Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

(duomenys neskelbtini) gimė, ieškovės R. D., ir atsakovo E. T. dukra K. T..

Nuo 2019 metų balandžio mėn. 1 d. ieškovė ir atsakovas negyvena kartu, atsakovas su dukra K. T. nebendravo iki pat 2019 metų rugsėjo mėnesio.

Esant tokiai situacijai, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį dėl dukros K. T. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jai iš tėvo atsakovo E. T. priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dukra K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo dienos gyvena su ieškove, jos motina R. D.. Nuo pat dukros gimimo ieškovė rūpinuosi ja, prižiūri ją, tarp ieškovės ir dukros yra labai stiprus emocinis ryšys. Ieškovė rūpinasi dukros K. poreikių patenkinimu, yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir sveikai vystytis. K. T. šiuo metu yra tik nepilni devyni mėnesiai, vaikas yra mažametis, tokio amžiaus vaikui ypač svarbus motinos ryšys. Dukra negali būti be savo motinos, kaip ir ieškovė be savo vaiko.

Mažametės dukros K. T. gyvenimas su ieškove, jos motina R. D.. geriau atitiks vaiko interesus, todėl teismo prašė dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (LR CK 3.169 str. 2 d.). Kaip supranta iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, atsakovas E. T. neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jos motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta, tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdymo. Vaiko interesų, poreikių patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi.

Nepilnametės dukros K. T. poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia 700 Eur (septynis šimtus eurų), šią sumą sudaro: 150 Eur maistui; 40 Eur aprangai (rūbams, avalynei); 30 Eur vaistams ir vitaminams; 100 Eur vaiko aprūpinimui gyvenamuoju būstu (nuoma, komunaliniai mokesčiai už būstą (dukros dalis)); 200 Eur auklės paslaugos; 20 Eur higienos ir švaros priemonėms (šampūnas, muilas, kremas odai. vaikiškas aliejus, skalbimo milteliai, kt.); 50 Eur sauskelnėms; 30 Eur vaiko lavinimui, laisvalaikiui; 20 Eur žaislams; 40 Eur transportui, kuro išlaidos; 20 Eur nenumatytoms išlaidos, vaiko aprūpinimui jo poreikiams reikalingais daiktais.

Atsižvelgiant į protingus ir realius vaiko poreikius, į didėjančią infliaciją, išaugusias vartojimo prekių ir paslaugų kainas, dukros K. T. poreikių patenkinimui kas mėnesį jos tėvas atsakovas E. T. turėtų skirti ne mažiau 300 Eur (trijų šimtų eurų), todėl ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo E. T. išlaikymą nepilnametei dukrai K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini)kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2019-07-01 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str ).

Ieškovė, R. D., be dukros K. auginu ir išlaikau dar dvi dukras E. D. ir E. D. – D., tuo tarpu atsakovas E. T. kitų išlaikytinių neturi.

Šiuo metu ieškovė dirba pagal individualią veiklą, iš šios veiklos jos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia 600 Eur, dar papildomai gauna studijuojančio asmens vaiko priežiūros išmoką - 228,00 Eur, kuri bus mokama iki šių metų gruodžio mėn. 29 d., t. y. kol dukrai K. T. sueis vieneri metai, bei išmokas vaikams 210,90 Eur (3 vaikai po 70,30 Eur). Gauti papildomų pajamų ieškovė neturi objektyvių galimybių, nes augina tris mažamečius vaikus. Tuo tarpu atsakovas E. T. yra jaunas, sveikas, darbingas, turi įgijęs paklausią darbo specialybę (suvirintojas), todėl gali dirbti ir gauti pajamas, ir prisidėti prie savo dukros K. T. poreikių patenkinimo.

Ieškovė su atsakovu nuo 2019 m. balandžio 1 d. nebegyvena kartu, nuo gyvenimo skyriumi atsakovas visiškai neprisidėjo prie savo dukros K. T. išlaikymo, todėl iš atsakovo E. T., priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo gyvenimo skyriumi pradžios iki 2019-06-30.

Išlaikymą prašau priteisti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2019-04-01 ir atsižvelgdama į LR CK 3.200 straipsnio reglamentavimą - kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai K. T. sudaro 900 Eur (devynis šimtus eurų) (3 mėn. x 300 Eur = 900 Eur), todėl šią sumą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo E. T..

Šioje proceso stadijoje ieškovė neketina ginčo spręsti teisminės mediacijos būdu (LR CPK 135 str. 1 d. 7 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CK 3.169 str., 3.174 str., 3.178 str.. 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.208 str., LR CPK 88 str. 3 d., 6 p.. 8 p., 10 p., 93 str. 1 d., 98 str., ieškovė teismo prašo:

1. Nustatyti nepilnametės dukros K. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su manimi, jos motina R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui sumokant iki 15 (penkioliktos) einamojo mėnesio dienos į R. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

3. Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-06-30 - 900 Eur (devynis šimtus eurų) (3 mėn. x 300 Eur = 900 Eur).

4. Paskirti ieškovę, R. D., tvarkyti nepilnametės dukros K. T. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

5. Priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo E. T..

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio.

Pasisakant dėl ieškovės reikalaujamos išlaikymo sumos, atsakovas pažymi, kad reikalavimas grindžiamas neproporcingai nei vaiko poreikiams, nei jo turtinei padėčiai.

Išlaikymo poreikiai ieškovės detalizuojami, tačiau tuo pačiu vertinama, kad dalis jų visiškai nepagrįsti ar nepatenka į būtinų kategoriją, o dalis neproporcingai didelė.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog vaikas dar yra mažametis, kuriam šiuo metu tik 8 mėnesiai amžiaus, todėl jo poreikių negalima prilyginti, vyresnio ar paauglio vaiko poreikiams.

Abejonių kelia faktas, kad vaiko drabužiams išleidžiama po 40 Eur per mėnesį, kas liudija ieškovės neūkišką ir neatsakingą lėšų naudojimą šiuo aspektu, be to šių išlaidų ieškovė nepagrindžia taip pat.

Ieškovė nepateikia duomenų, kokių sveikatos problemų per 7 mėnesius vaikas turėjo, kokias išlaidas sveikatos priežiūrai patyrė, kadangi visuotinai žinoma, jog vaikams tik retais atvejais, yra teikiamos mokamos sveikatos priežiūros paslaugos, pačiai valstybei garantuojant asmeniui nemokamą sveikatos apsaugą.

Atsakovas sutinka, kad mažamečiui vaikui higienos reikmėms reikalingos išlaidos, bet abejones kelia šių išlaidų dydis per mėnesį, kadangi ieškovė nedetalizuoja šio poreikio apimties. Atsakovo vertinimu, higienai elgiantis racionaliai turėtų pakakti 30 Eur.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovė išskiria dvi pozicijas dėl vaiko, poreikių, kurios akivaizdžiai nepatenka į būtinų grupę - vaiko išlaidos laisvalaikiui - 40 Eur ir išlaidos šventėms, gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms. Pastarasis aspektas sunkiai įvertinamas, kadangi akivaizdu, kad vaikas objektyviai minėtų švenčių švęsti dar net negalėjo, laisvalaikio sąnaudos taip pat itin neproporcingos, liudija pačios ieškovės polinkį nepagrįstai išlaidauti, jeigu išties tokios išlaidos patiriamos. Kadangi tai nėra būtinų vaiko poreikių išlaidos, jos turi tekti asmeninei pačios ieškovės atsakomybei ir negali būti priskiriama atsakovui. Juolab, kad pastarieji aspektai niekaip su atsakovu net nebuvo derinti.

Įvertinus aukščiau aptartą šiai dienai protinga ir teisinga išlaikymo suma vertina - 120 Eur.

Atsakovas sutinka, kad kintant vaiko poreikiams, pradėjus lankyti ugdymo įstaigas ir pan. išlaikymo dydis gali kisti, neatsisakant prie to geranoriškai prisidėti, tačiau pati ieškovė turėtų taip pat elgtis sąžiningai ir reikalauti protingų, realius vaiko poreikius atitinkančių sumų, o ne hipotetinių.

Pažymėtina, kad pati ieškovė pripažįsta, kad jos pajamos nėra didelės ar pakankamos atsižvelgiantį deklaruojamas išlaidas vaikui per mėnesį. Ieškovė nepagrindžia, kaip ji išleidžia vaikui 500 Eur per mėnesį, jeigu pati tokių pajamų negauna, o atsakovas kaip nurodyta ieškiniu, prie išlaikymo neprisideda.

Atsakovas suvokia savo pareigą išlaikyti vaiką, tačiau jo turtinė padėtis išties tiek šalims būnant kartu, tiek ir nebevedant bendro ūkio nebuvo ir nėra gera.

Atsakovas pastovaus darbo ir stabilių pajamų neturi, nors mėgina dirbti. Šiuo tikslu neseniai išvyko į Ispaniją, mėginant susirasti darbą, gauti pajamas, kad galėtų rūpintis vaiku, tačiau objektyvios aplinkybės riboja jam sąlygas dirbti.

Atsakovas neturi aukštojo išsilavinimo, baigė Šiaulių suaugusiųjų mokyklą ir turi vidurinį išsilavinimą.

Vaikui išlaikyti lėšų skolino atsakovo tėvai, taip pat skolinta ir pačiai ieškovei dar iki vaiko gimimo, tačiau dėl šių lėšų ieškovė nutyli, jų neįskaito nei j vaiko išlaikymo pinigus, nei priskiria sau prie vykdytinų prievolių, atsakovo tėvams, kaip grąžintiną skolą.

Taikus susitarimas byloje galimas, šalims pasiekus konstruktyvią poziciją.

Atsižvelgiant į nurodytą atsakovas teismo prašo, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies:

1. Priteisti iš atsakovo E. T. jo nepilnametės dukters K. T. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 eur, turto valdytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę R. D..

3. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau dėl to pasisakė teismo posėdžio metu.

Atsakovas savo atskirtimus į ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas papildomai nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka tik iš dalies. Atsakovas ir jo atstovas teigė, kad susipažinus su ieškovės ieškiniu manytina, jog atsakovas galėtų mokėti dukros K. išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį. Paaiškino, kad daugiau mokėti atsakovas neišgalėtų, nes šiuo metu jis nedirba ir gauna tik neoficialias pajamas iš padienių darbų, savo vardu neturi viešuose registruose įregistravęs kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, kuriuos būtų galima realizuoti, todėl atsižvelgiant tiek į atsakovo finansines galimybes, amžių, profesinį pasiruošimą bei turtinę padėtį, laikytina, jog atsakovas neišgalėtų dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300,00 Eur. Taip pat mano, kad ir ieškovė neįrodė, jog šiandien atsakovo dukros poreikiams reikia 600,00 Eur per mėnesį, o be to, manytina, kad tėvas būtų nepajėgus dukrai mokėti išlaikymui ieškovės nurodytos pinigų sumos.

Teigė, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti jo poreikius. Mano, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tuo metu objektyviai leidžia vaiko tėvo turtinė padėtis. Atstovas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to teismas konkrečioje byloje sprendžia, kokia asmens turtinė padėtis yra iš esmės, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).

Kadangi ieškovė šiuo metu negauna pastovaus darbo užmokesčio, todėl daro išvadą, kad ir ji taip pat negali skirti šalių dukros K. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį.

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis.

Paaiškino, jog atsakovo dukros išlaikymui ieškovės prašoma suma yra didelė ir nėra pagrindo kol kas reikalauti iš vaiko tėvo mokėti tokią sumą, atsižvelgiant ir į ekonominę padėtį šalyje. Papildomai nurodė, kad tėvas sutiktų su ieškovės reikalavimu mokėti dukros išlaikymui reikalingą dydį, tai yra tik po 180,00 Eur per mėnesį, kadangi tai atitiktų ir tėvo finansines galimybes bei dukros poreikius. Todėl prašė teismo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo jo nurodytą išlaikymo dydį. Atskirai parodė, kad jau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio jis vėl gyvena kartu su ieškove ir rūpinasi visais vaikais, o ne tik savo dukra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas E. T. ir ieškovė R. D. yra K. T. tėvai, o ji jų dukra (8 b. l.). Vaiko tėvai anksčiau gyveno skyrium, o dabar nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio vėl kartu, tačiau santuokos jie nėra sudarę (1-7 b. l.). Ieškovė šiuo metu dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ir gauna su ja susijusias pajamas, kurių dydis kiekvieną mėnesį tėra apie 800 Eur neatskaičius mokesčių (20, 31, 86 b. l.). Iš turimų duomenų seka, kad atsakovas anksčiau dirbo, tačiau šiuo metu kol kas oficialiai nedirba, o to priežastys tėra subjektyvios (30 b. l.). Be to atsakovas Užimtumo tarnyboje yra įtrauktas į sąrašą asmenų ieškančių darbo (96 b. l.). Taip pat atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) (100 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, gali dirbti pagalbinius ir profesinio pasirengimo nereikalaujančius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, vaikui išlaikymą teikia tik vieną ieškovė, o atskirai šalių vaikui paramą teikia ir valstybė (77 b. l.). Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikui išlaikymo, todėl vaikui išlaikymas iš jo priteistinas pagal ieškovės nurodytą datą. Trečia, atsakovo vaiko išlaikymo naštą prisiėmė ne tik valstybė, bet ieškovei padeda ir jos artimieji, nors anksčiau jai paramą teikė ir atsakovo tėvai (66-69 b. l.). Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išspręstinas klausimas ir dėl jos nurodyto dydžio išmokos vaikui priteisimo iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas šiuo metu su ieškove nors ir vėl pradėjo gyventi kartu, tačiau pastovaus dydžio ir nuolat išlaikymo dukrai neteikia (97-99 b. l.). Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama atitinkamo dydžio.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu ir anksčiau jau nuo 2019-04-01 neteikė (ia) vaikui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį atitinkamo dydžio periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (18-22, 31-33, 37, 77, 86 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikas jau dabar lanko privatų lopšelį, o ateityje pradės lankyti vietos savivaldos lopšelį - darželį, kur jis sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiama savarankiškam gyvenimui (84-85 b. l.). Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vaikas yra ugdomas privačioje ikimokyklinėje įstaigoje, taip pat jam vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, šiandien nėra šalių tiksliai ir aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikui ir jo neteikdamas nuolat, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina pastoviai teikia parama vaikui, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaiko išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Taip pat išlaikymas vaikui priteisiamas ir tuomet, kada jo tėvai gyvena kartu, tačiau vienas iš jų neteikia pastovaus ir nuolatinio išlaikymo vaikui. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti šalių vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.

Vienas iš ieškovės prašymų yra susijęs ir su reikalavimu atsakovui priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-06-30 (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas jau nuo 2019-04-01 neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir tik ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos artimieji. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas tuo metu dirbo, tačiau išlaikymo vaikui vis tiek neteikė (30 b. l.).