir parvežti jį atgal į D. S. gyvenamąją vietą.

5. I. S., išvykdama iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms, sūnų privalo palikti D. S. priežiūrai.

6. D. S. apie ketinimus su sūnumi R. vykti į tolimesnes keliones ar į užsienį kaip galima anksčiau ir ne vėliau kaip prieš parą privalo informuoti I. S..

7. D. S. turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti vaiką ugdymo/mokymo, gydymo ar kitose įstaigose, domėtis jo reikalais, gauti su juo susijusią informaciją, dalyvauti vaiko ugdymo procese, tėvų susirinkimuose, renginiuose ir pan.

8. I. S. ir D. S. įsipareigoja teikti vienas kitam visą su vaiku susijusią informaciją: pranešti planuojamas vaiko šventes ar tėvų susirinkimus ugdymo/mokymo įstaigose, informuoti apie vaiko sveikatą, numatomas keliones ar ekskursijas ir pan.

Minėtai bendravimo su vaiku tvarkai pritaria ir institucija, teikianti išvadą byloje, nurodydama, kad aptarta ir rekomenduojama bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus ir poreikius ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų. Tai pat nurodo, kad šalys bendravimo su vaiku religinių švenčių (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos) metu, per gimtadienius ar kitas svarbias jiems datas aptarti atsisakė, teigdamos, kad minėtais klausimais sutaria geranoriškai ir ateityje problemų neturėtų kilti.

Dėl išlaikymo priteisimo

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Ieškovas pasiūlė teikti sūnui išlaikymą po 622 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 800 Lt, ir ji sutinka su siūlomu išlaikymo dydžiu. Esant šioms aplinkybėms, nesant ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio, tenkintinas patikslinto ieškinio reikalavimas ir iš ieškovo priteistina sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 622 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsakovė I. S. skirtina R. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 str.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Kadangi nei patikslintame ieškinyje, nei patikslintame priešieškinyje nenurodytas priteisiamo išlaikymo mokėjimo pradžios data, byloje kilo ginčas šiuo klausimu.

Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.).

Ieškovas nurodo, kad iki 2010-10-20 jis teikė išlaikymą vaikui po 500-600 Lt per mėnesį. Ieškovo atstovas advokatas nurodo, kad ieškinyje ir priešieškinyje nenurodytas išlaikymo mokėjimo pradžios laikas, todėl laikytina, jog išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas davė 700 Lt išlaikymui 2010 m. lapkričio mėn., nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. ieškovas mokėjo už darželį. Išlaikymo įsiskolinimo neprašo. Atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovas nuo 2010-05-01 nebemokėjo išlaikymo vaikui, būtent nuo tada ir turėtų būti priteistas išlaikymas.

Kadangi šalys nevienodai nurodo laiką, nuo kada ieškovas nebeteikia sūnui išlaikymo, ir nepateikė savo parodymus patvirtinančių įrodymų, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo, jog teikė išlaikymą iki 2010-10-20, o atsakovė nurodo, kad ieškovas 2010 m. lapkričio mėn. davė sūnaus išlaikymui 700 Lt ir išlaikymo įsiskolinimo ji neprašo, todėl nurodyto dydžio išlaikymas šalių sūnui R. S. priteistinas nuo 2010 m. gruodžio 1 d., išskaitant nuo 2010-08-24 iki kol bus išnagrinėta byla Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi priteistus 250 Lt (b.l. 143, 144), iki vaiko pilnametystės.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl uzufrukto

Atsakovė priešieškiniu reikalauja nustatyti jai bei jos vaikams R. S. ir O. O. uzufruktą į visą šeimos gyvenamąją patalpą, t.y. į ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 94-95), iki R. S. pilnametystės, nurodydama, kad pati įsigyti būstą nėra finansiškai nepajėgi, nes jos atlyginimas yra 600 Lt. O dėl ieškovo pasiūlymo nuomotis butą, mano, kad buto nuoma nėra užtikrintas dalykas. Taip pat nurodo, kad uzufrukto nustatymas reikalingas, siekiant apsaugoti su ja liekančių gyventi nepilnamečių vaikų interesus, kuriems reikalinga turėti atskirus kambarius. Be to, gyventi kartu su ieškovu viename bute būtų neįmanoma, nes bet kuriuo metu jis gali naudoti prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovas turi galimybę įsigyti ir kitą būstą.

CK 3.86 str. nustato, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti uzufruktą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas atitinkamą sprendimą, teismas privalo atsižvelgti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, taip pat ar vaiko interesų nebūtų galima apsaugoti kitokiu būdu.

Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus apie butų nuomos kainas Šilutės mieste (b.l. 157), teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad šiuo atveju šalių vaiko interesai gali būti užtikrinti kitu būdu – atsakovei išsinuomojant butą, kurio nuomai pakaktų ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui. Be to, atsižvelgiant į atsakovės gaunamą darbo užmokestį (b.l. 185, 189-196), jai tektų išleisti didelę, jei ne visą, dalį darbo užmokesčio reikiamiems mokesčiams už 80.43 kv.m. ploto 4 kambarių butą sumokėti, o nelikus lėšų pragyvenimui, būtų pažeisti nepilnamečio šalių vaiko interesai. Teismas, įvertindamas atsakovės turtinę padėtį, jos gaunamą darbo užmokestį, vaikų amžių, mano, kad tiek šalių vaiko, tiek atsakovės poreikius tenkintų kur kas mažesnio ploto, pigesnio išlaikymo būstas.

Uzufrukto nustatymas neleistinai suvaržytų ir ieškovo D. S. teises ir interesus, nes jis, neturėdamas kitos gyvenamosios patalpos, asmeninės nuosavybės teise valdomu butu (b.l. 11-15) negalėtų disponuoti dar daug metų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl uzufrukto atmestinas.

Dėl turto padalijimo

CK 3.118 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalijant bendrąją sutuoktinių jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo, padalinamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir automobilių neturi (b.l. 7, 10). Ieškovo vardu įregistruoti automobiliai įgyti iki santuokos sudarymo (b.l. 8).

Ieškovas nurodo, kad santuokoje su atsakove įgijo fotoaparatą „Sony DSL-SR200“ (b.l. 28) ir rūbų džiovinimo mašiną „Miele“, kuriuos prašo palikti atsakovės nuosavybėje.

Atsakovė be jau minėtos rūbų džiovinimo mašinos „Miele“, prašo priteisti jai šį šeimos turtą: 1000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės viryklę „Indesit“, 400 Lt vertės svetainės minkštą komplektą „Karina“, 200 Lt vertės sekciją, 300 Lt vertės televizorių „Toshiba 29 VH 36“, 50 Lt vertės stalą.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė (b.l. 22, 24, 167), tai pripažįsta abi šalys, kai kurie daiktai (virtuvės baldų komplektas) yra integruoti ir neatskiriami be žalos butui, be to atsakovei uzufruktas nenustatomas ir šie daiktai nėra būtini vaiko poreikiams tenkinti, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintinas, o patikslinto priešieškinio atmestinas ir šalių santuokoje įgytas turtas padalijamas taip: fotoaparatas „Sony DSL-SR200“ ir rūbų džiovinimo mašina „Miele“ paliktini atsakovės I. S. nuosavybėje. Ieškovas nereikalauja kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Šalys nurodo, kad kreditorių neturi.

Patenkinus ieškovo D. S. patikslinto ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės I. S..

Iš atsakovės priteistina 132 Lt žyminio mokesčio, 43,98 Lt už VĮ Registrų centro pažymas ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. iš viso 2175,98 Lt ieškovui D. S..

Kadangi atsakovei Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 nutartimi buvo atidėtas 112,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (b.l. 142), ir atsakovė atsisakė priešieškinio 2500 Lt vertės turtinių reikalavimų, vadinasi priešieškinys turėtų būti apmokėtas 518,25 Lt (12250 Lt x 0,03 + 2500 Lt x 0,03 x 0,25 = 386,25 Lt už turtinius reikalavimus bei 132 Lt už santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės reikalavimą) žyminiu mokesčiu. Kadangi atsakovė priešieškinį yra apmokėjusi 462 Lt žyminiu mokesčiu, todėl iš atsakovės priteistina 56,25 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Taip pat iš atsakovės priteistina 54,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, t.y. iš viso iš atsakovės priteistina 110,56 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 93 str., 96 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi (b.l. 62, 63) šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b.l. 143, 144) šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. - 265 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti ir priešieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą 2007 m. sausio 13 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 10) tarp ieškovės I. S. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: S., S..

Nustatyti nepilnamečio R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina - ieškove I. S..

1) D. S. turi teisę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiimti sūnų iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ar gyvenamosios vietos ir iki 20 val. privalo parvežti jį į gyvenamąją vietą.

2) D. S. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį penktadieniais nuo 17 val. turi teisę pasiimti sūnų R. iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ar gyvenamosios vietos ir privalo parvežti jį sekmadienį iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

3) D. S. turi teisę per sutampančias jo ir sūnaus atostogas 14 dienų per metus pasiimti sūnų R. pas save ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą sutartu laiku, bet ne vėliau nei 19 val. Atostogos gali būti nepertraukiamos ar susidėti iš keleto kartų.

4) I. S. per sutampančias sūnaus ir D. S. atostogas turi teisę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiimti sūnų ir iki 20 val. grąžinti jį į tėvo gyvenamąją vietą. Jei atostogos bus nepertraukiamos 14 dienų, I. S. turi teisę vieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. pasiimti sūnų ir parvežti jį atgal į D. S. gyvenamąją vietą.

5) I. S., išvykdama iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms, sūnų privalo palikti D. S. priežiūrai.

6) D. S. apie ketinimus su sūnumi R. vykti į tolimesnes keliones ar į užsienį kaip galima anksčiau ir ne vėliau kaip prieš parą privalo informuoti I. S..

7) D. S. turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti vaiką ugdymo/mokymo, gydymo ar kitose įstaigose, domėtis jo reikalais, gauti su juo susijusią informaciją, dalyvauti vaiko ugdymo procese, tėvų susirinkimuose, renginiuose ir pan.

8) I. S. ir D. S. įsipareigoja teikti vienas kitam visą su vaiku susijusią informaciją: pranešti planuojamas vaiko šventes ar tėvų susirinkimus ugdymo/mokymo įstaigose, informuoti apie vaiko sveikatą, numatomas keliones ar ekskursijas ir pan.

Priteisti iš ieškovo D. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 622 Lt (šešis šimtus dvidešimt du litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. gruodžio 1 d., išskaitant nuo 2010-08-24 iki kol bus išnagrinėta byla Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi priteistus 250 Lt, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

R. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę I. S..

Sprendimo vykdymą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka fotoaparatas „Sony DSL-SR200“ ir rūbų džiovinimo mašina „Miele“, nepriteisiant ieškovui D. S. kompensacijos už I. S. atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovės I. S. 2175,98 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. S..

Priteisti iš atsakovės I. S. 110,56 Lt (vieną šimtą dešimt litų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.